„Įstatymas apibrėžia tik reikalavimus įrengti priedangas, apibrėžia labai lakoniškai, pasako, kas tai yra, bet nenumatyta jokių reikalavimų, kaip jas įrengti“, – LNK žinioms sako advokatas Simonas Skukauskas.
NT vystymo bendrovės „Citus“ direktorius Mantas Galdikas pabrėžia, kad kol kas nėra aišku, kokio dydžio slėptuvių reikės, kokios turės būti jų konstrukcijos, kaip užtikrinta visa jose reikalinga infrastruktūra.
Nuo sausio mėnesio įsigaliojusiame įstatyme numatyta, kad Aplinkos ministerija turėtų parengti techninius reikalavimus slėptuvių įrengimui. Visgi jų iki šiol nėra, o kada atsiras, ministerija atsakyti negali.
„Turime nemenką užduotį, kadangi tai nėra toks paprastas klausimas reglamentuoti slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų normatyvus, nes tokių iki šiol Lietuvoje mes neturėjome“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Tuo tarpu M. Galdikas tikina, kad kol nebus tikslių reikalavimų priedangų įrengimui, strigs statybų plėtra. Statybų plėtotojai ir architektai, nežino, kuo vadovautis, todėl bando projektus planuoti pagal kitų šalių praktiką.
„Labai blogai vertiname, nes tai yra netvari teisės aktų leidyba. Prieš priimant tokius teisės aktus, visada turi būti aiškiai pasakoma, ką turi daryti gyvenamųjų namų statytojai, vystytojai, verslas“, – sako NT vystymu užsiimančios bendrovės direktorius.
Advokatas S. Skukauskas primena, kad tokius pačius reikalavimus turi pasitvirtinusius ir kitos užsienio šalys, pavyzdžiui, Suomija, Švedija, Šveicarija, tad statytojai gali rinktis taikyti šiuos reikalavimus, nors Lietuvoje jie ir negalioja. Su juo sutinka ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
„Kadangi aiškaus reglamento, kaip projektuoti tas priedangas, nėra, manau, reiktų imti kažkokius analogus. Nėra abejonės, kad mes turime seną, sovietinę istoriją, turime skandinavų patirtį“, – tikina pašnekovas.
Tačiau kas bus, jei vėliau paaiškės, kad įrengtos perdangos neatitinka Lietuvos teisės aktų? Aplinkos ministerija ramina: statybų teisinis reguliavimas yra sudarytas taip, kad tie reikalavimai, kurie atsiranda vėliau, jie netaikomi objektams, kurie pradėti rengti anksčiau.
Visgi, tikėtina, kad dėl pokyčių daugiabučiuose, kuriuose įrengtos slėptuvės, butai kainuos daugiau.
„Tai yra pakankamai brangi sudedamoji dalis, nes visgi turės būti sustiprintos konstrukcijos, tikėtina, atsparios sprogimo bangai, jėgai kažkokiai, turės būti įrengti atskiri vandentiekio, nuotekų tinklai“, – pabrėžia M. Galdikas.
Šiuo metu priedangomis, skirtomis pasislėpti gyventojams, geriausiai apsirūpinusios Birštono, Prienų rajono ir Šakių rajono savivaldybės. Mažiausiai priedangų įrengusios Ukmergės rajono, Rietavo ir Joniškio rajono savivaldybės. Iš viso jų Lietuvoje yra virš 1800.
„Delfi būstas“ primena, kad nuo šių metų sausio pirmosios Lietuvoje įsigaliojo naujas teisės aktas, priimtas dar 2022-aisiais, kuris reglamentuoja priedangų įrengimą naujai statomuose pastatuose visuomenės poreikiams ir daugiaaukščiams, aukštesniems nei 5 aukštai.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, kuriame numatyta priedangų įrengimo prievolė, skamba taip:
„Statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštybinį (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutį gyvenamąjį namą, jame ar jo priklausinyje (-iuose) turi būti suprojektuota (-os) ir įrengta (-os) šio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkanti (-ios) patalpa (‑os)."
Ši patalpa tai priedanga - statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
LNK žinių reportažą žiūrėkite apačioje.
