Pavienių asmenų spaudimo atvejų – ne vienas
Prieš kelias savaites „Delfi“ aprašė kitą skandalingos daugiabučių statybų Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, istorijos pusę. Portalui interviu davęs UAB „Savo investicija“ vadovas Dmitrijus Savočka papasakojo, kad vos tik pradėjus vykdyti daugiabučių „Lucky homes 2” statybas, su jo darbuotoju, buvusiu statybų aikštelėje, kalbėjo vieno iš butų gretimame name savininkas, kuris prašė buto naujai statomame projekte mainais už ramybę. Plačiau skaitykite „Delfi“ publikacijoje. Vystytojui nesileidus į kalbas, jo paties teigimu, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) ėmė piltis skundai dėl šio projekto.
Situacijų, kai vystytojai patiria spaudimą iš vieno ar kelių suinteresuotų asmenų, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, yra. Jis taip pat pabrėžia, kad kalbant apie tokius atvejus reikėtų atskirti, jog jie neturi nieko bendro su sąžiningai ir teisinėmis priemonės su vystytojais bendraujančiomis bendruomenėmis.
„Šitie asmenys neturi nieko bendro su bendruomenėmis, kurios gina savo interesus, prašo daugiau infrastruktūros, vaikų žaidimų aikštelių ir pan. Su jais tikrai yra kalbamasi, tariamasi ir ten, kur yra teisiniais būdais galima išspręsti problemą, kompromisų ieškoma. Žiniasklaidoje aprašytu UAB „Savo investicija“ atveju turime tiesiog reketą. Tokių situacijų nėra labai daug, bet jų yra, aš žinau dar bent du tokius pavyzdžius, jie taip buvo aprašyti žiniasklaidoje. Tokiais atvejais manipuliuojama, kai prasideda statybos, atsiranda staiga noras pasipinigauti, pareikalauti kompensacijų, butų, pinigų ir pan.“, – komentuoja M. Statulevičius.
Pašnekovo teigimu, tokias problemas sprendžia viešumas: „Jeigu bandoma su tokiais asmenimis spręsti bėdas tyliai, tik paskatini tokius veiksmus. Svarbu yra viešumas, atvirumas ir plėtotojų drąsa apie tokius atvejus kalbėti, įvardyti, kas yra tie asmenys. Mūsų teisinė bazė yra gana paini ir jei yra noras vystytojui sukelti problemų, pavyzdžiui, tempti laiką, o vystytojui tai kainuoja, tai yra tokia galimybė.“
Teisės aktai užtikrina visuomenės įsitraukimo į NT projektus galimybes
Teisinė sistema Lietuvoje leidžia bendruomenėmis ir vystytojams diskutuoti dėl NT projektų tinkamumo tam tikrai vietai. Taip pat ieškoti kompromisų, sutarimo, pavyzdžiui, bendruomenė pritars daugiabučio statyboms, jei vystytojas įsipareigos netoliese įrengti vaikų žaidimo aikštelę. Visgi, nors Lietuvoje, atrodo, teisinė sistema turėtų užkirsti kelią kovai dėl asmeninių interesų ir noro pasipelnyti, landų atsiranda. Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė „Delfi būstas“ pasakoja, kad dar 2001 m. Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (dar kitaip vadinama – Orhuso konvencija). Orhuso konvencijoje įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus dėl priimtų sprendimų aplinkos apsaugos klausimais. Įgyvendinant Orhuso konvencijos nuostatas, Lietuvoje taip pat numatyta, kad visuomenės interesas, planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos priemones, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus.
„Taip pat informavimą apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus reglamentuoja Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Jame numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus“, – pabrėžia A. Rokickienė.
Ji tęsia, kad Lietuvoje įstatymai numato galimybę statytojams, projektuotojams bei atsakingoms institucijoms gauti ekspertines rekomendacijas ir pagalbą.
Taip pat, pripažįstant profesionalaus ekspertinio vertinimo svarbą ir ypač – jo skaidrumo, nešališkumo, profesinės bendruomenės suteikto pasitikėjimo reikšmę, Architektūros įstatymu 2017 m. buvo įsteigtos Regioninės architektūros tarybos. Jas sudaro architektūros srities profesionalai, išrenkami Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos nariai. Dalį narių taip pat skiria Lietuvos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas.
A. Rokickienė sako, kad Regioninės architektūros tarybos veiklos reguliavimas pastaruoju metu buvo ne kartą keičiamas – nustatant ekspertų nusišalinimo ir kitas skaidrumo priemones, valstybės finansavimo atvejus, galimybę savivaldybėms kreiptis dėl tarybų rekomendacinių išvadų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese ir kt.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad projektų viešinimo tvarką apibrėžia įstatymai, taip pat LR Vyriausybės, aplinkos ministro tvirtinami poįstatyminiai teisės aktai. Savivaldybė, anot jo, pagal dabartinius teisės aktus veikia kaip šio dialogo arbitras.
„Šiuo metu viešinami jau pagal statytojo programą parengti projektiniai pasiūlymai. Tai yra labiau supažindinimas, o ne kokybiškas dialogas. Mūsų vertinimu, dabartinė viešinimo tvarka yra pernelyg formali, skirta tik pristatyti projektus, bet ne sukurti erdvę kokybiškai diskusijai tarp statytojo ir bendruomenės. Todėl dabartinė viešinimo tvarka yra tobulintina. Siekiant kokybiško dialogo reiktų visuomenę informuoti pačioje proceso pradžioje, jau formuluojant užduotį projektuotojams. Tokiu atveju visuomenė galėtų išsakyti savo lūkesčius ir pageidavimus pačioje projektavimo pradžioje ir būtų žymiai daugiau galimybių į juos atsižvelgti. Vėliau, projektinių pasiūlymų pristatymo metu pagal analogišką dabartinei tvarką, būtų aptariama, kaip pavyko įvertinti statytojo programą, įvertinti visuomenės lūkesčius bei atsižvelgti į urbanistinės aplinkos reikalavimus. Tokią procedūrą taikome savo, savivaldybės, rengiamiems projektams. Ir ši patirtis labai pasiteisino“, – teigia M. Pakalnis.
Jeigu projektas legalus, bijoti nėra ko
Visgi, A. Rokickienė pripažįsta, kad konfliktų tarp nekilnojamojo turto vystytojų ir bendruomenių, kuriose vyksta plėtra, rizika visuomet egzistuoja ir kiekviena situacija vertinama atskirai. Jos teigimu, jeigu vystytojas stato projektą vadovaudamasis teisės aktais, jis neturėtų nieko bijoti.
„Jeigu vystytojas statybas vysto nepažeidžiant statybą ar teritorijų planavimą reglamentuojančių tesės aktų, o bendruomenės atstovo išsakomi pasiūlymai ar skundai nemotyvuoti ar nepagrįsti, teisės aktais yra sudarytos sąlygos vystytojui juos atmesti. Jei priimti sprendimai galimai neteisėti ar pažeidžia viešąjį interesą, jie gali būti apskųsti“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė.
R. Rokickienės teigimu, šiuo metu yra užtikrinama suinteresuotos visuomenės galimybė gauti informaciją apie numatomą vystyti teritoriją ar numatomą statybą, dalyvauti konkrečių statinių projektavimo procese svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus.
Suinteresuotų asmenų arba interesų kovų įrankiu tokiais atvejais tampa VTPSI. Jos atstovė Rasa Kėkštienė „Delfi būstas“ tvirtina, kad gavusi skundus ar institucijų pranešimus, Statybos inspekcija nepriklausomai nuo to, ar kreipėsi bendruomenė, ar asmuo, kurio teisės pažeistos ar kiti asmenys, pastebėję galimai neteisėtus veiksmus, ir nustačiusi, kad SLD išduotas neteisėtai, pagal teisės aktus visais atvejais imasi veiksmų dėl tokių dokumentų panaikinimo.
„Statybos inspekcijai vykdant SLD teisėtumo tyrimą statybos darbai nėra stabdomi, taigi ir tais atvejais, kai skundai dėl SLD pateikiami nepagrįstai, statytojai nesusiduria su jokiomis neigiamomis pasekmėmis dėl vykdomo tyrimo. Taigi, jei veikiama teisėtai, pasekmių nekyla“, – pabrėžia R. Kėkštienė.
