Dalį funkcijų perdavė privačiam sektoriui

Šių metų gegužės 1 dieną įsigaliojo kelerius metus svarstyti pakeitimai, aktualūs visam NT sektoriui. Kaip informuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), Aplinkos ministerijos iniciatyva keitėsi statytojų surašytų deklaracijų apie statybos užbaigimą išdavimo ir pažymų apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvarka. Iki šiol minėta deklaraciją ir pažymą visais atvejais išduodavo VTPSI, o nuo gegužės pirmosios ši funkcija perduota ekspertizės įmonių įgaliotiems statinio (dalies) ekspertizės vadovams, paprasčiau – statybų ekspertizės paslaugas teikiamoms įmonėms.

„Seimui priėmus Statybos įstatymo pataisas statinio (dalies) ekspertizės rangovai perėmė dalį iki tol Statybos inspekcijos vykdytų funkcijų, susijusių su nebaigtų statyti statinių statybos baigtumo deklaravimo patvirtinimu ir dalies statinių statybos užbaigimo patvirtinimu“, – rašoma VTPSI atsakyme.

Ši reforma, kaip informuoja VTPSI, galioja tiek neypatingiesiems daugiabučiams, tiek neypatingiesiems vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams, tiek nesudėtingiesiems statiniams, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Šių statinių statybos užbaigiamos su deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti tvirtinama statinių (dalies) ekspertizės rangovų, išskyrus:

  • Ypatingųjų statinių naujos statybos ir rekonstravimo atvejus (tokia statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą, išskyrus atvejus, kurie pateks į Aplinkos ministro patvirtintą sąrašą);
  • Statinių atnaujinimo (modernizavimo) atvejus (tokia statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą);
  • Daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymą (visame pastate ar jo dalyje pakeitus šildymo būdą, prisijungus prie centralizuotų šilumos perdavimo tinklų ar atsijungus nuo jų), taip pat kai šie darbai atliekami kartu su kitais kapitalinio ar paprastojo remonto darbais (tokia statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą);
  • Atvejus, kai statybos darbams nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, (tokiu atveju statyba užbaigiama surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri tik registruojama „Infostatyboje“ ir kuri netvirtinama statinio (dalies) ekspertizės rangovo).

Paslaugas teikia atestuotos įmonės

VTPSI teigimu, dalies Statybos inspekcijos funkcijų perdavimas ekspertizės įmonėms nepakeitė pačios statybos užbaigimo struktūros. Kaip ir anksčiau, deklaracijų ir pažymų tvirtinimas vykdomas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“). Tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui statytojams nebereikia pildyti ir teikti prašymo patvirtinti deklaraciją ir prašymo išduoti pažymą, taigi IS „Infostatyba“ pildoma vienu dokumentu mažiau.

Pažymėtina, kad pažymų ir deklaracijų tvirtinimo paslaugas IS „Infostatyba“ priemonėmis gali teikti visi atestuoti statinio ar statinio dalies ekspertizės rangovai, tačiau jais gali būti tik juridiniai asmenys, su kuriais statytojas turi pasirašytą sutartį. Pirmiausia, statytojas susiranda įmonę, kuri yra atestuota, ekspertizę atliekanti įmonė, ir gali išduoti statybų užbaigimo pažymą, pasirašo su ja sutartį. Tuomet statytojas pildo duomenis IS „Infostatyba“ ir renkasi ekspertizės rangovą, su kuriuo jis pasirašė sutartį (bet ne konkretų ekspertizės vadovą, kuris atliks dokumento tvirtinimo veiksmą). Statybų užbaigimo dokumentus vėliau, po statybų ir dokumentų patikrinimo, juos pildo įmonė (rangovas), o tiksliau – ekspertizės vadovas, kuris privalo būti įmonės įgaliotas ir atestuotas ekspertas.

Statybos inspekcija skelbia statinio (dalies) ekspertizės rangovų, kurie kreipėsi dėl prieigų suteikimo IS „Infostatyba“ teikti minėtas paslaugas, sąrašą. Aktualų sąrašą galite rasti ČIA.

„Atkreipiame dėmesį, kad Statybos inspekcija ir toliau teikia statybos užbaigimo aktų išdavimo paslaugą didžiausių ir rizikingiausių statinių ir statybos darbų statybai šalyje. Ji ir toliau užbaigiama jos baigtumą patvirtinus statybos užbaigimo komisijos nariams (valstybės ir savivaldybės subjektams)“, – informuoja VTPSI.

Kokios korupcijos prevencijos priemonės?

„Delfi būstas“ teiravosi VTPSI ir vėliau Aplinkos ministerijos, ar institucijos yra numačiusios prevencinių priemonių prieš galimą korupciją statybų sektoriuje, įsigaliojus šiems pasikeitimams, pavyzdžiui, kaip bus stabdomi atvejai, jei statytojas ekspertizės paslaugas teikiančiai bendrovei arba konkrečiam ekspertui ketintų siūlyti papildomų naudų už tam tikrų statybos klaidų neįvardijimą, pastato statybos užbaigimo deklaracijos pasirašymą, nors pastatas neatsitinka tam tikrų numatytų techninių reikalavimų.

Statybos inspekcija informavo, kad ekspertizės įmonėms perdavus deklaracijų ir pažymų tvirtinimo paslaugų teikimą, Statybos inspekcija atlieka šių paslaugų rizika pagrįstą teisėtumo kontrolę.
„Taip pat, siekdama užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams ar žalai, Statybos inspekcija užtikrina operatyvią ir kvalifikuotą pagalbą gyventojams ir statinio (dalies) ekspertizės rangovų darbuotojams šių paslaugų teikimo klausimais“, – komentuoja VTPSI.

Redakcija tų pačių klausimų pasiteiravo ir Aplinkos ministerijos, kuri buvo šios reformos iniciatorė ir formuoja jos vykdymo politiką. Gautame komentare teigiama, kad prevencines priemones yra numačiusi Statybos inspekcija.

„Pasitelkus informacinių technologijų paketą bus atliekamas rizikos vertinimas. Svarbu atkreipti dėmesį kad ekspertizės vadovai turi kvalifikacinius atestatus, kurių įgijimui reikalingas didelis darbo indėlis. Vien tai, kad specialistui gali būti atimta teisė dirbti yra pakankamai svari prevencinė priemonė, neskaitant ir administracinės atsakomybės“, – pabrėžiama Aplinkos ministerijos atsakyme.

Komentare paaiškinama, kad tokios reformos reikėjo norint pagreitinti ir efektyvinti šalyje vykstančius statybų procesus ir viešojo sektoriaus darbą.

„Valstybė turi ribotus kontrolės resursus, kuriuos turi nukreipti į didžiausios rizikos statinius, tokius kaip ypatingos kategorijos, viešuosius pastatus, jautriose teritorijose statomus statinius. Manome, kad tikslingesnis Statybos inspekcijos riboto resurso išnaudojimas nukreipiant į svarbesnius valstybės tikslus – intensyviau inspektuoti rizikingiausių statinių ir statybos dalyvius, tikrinti statiniuose montuojamų statybos produktų atitiktį, daugiau dėmesio skirti prevencinei ir konsultavimo veiklai. Tai sudarys prielaidas anksčiausiame statybos etape užkirsti kelią galimam statybos brokui. Perdavus funkcijas aukščiausias kompetencijas turintiems statybos dalyviams, manome, kad toks žingsnis yra teisingas, šiems įstatymo pakeitimams pritarė Seimas“, – teigia Aplinkos ministerija.

Planuojama, kad šias paslaugas pradėjus teikti ekspertizės įmonėms rinkos konkurencijos sąlygomis vidutiniu laikotarpiu Lietuvoje ženkliai padidės statinių deklaravimo proceso operatyvumas (lyginant su laikotarpiu, kai paslaugas teikė Statybos inspekcija). Teigiama, kad reforma taip pat turės teigiamos įtakos šalies konkurencingumui, palankesnės aplinkos investicijoms užtikrinimui.

„Reforma taip pat buvo būtina ir siekiant didinti skaidrumą. Iki šiol Statybos inspekcija teikdama deklaracijų tvirtinimo, pažymų išdavimo paslaugas ir vykdydama šių administracinių paslaugų teisėtumo kontrolę turėjo kontroliuoti pati save. Toks modelis neracionalus ir ydingas korupciogeniniu požiūriu. Vykdant savęs kontrolės funkcijas ir nustačius neteisėtumo faktą, dėl ieškovo ir atsakovo sutapties įstaiga turėdavo kreiptis į prokuratūrą dėl savo administracinio sprendimo panaikinimo.

Be to, įgyvendinant reformą atsižvelgta ir į gerosios praktikos rekomendacijas. Pasaulio banko organizacija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo leidiniuose yra akcentavę, kad visos pastarojo laikotarpio pasaulio mastu reikšmingos ir sėkmingos reformos statybos srityje buvo susijusios su dalies valstybinių funkcijų delegavimu privačiam sektoriui“, – redakcijai komentavo Aplinkos ministerija.

Verslas reformą sveikina

Diskusijose dėl šios reformos dalyvavo ir socialiniai partneriai, tarp jų – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) ir Lietuvos statybininkų asociacija (LSA). LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad įmonių, kurios teiks tokias paslaugas, yra tarp LNTPA narių. Šiuo metu, jo teigimu, jos ruošiasi, kad galėtų tinkamai atlikti šią funkciją.

„Reali veikla prasidės už savaitės ar dviejų, kada ir personalas bus apmokytas, nusistovės tam tikra tvarka. Natūralu, kai atsiranda nauja tvarka, pirmosios dienos yra skirtos prisitaikymui“, – sako pašnekovas.

Jis tęsia, kad verslas sveikina naują tvarką ir jau kelerius metus skatino institucijas perduoti dalį VTPSI funkcijų privačiam sektoriui. Buvo pastebima, kad viešasis sektorius dėl didelio darbų krūvio ir mažų žmogiškųjų resursų savo funkcijas atlieka lėtai, ne visuomet kompetentingai.

„Jau kelerius metus buvo akivaizdu, kad VTPSI neturi pakankamai žmogiškųjų resursų ir galimybių tikrinti visas deklaracijas, priimti ir ypatingų statinių užbaigimo dokumentus. Mes kėlėme šį klausimą jau kelerius metus, kad reikia perduoti bent jau dalies pastatų užbaigimo procedūras rinkos dalyviams, kurie yra atestuoti, apsidraudę savo veiklą. Per nepilnus dvejus metus atsirado ši tvarka, kol kas reikia sekti ir žiūrėti, kokią įtaką tokie sprendimai turės pačios inspekcijos užimtumui, nes iki šiol tenka girdėti atvejų, kad trūksta kompetencijos inspekcijos darbuotojams atlikti tam tikras procedūras. Kartais būna taip, kad atlikti užbaigimo procedūras objektui Vilniuje gali būti paskirtas žmogus iš regiono, mažesnio miesto, kuriuose tokių objektų būna mažiau ir darbuotojai tiesiog neturi patirties, dėl ko sklandaus statybų užbaigimo kartais nebuvo“, – komentuoja M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius

Nepaisant to, kad privatus sektorius sutiko perimti dalį VTPSI funkcijų, liko dar neatsakytų klausimų. Vienas jų, pasak LNTPA prezidento, kainodara. Taip pat – audituojamo objekto draudimas.

„Dabar yra 30 įmonių, kurios atliks šią paslaugą, tačiau klausimas yra, už kokią kainą, nes konkurencija, panašu, bus. Šiuo metu kainos gali būti aukštesnes, bet tai neturėtų gąsdinti žmonių, nes dar tik pati pradžia, tikėtina, kad po kelių mėnesių nusistovės tam tikras rinkos standartas. Lieka klausimas dėl profesinės veiklos draudimo, nes, kaip žinia, ekspertai savo profesinę veiklą draudžia, tad neaišku, ar užteks draudimo vienai įmonei ir vienam ekspertui, ar reikės apsidrausti kiekvieną audituojamą objektą papildomu draudimu“, – komentuoja M. Statulevičius.

Baiminasi ekspertų trūkumo

LSA prezidentas Dalius Gedvilas taip pat sutinka, kad idėja perduoti statybų užbaigimo ekspertizės ir deklaracijų funkcijas privačiam sektoriui yra gera. Anot jo, tokių sprendimų galėtų būti priimta daugiau – tokiu atveju, tikėtina, procesai vyktų greičiau.

„Viešojo administravimo funkcijų, kiek įmanoma daugiau, reikia deleguoti privačiam sektoriui. Pavyzdžiui, VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ organizavo didelę konferenciją skaitmeninės statybos tema ir kvietė atstovus iš Suomijos, Olandijos ir pan., kurie pateikė pavyzdžius, kaip statybos leidimus padeda išduoti privačios akredituotos bendrovės ir tai pagreitina statybos leidimo išdavimo procesus, kurie Lietuvoje vis dar sudėtingi ir trunka ilgai“, – komentuoja D. Gedvilas.

Dalius Gedvilas

Tiesa, jis tęsia, kad pirmaisiais pasikeitimų mėnesiais ar net metais gali būti nesklandumų, nes procese dalyvausiantys ekspertai turi įgauti patirties. Be to, jo teigimu, gali būti, kad bendrovės susidurs su iššūkiu rasti kompetentingų profesionalų pastatų ekspertizių funkcijoms atlikti.

„Manau, kad darbuotojų kompetentingų trūksta, jų vertė rinkoje auga. Savu laiku mes tų žmonių nebranginome, išleidome daug statybų sektoriaus ekspertų į užsienį 2008 metais, kai Lietuvoje buvo finansų krizė, ir jie negrįžo“, – sako pašnekovas.

Verslas tikina, kad yra pasiruošęs teikti paslaugas

„Delfi būstas“ susisiekė su viena bendrove, kuri atitinka visus reikalavimus ir teiks statybų užbaigimo procedūrų paslaugas. UAB „Statybos procesų valdymas“ yra LNTPA narė, veikia jau 10 metų. Įmonės vadovas Erikas Lenkevičius sako, kad statybų užbaigimo deklaracijų tvirtinimas ir pastatų ekspertizės paslaugos bendrovei nėra naujiena – iki šiol ji teikė konsultacijų ir pagalbos šiais klausimais paslaugas.

„Mūsų įmonė yra inžinerinė bendrovė, mes vykdome projektų valdome, teikiame statinių techninės priežiūros, ekspertizės, auditų, energetinio sertifikavimo paslaugas, konsultacijas. Tai statybos užbaigimo procesai, galima sakyti, yra kiekvieno projekto viena iš dalių. Mes konsultuodavome klientus ir padėdavome jiems sklandžiai užbaigti statybų procesus. Kadangi mes galime teikti tokias paslaugas, nuo gegužės pirmosios esame tarp tų verslų, kurie patys gali tvirtinti statybų užbaigimo deklaracijas ir procesus“, – paaiškina pašnekovas.

E. Lenkevičius sako, kad statinio statybų deklaracijos tvirtinimo forma nesikeis: atsakinga įmonė (jos deleguotas ekspertas) tai galės padaryti elektroniniu būdu arba, jei kils klausimų dėl projekto techninių reikalavimų įgyvendinimo, nuvykti ir apžiūrėti objektą.

„Ekspertas patikrins dokumentus, jeigu matys, jie tvarkingi, deklaraciją patvirtins, jeigu ne – paprašys deklaraciją pataisyti pagal pateiktas pastabas. Procesas vyks labai panašiai, kaip ir anksčiau, tik tą darys ne VTPSI inspektorius, o privataus sektoriaus ekspertas. <...> Mes pasiruošėme šiai paslaugai, žmogiškųjų išteklių turime ir planuojame šį darbą kol kas deleguoti keliems ekspertams, ir priklausomai nuo poreikio, jeigu reikės, paslaugos apimtis didinsime ir kviesime daugiau ekspertų“, – tikina E. Lenkevičius.

Šios paslaugos kainuos. Pašnekovo teigimu, kainodara turi būti pagrįsta darbo valandomis ir dokumentų, kuriuos reikia įvertinti norint tvirtinti statybų užbaigimo deklaraciją, kiekiu bei jų paruošimo kokybe.

„Kainodarą sudaro darbo valandos, kurias praleidžia specialistas, atlikdamas konkretaus projekto patikrą. Ir ji priklauso nuo dokumentų kiekio bei jų paruošimo kokybės. Kaip juos statytojas sugebės apdoroti ir įkelti. Todėl pati kainodara nėra paprasta, nes dokumentų kokybė tikrai skirsis. Kažkas galbūt įkels tik trečdalį reikalingų dokumentų ir deklaraciją reikės peržiūrėti kelis kartus“, – komentuoja pašnekovas.

Pinigai

E. Lenkevičius kol kas nenorėjo įvardinti, kiek galėtų kainuoti tokia paslauga. Jis tikina, kad įmonė kol kas yra nusimačiusi preliminarią kainodarą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)