Lietuvos mokslininkai, remdamiesi užsienio mokslininkų tyrimais ir duomenimis, teigia, kad statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai iš esmės yra vieni didžiausių planetos teršėjų. Kadangi klimato kaita jau yra nenuginčijamas ir itin grėsmingas reiškinys, reikia kuo skubiau rūpintis tvaria, aplinką tausojančia statyba. Tokią statybų kryptį deklaruoja Europos Sąjunga ir Lietuva.
Kas yra tvarūs pastatai? Pirmiausia, tai tausojantys energiją, kitaip tariant, energetiškai efektyvūs ir pastatai, statyti iš ekologiškų, organiškų medžiagų. Iš ko šiandien galima pastatyti namą, kiek kainuoja namai iš ekologiškų medžiagų ir ar lietuviai tam pasiruošę, laidoje „Delfi tema“ pasakojo ekologiškus namus siūlančios bendrovės „Gilehouse“ steigėja, vadovė Nadežda Stefanova.
Apie ekologišką gyvenimo būdą žmonės galvoja, tačiau ne visi tam ryžtasi, ar parodo daug iniciatyvos. Kita vertus, visame pasaulyje labai svarbu tampa ekologija, ekologiški produktai ir net ekologiški namai.
Ar ekologiškas namas tikrai gera investicija, ar apsimoka jį statyti bei jame gyventi, gali pasakyti tik tie , kas su tuo yra susiję, o galbūt gyvena ekologiškame name. Bendrovės „Gilehouse“ steigėja, vadovė N. Stefanova pasakoja, kad ekologiška statyba susidomėjo tada, kai mokėsi Maskvoje.
„Gyvenimas suvedė su tam tikrais žmonėmis, kurie padėjo nueiti ekologiškos statybos ir erdvės, kurioje gyvename, pažinimo keliu. Reiktų suprasti, kad ekologiškas požiūris yra ne tik medžiagos, kurias mes pasirenkame, o apskritai požiūris į viską, ką mes darome. Tai yra pirmiausia požiūris į save ir aplinką, kurioje gyvename. Todėl, aš sakyčiau, kad tai yra didesnė tema, kur ekologiška statyba yra tik pasekmė, kai mes kalbame apskritai apie požiūrį į tai, kas mes esame, į mūsų planetą ir žmones, su kuriais mes bendraujame, pirmiausiai atsinešimas sau“, – pasakoja N. Stefanova.
Pasak pašnekovės, ekologiškų medžiagų pasirinkimas jai tapo visiškai natūraliu dalyku. Ji nesupranta, kodėl žmonės renkasi kitokį gyvenimo būdą, kuris netgi, anot jos, gali būti kenksmingas jų sveikatai.
Medžiagos, iš kuriu galima pastatyti namą
N. Stefanova pasakoja, kad jos pažintis su ekologiškomis statybų medžiagomis prasidėjo nuo šiaudų.
„Pradėjau nuo šiaudinių namų statybos, kitaip vadinamų šiaudinių skydų. Pasirinkau tokią medžiagą, nes esu susipažinusi su tam tikrais tyrimais apie namus iš šios medžiagos. Šiaudas yra ne tik biologiškai pozityvi medžiaga, bet ir labai gerai veikia žmogaus energetinę būseną. Jo ertminė struktūra atitinkamai veikia žmogaus poilsį, žmogaus regeneraciją. Man labai svarbu toks momentas, mikroklimatas vidinis, kuriame žmogus gyvena. Tai mano pradžia buvo tokia, pastatėme kelis tokius namus. Visgi, mano išvada buvo tokia, kad su šiaudu dirbti yra ganėtinai sunku, mes norime išgauti įdomesnes formas“, – aiškina pašnekovė.
N. Stefanova pasakoja, kad supratusi, jog iš šiaudų statyba nebus tokia gera, pradėjo domėtis kitomis ekologiškomis statybų medžiagomis. Ir, anot pašnekovės, taip ji susipažino su kanapių biologiniu kompozitu.
„Mano nuomone, šiandien geriausia statybų medžiaga būtų kanapių biologinis kompozitas arba kitaip jį vadinai kanapių betonu. Iš kanapių spalių su kalkiniu mišiniu su tam tikrais mineralais daromas mišinys ir būtent juo pildomos sienos. Mano nuomone, tai yra perspektyviausia medžiaga, ji senai yra naudojama Europoje ir senai yra pripažinta. Labai gaila, kad Lietuvoje apie ją prakalbo tik prieš kelerius metus. Viena iš priežasčių buvo dėl to, kad pluoštinė kanapė buvo uždrausta auginti Lietuvoje“, – pasakoja pašnekovė N. Stefanova.
Ekologiškų namų statyboms taip pat dažnai naudojama vilna. Pašnekovės teigimu, vilna puikiai tinka karkasiniams namams, tai yra ekologiška medžiaga, kuri neleis veistis grybeliui. Tačiau pati N. Stefanova nėra su tuo susidūrusi dėl tam tikrų savo pažiūrų.
„Nenoriu dėl gyvūnų klausimo. Man asmeniškai neteko susidurti. Bet tai yra natūrali medžiaga, ji nėra žalinga, palyginus su poliesteroliu ar pan. Bet man atrodo, kad vilna yra žingsnis atgal. Mes einame į priekį, mes turime savo technologijas. Aš manau, kad mes tikrai galime jas apjungti kartu su ekologija“, – teigia pašnekovė.
Ar Lietuviai yra pasiruošę tvarioms, organiškoms medžiagoms, kurias galima naudoti namų statyboje? Pasak pašnekovės, didžiausia problema, kodėl lietuviai nesirenka statyti namų iš organiškų medžiagų, yra kaina. Lietuviai renkasi kuo pigesnį variantą. Gražus ir ekologiškas namas reikalauja 20-30 proc. daugiau išlaidų.
„Iš esmės, kainą sudaro sienos. Bendra sąmata gali išaugti 20-30 proc. Jeigu norėsite įdomesnių sprendimų, pavyzdžiui, tokie kaip mūsų namai, tai kaina gali kilti ir iki 50-100proc.“, – aiškina N. Stefanova.
Visą pokalbį su N. Stefanova žiūrėkite laidoje „Delfi Tema“.
