Namelyje – lova, žaidimai ir krosnelė
Komanda jau iki smulkmenų įsivaizduoja, koks bus namelis šalia rezervato ir netgi ant kurių medžių jis bus pritvirtintas. Architektė Ieva Žvinakevičiūtė sako, kad namuko langinės nudažytos mėlyna spalva, taip siejant jį su vandens stichija, o vanduo šiame krašte – labai arti. Namelį ketinama pastatyti visai šalia nedidelio ežero, netoli nuo šios vietos prasideda Žuvinto platybės. Keliu Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centrą galite pasiekti nupėdinę apie 4 kilometrus.
„Langines nusprendėme įrengti ir dėl saugumo. Kai namelyje niekas nenakvos, jas uždarysime, kad namas virstų medine dėžute. Namo langai dideli, vienas iš jų – iki pat žemės, kad svečiai galėtų matyti gamtą“, – sakė namuko architektė.
Platformos, tvirtinamos prie medžių, apriboja tokio tipo namelių dydį. Šiuo atveju didžioji dalis namo erdvės skirta dvigulei lovai, kitapus jos – praplatinta palangė žaisti stalo žaidimus ar skaityti knygas. Namelio statytojai įvairiais stalo žaidimais ir įdomiomis knygomis žada pasirūpinti.
Namelis bus statomas didesnis, sandaresnis, nei įprastai statomi vaikams, planuojama, kad žmonės ten galėtų nakvoti net vasarai pasibaigus. Vėsiais pavasario, rudens, o gal net žiemos vakarais namelio gyventojus šildys nedidelė krosnis.
„Norim, kad žmonės čia atvažiuotų tiek vėlyvą rudenį, tiek ankstyvą pavasarį, o gal netgi žiemą. Namelio plotas yra apie 7–8 kvadratai, jį tikrai gali gerai prisikaitinti“, – sako V. Bernotas. Kai oras bus geras, popietes svečiai galės leisti erdvioje terasoje.
„Iš viso bus trys platformos: laiptų platforma, namelio platforma ir biotualeto platforma. Jos visos bus sujungtos mediniais tilteliais“, – atskleidė I. Žvinakevičiūtė.
Tarp žemės ir dangaus
Namus medžiuose įsirengę žmonės pastebi, jog ir jiems juose visai norisi pabūti (dažniausiai nameliai yra užsakomi vaikų pageidavimu). Ilgainiui suaugę šeimos nariai pajunta, kad namelyje praleidžia daugiau laiko nei vaikai, kuriems jis skirtas.
„Retas pagalvoja, kaip smagu, kaip magiška yra turėti terasą aukštai medyje. Todėl vis dar mėginame kiek pakeisti lietuvių stereotipą, kad namas medyje – tik vaikams“, – sakė namuko architektė.
Namelio konstruktorius Vaidas Bernotas pasakoja apie medinius takus, kurie jungs iš viso tris platformas medžiuose.
„Perėjimas tarp platformų bus medinis tiltelis, sukabintas iš detalių, „minkštas“, nes medžiai svyruoja. Kodėl pastaruoju metu pradėjome statyti daugiau tiltų, perėjimų? Mano nuomone, vien įėjimas į namelį turėtų būti ne tiesiai nuo žemės, o per tokį tiltą. Einant viršuje palei medžių lają sukuriamas kitoks jausmas ir taip tiesiog įdomiau“, – sakė V. Bernotas, pripažinęs, kad statyti tiltelius – techniškai sudėtingesnis sprendimas
Pašnekovas sakė, kad nameliai statomi 2–3 metrų aukštyje, kad jų gyventojai ar lankytojai iš tiesų pasijustų pakilę nuo žemės.
„Statant namelį suaugusiems (nes dažniausiai jie būna skirti vaikams), galima būtų jį iškelti dar aukščiau, tačiau tai kilsteltų ir jo kainą. Taip pat dėl saugumo reikėtų padaryti papildomą laiptų aikštelę. Kitaip tariant, kad lipant į kokių 6 metrų aukštyje esantį namelį papildoma aikštelė apsaugotų, jei netyčia slysteltumėte ir kristumėte“, – sako V. Bernotas.
Namelio kompleksas suplanuotas net ant septynių medžių. Šakos, pasak V. Bernoto, bus šiek tiek apgenėtos, tačiau namelis slėpsis medžių lajoje. Gana buitinis klausimas – kaip reikės rūpintis tokiame aukštyje įkurdintu tualetu. V. Bernotas paaiškina, kad tai bus skandinaviškas sauso tipo biotualetas su durpėmis, kuris visą turinį paverčia durpėmis. Jas beliks karts nuo karto išmesti.
Aplink gausu lankomų objektų
Medinis būstas statomas Verebiejų kaime, arčiausiai unikalios ir vienos vertingiausių Lietuvos vietovių – Žuvinto biosferos rezervato. Jis prasideda už maždaug valandos kelio pėsčiomis. Jei nebijote ilgesnių atstumų, už 7 kilometrų pasieksite Bambininkų piliakalnį, netoli ir Buktos gamtinis-pažintinis takas, atveriantis bei Buktos dvaro sodyba. Atvykusieji čia gali tyrinėti vieną gražiausių Dzūkijos vietovių dviračiais ar pėsčiomis.
Alytaus kraštotyros muziejuje dirbanti, aktyvi Verebiejų kaimo gyventoja Irma Žvinakienė pasakoja, jog šiuo metu į Žuvintą jau parskridusios gervės, kurias galima išgirsti netoliese esančiose pelkėse. Pats namelis medyje bus visiškai šalia pelkės, kurioje galima lankytis, o Žuvinto gyventojai pasidalinti giesmėmis užsuka ir čia. Taigi, nakvojantys čia tikrai galės išgirsti aidinčius gervių balsus – ypač nuo balandžio mėnesio, kai jos pradės perėti.
„Gegužę ir birželį koncertuos primadona lakštingala“, – šypsodamasi aplankyti šį kraštą kvietė I. Žvinakienė.
