Plačiau apie veiksmus, ką reikia padaryti atlikus buto remontą, žiniasklaidai platintame komentare pasakoja UAB „Sinergijos projektai“ įkūrėja Alina Velykienė.
Lietuvoje yra populiaru perplanuoti senos statybos butus, ypač plytinius. Savininkai dažnai sujungia virtuvę su kambariu ar vonią su tualetu, taip pat išardo pertvaras siekiant sukurti daugiau erdvės. Blokiniuose namuose tai yra gana sudėtinga dėl reikalingos specialios įrangos ir leidimų, tačiau plytiniuose daugiabučiuose šie darbai daug paprastesni bei tylesni, o gyventojams dažniausiai tereikia informuoti savivaldybę ar seniūniją.
Visgi praktikoje daugybė gyventojų apie tokio tipo remontus ne tik neinformuoja savivaldybės, bet ir neatnaujina kadastro duomenų bei neregistruoja jų Registrų centre. Ardant laikančiąsias konstrukcijas, bet kokia savivalė apskritai yra labai pavojinga visam namui, bet net ir koreguojant nenešančias (nekapitalines) sienas, privaloma informuoti savivaldybę ir atlikti buto statybos užbaigimo procedūrą, atnaujinti kadastro duomenis bei juos įregistruoti.
Gyventojai tuo nepasirūpina dėl labai „žmogiškų“ priežasčių: nežinojimo, norėdami šiek tiek sutaupyti ar tiesiog dėl nebaudžiamumo. Nors kadastro duomenis po remonto būtina atnaujinti per 3 mėnesius, kol kas nėra jokių nuobaudų to nepadariusiems. Visgi tai – trumparegiškas požiūris, kuris sukelia rūpesčių stogo remonto ar renovacijos metu, apsunkina pardavimą ir sumažina kainą.
Kodėl verta?
Dažniausiai dėl neįforminto remonto gyventojai susizgrimba parduodami turtą. Jei butas perkamas su paskola, jam būtinas turto vertinimas su ne vėlesniais kaip 5 metų ir faktą atitinkančiais kadastriniais matavimais. Joks turto vertintojas nevertins buto, jei viduje išgriautos sienos, o turto reali būklė nesutampa su senuose dokumentuose nurodyta situacija. Gyventojų nelaimei, apie tai dažnai susimąstoma pirkėjui jau „laukiant prie durų“, tad netvarkingi dokumentai skubantį pirkėją tikrai nubaidys. Žinoma, tai negalioja perkant butą be paskolos, tačiau net ir šiuo atveju problema tiesiog nustumiama į ateitį.
Kita svarbi priežastis turėti tikslius kadastro duomenis yra kaina – tiek iš pirkėjo, tiek iš pardavėjo perspektyvos. Išgriovus sieną, buto kvadratūra didės 0,5-2 kv. m, kartais ir dar daugiau. Tai tarsi neatrodo didelis plotas, tačiau tai vis tiek reiškia keturženklį, o ypatingais atvejais ir penkiaženklį kainos skirtumą. Pirkėjai taip pat gali pageidauti naujų kadastro duomenų norėdami suprasti, ką perka – juk anksčiau matavimai buvo atliekami rulete, dėl ko jie dažnai netikslūs.
Dar viena problemų grupė yra susijusi su daugiabučio stogo remontu arba renovacija. Šiuo metu dalis daugiabučių yra aklavietėje – gavę statybų leidimus ir pasidarę stogo remontus, jie negali oficialiai užbaigti statybos, nes tam reikalingi nauji viso namo kadastriniai matavimai kartu su kiekvieno buto kadastro duomenimis. Praktikoje naujai išmatuoti kiekvieną buto yra įmanoma, tačiau kaimynams nesusitariant, tai padaryti vienu metu yra labai sudėtinga. Dėl to stogo remonto įforminimas įstringa. Tai reiškia, kad toks daugiabutis ateityje negalės gauti naujų statybos leidimų, pvz., renovacijai. Viso namo kadastrinių matavimų atnaujinimas reikalingas ir norint oficialiai užbaigti renovacijos projektą. Anksčiau Registrų centrui dar tikdavo senieji daugiabučio butų matavimai, tačiau dabar butus būtina permatuoti. Todėl atliekant matavimus savo noru po remonto, sumažinamas rūpesčių kiekis atnaujinant visą namą.
Beje, dalis žmonių gali sąmoningai vengti atnaujinti kadastro duomenis dėl šildymo, kuris daugiabutyje paskirstomas ir apskaitomas pagal plotą. Dėl to teoriškai galima šiek tiek sutaupyti, tačiau praktikoje tai lemia konfliktus su bendrija ir kaimynais. Namų bendrijų pirmininkai turėtų priminti gyventojams apie pareigą atnaujinti kadastro duomenis po remontų, nes dėl to keičiasi viso namo kadastro duomenys – bendras ir naudingas plotas. Tačiau ne kiekvienas pirmininkas to aktyviai imasi.
Visi šie niuansai galioja kalbant vien apie nenešančiųjų konstrukcijų remontą. Dar daugiau rūpesčių kils savavališkai atlikus kapitalinių konstrukcijų remontą. Net jei tai nepakenktų namui, toks remontas bus nelegalus, o jo įteisinimas norint turtą parduoti taps problematišku – reikės ieškoti architektų, suderinti projektą, gauti kaimynų sutikimą ir kt.
Kiek kainuoja ir ką daryti?
Priklausomai nuo to, ar procedūrą atliksite patys, ar kreipsitės pagalbos į NT dokumentų specialistus, remonto įforminimas kainuos apie 500 EUR ir PVM. Kadastriniai matavimai, priklausomai nuo buto ploto, gali siekti 100-300 EUR, statybos užbaigimo deklaracija apie 100 EUR, dar tiek pat kainuos kadastro duomenų atnaujinimas Registrų centre.
Šiame procese reikės matininko, kuris parengs naujus kadastrinius matavimus. Taip pat, reikės pasirengti statybos užbaigimo deklaraciją, kuri registruojama www.planuojustatau.lt sistemoje. Galiausiai, patvirtintą statybos užbaigimo deklaraciją su atnaujintais duomenimis reikės pateikti į Registrų centrą per „Infostatybos“ sistemą.
Visa tai įmanoma atlikti savarankiškai, tačiau nesusidūrusiems su „Infostatyba“ gali prireikti laiko šią sistemą perprasti – paraiškos atmetamos dėl menkiausios klaidos ir jas tenka teikti iš naujo. Visgi jei ryšitės investuoti laiko ar pinigų į šią procedūrą, ji anksčiau ar vėliau atsipirks daug sklandesne pardavimo procedūra ar geresne kaina.
