aA
Didžioji dalis Vilniaus miesto miegamųjų mikrorajonų yra suplanuota ir pastatyta sovietmečiu. Tačiau per tris dešimtmečius pasikeitė ne tik vizija, kaip turi atrodyti miestas, bet ir žmonių gyvenimo būdas, įpročiai, požiūris į savo būstą bei jo aplinką. Todėl „Delfi Būstas“ kviečia pasidairyti po Vilniaus miegamuosius rajonus ir pasvarstyti, ko reikia, kad jie taptų dar patrauklesni ne tik gyventojams, bet ir verslui. Šį kartą – Karoliniškės.
Vystytojai čia mato galimybių, tačiau žengti nedrįsta: kaip prikelti praeityje įstrigusį mikrorajoną?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kokios yra Karoliniškės?

Karoliniškės yra Vilniaus mikrorajonas, kuris pradėtas statyti 1971 m. pagal R. Balėno ir G. Balėnienės projektą. Kaip „Delfi Būstas“ yra pasakojęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto dekanas doc. dr. Liutauras Nekrošius, Karoliniškės buvo vienas iš pirmųjų rajonų, kuriuose jau atsiranda lengvoji pramonė. Pradedama kurti tarsi mažus miestelius, kuriuose atskiriamos įvairios gyventojams reikalingos funkcijos. Kad industriniai, vienodi, pilki rajonai nebūtų tokie nuobodūs, kaip pasakojo doc. dr. L. Nekrošius, buvo iškelta idėja juose įrengti viešąsias erdves. Tačiau, anot pašnekovo, dėl lėšų trūkumo tikrai verta dėmesio viešoji erdvė įrengta tik Lazdynuose, kurie buvo statomi kaip pavyzdinis rajonas. Karoliniškėse buvo pastatytos pavienės skulptūros.

„Lazdynuose turime Vėtrungę, fontanus ir kitus objektus, tačiau kitiems rajonams lėšų jau neužteko, todėl teko įrengti labai ekonomiškus objektus, kurie tarsi turėjo priminti viešąją erdvę. Karoliniškėse, Viršuliškėse, Justiniškėse buvo pavienės skulptūros. Šeškinėje yra apgriuvęs visuomeninis centras, kuriame buvo baseinas su laikrodžiu jame“, – pavyzdžius vardijo architektas.

Vystytojai čia mato galimybių, tačiau žengti nedrįsta: kaip prikelti praeityje įstrigusį mikrorajoną?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Karoliniškės, kaip pasakojo doc. dr. L. Nekrošius, yra linijinio miesto pavyzdys. Palei dabartinį Laisvės prospektą sutelkti prekybos centrai skirtingais pavadinimais: Merkurijus, Saturnas ir pan. Gatvių pavadinimai, anot pašnekovo, anuomet Laisvės prospekte skambėjo Perkūno, Žvaigždžių ir kitais panašiais pavadinimais. Kodėl? Nes dabartinis Laisvės prospektas buvo vadinamas Kosmonautų prospektu.

„Atskirus mikrorajonų centrus statė palei Laisvės prospektą, ir įterpė visam rajonui svarbius objektus: poliklinika, turgus ir pan.“, – pasakoja L. Nekrošius.

Tiesa, dar Karoliniškės nebuvo pastatytos ant visai plyno lauko. Kaip rašoma šaltiniuose, senieji Karoliniškių gyventojai pasakoję, kad jų kaimas pavadintas šioje vietoje buvusio dvarelio dalies paveldėtojos Karolinos vardu (Karolinka). Kalbininkas Jonas Jurkštas vietovardį kildina iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos. Šioje vietoje kažkada buvo dvaras, XIX a. pradžioje stovėjo „Karčma Karolinov“, o kaimelyje – tik trys sodybos. Šalia – kelios Šaltūnų kaimo sodybos. Antroje XIX a. pusėje veikė plytinė.

Karoliniškės – viena svarbiausių 1991 m. sausio 13 d. įvykių vietų. Po šių įvykių 8 Karoliniškių gatvės pervadintos aukų pavardėmis.

Rajonas, turintis gerą infrastruktūrą, tačiau senėjantis

Šiandien Karoliniškės yra pasikeitusios. Dalis sovietmečiu būtinų paslaugų iš mikrorajono išsikėlė, nes jas galima gauti miesto centro teritorijoje. Tačiau jas pakeitė kitos paslaugos – maisto prekių parduotuvės, toliau dirba kirpyklos ir pan.

Karoliniškėse yra sukurta gera infrastruktūra. Kaip pasakoja Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, galima sakyti, kad infrastruktūros šiuo metu Karoliniškėse šiek tiek per daug, nes šiame rajone yra sumažėjęs gyventojų tankis.

„Pagrindinis dalykas, ko mes ilgą laiką siekėme, tai yra tokių rajonų kompleksinis atnaujinimas. Kad būtų susitvarkyti ir pastatai, ir aplinka“, – sako M. Pakalnis.

Jis tęsia, kad savivaldybė yra parengusi projektą, kuris leidžia kompensuoti Karoliniškių ir kitų senųjų mikrorajonų tvarkymą gyventojų iniciatyva. Tiesa, kompensuojamos ne visos patirtos išlaidos.

„Gyventojams, kurie turi įforminę savo sklypo ribas ir nori jį tvarkyti, yra pažadėta savivaldybės parama. Jiems reikia pasidaryti projektą ir jie informuoti, kokie darbai yra kompensuojami: automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas, želdynų sutvarkymas, apšvietimo sutvarkymas, pėsčiųjų takų sutvarkymas. Tik kol kas tokia praktika nėra labai sėkminga, nes nėra taip, kad savivaldybė viską kompensuoja, gyventojai turi prisidėti patys“, – pasakoja miesto architektas.
Karoliniškės, kaip ir kiti Vilniaus mikrorajonai, yra Vilniaus bendrajame plane, kuriame numatyti tokiuose miegamuosiuose rajonuose sutvarkyti arba įrengti daugiau viešųjų erdvių. Pasak M. Pakalnio, atsižvelgiant į biudžetą, tokie rajonai po truputį tvarkomi.

„Tokie dalykai turėti padidinti rajono patrauklumą, kad žmonės matytų, jog tai nėra užmirštas rajonas, kad juo rūpinamasi, kad yra kur išeiti, kur pasivaikščioti. Pačių Karoliniškių struktūra įdomi – jos išdėstytos kryžiais. Yra sunkiai identifikuojamas pastatas su savo sklypu. O tokiems rajonams labai svarbu nuosavybė, kad gyventojai žinotų, kad čia jų namas, jų kiemas, aš jame nešiukšlinu ir pan. Senieji rajonai tuo labai skiriasi nuo naujų rajonų“, – sako pašnekovas.

Vystytojai čia mato galimybių, tačiau žengti nedrįsta: kaip prikelti praeityje įstrigusį mikrorajoną?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Verslas investuoti neskuba

Be viešųjų erdvių sutvarkymo ir įrengimo miegamojo rajono atsigavimui reikalingos ir verslo investicijos. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad vystytojai žvalgosi ir į šį mikrorajoną dėl jo privalumų. Vienas jų – gerai išvystyta infrastruktūra. Vis tik, pašnekovo teigimu, yra dalykų, kuriuos Karoliniškėse reiktų keisti.

„Karoliniškės yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių gyvenamasis rajonas. Tai vienas iš ankstyvųjų Vilniaus plėtros rajonų. Karoliniškėse infrastruktūra yra sukurta gana nebloga, ir tam skaičiui gyventojų, kurie Karoliniškėse gyvena, yra užtikrintas atitinkamas mokyklų, darželių skaičius. Deja, tą tinklą reikia reorganizuoti, nes gyvena vyresni žmonės, jaunimo keliasi mažai, vaikų mažiau. Ką reikia daryti, kad būtų patrauklu investuotojams, tai reikia peržiūrėti teritorijas, kurios dar galėtų būti tankinamos. Imant tam tikras vietas ir leidžiant ten sukurti galbūt mažaaukštės statybos NT, kartu pasiūlant ir paslaugas – patalpas smulkiajam verslui“, – paaiškina M. Statulevičius.

Vystytojai čia mato galimybių, tačiau žengti nedrįsta: kaip prikelti praeityje įstrigusį mikrorajoną?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jis tęsia, kad šiame mikrorajone reikėtų ir dienos centro, kuriame būtų organizuojamas užimtumas vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat, pasak M. Statulevičiaus, didžioji rajono dalis yra atviro planavimo erdvės, o šiais laikais jauni žmonės labiau linkę burtis į nedideles bendruomenes, kad jaustųsi saugiai.

„Mikroprojektai kuria bendruomenes, saugias atsakingas bendruomenes ir traukia jaunimą, nes jaunimu reikia saugumo, teritorijų, kad vaikai jaustųsi saugiai. Dabar Karoliniškės yra daugiau atviro planavimo, daugiaaukščiai namai, susisiekiantys kiemai. Reiktų saugumo ir jaukumo“, – mano LNTPA vadovas.

Gamtos apsuptas mikrorajonas

Tačiau Karoliniškės yra vienas iš mikrorajonų, kuriame netrūksta gamtos. Čia yra Pasakų parkas, netoliese Karoliniškių draustinis, taip pat patogus susisiekimas su Vingio parku. Be to, pasak M. Statulevičiaus, Karoliniškių mikrorajonas turi polikliniką, čia yra mokyklų, darželių.

„Yra tai, ko reikia nuo jauno iki seno žmogaus“, – pabrėžia pašnekovas.

Vystytojai čia mato galimybių, tačiau žengti nedrįsta: kaip prikelti praeityje įstrigusį mikrorajoną?
© DELFI / Andrius Ufartas

Tad kodėl verslininkai delsia? Pasak M. Statulevičiaus, NT vystytojų susidomėjimas Karoliniškėmis yra. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškoma teritorijų, kur būtų galima vystyti statybą, taip pat kai kurie vystytojai delsia, nes skaičiuoja būsimų investicijų dydžius.

„Vilnius bendrajame plane yra numatęs tokį normatyvą, kad jeigu investuoji į tokio tipo teritorijas, kaip Karoliniškės, kur norima gyvenamąja aplinką padaryti tankesnę, reikia investuoti nemažiau kaip 100 eurų kv. m. statant objektą infrastuktūrai, kad gautumei teisę ten investuoti. Tai reiškia, kad jei statybos kaštai sudaro apie 1000 eurų kv. m., tai dar 10 proc. reikia skirti infrastruktūrai, kuria naudosis, ko gero, visas mikrorajonas. Tačiau nėra aišku, kaip miestas prisidės prie tos infrastruktūros, miestas turėtų prisidėti“, – komentuoja M. Statulevičius.

Pasak pašnekovo, Karoliniškės ir kiti senieji mikrorajonai turi sulaukti investicijų, kad į juos atsikeltų jauni žmonės. Kitu atveju gyventojų tankis juose dar labiau mažės, tokie rajonai tuštės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
3.1034

Vilnius ėmėsi sovietmečio mikrorajonų atnaujinimo: kurie bus pirmieji ir kiek tai kainuos (267)

Lietuvoje didžioji dalis gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose, kurie suplanuoti ir...

Daugiabučių namų butų savininkams – galimybė balsuoti nuotoliniu būdu (4)

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su siūlomais teisės aktų pakeitimais,...

Būstai šiame mikrorajone prieinami tik išskirtiniams pirkėjams: kai kurio NT kainos čia didesnės nei Senamiestyje (103)

Žvėrynas – vienas iš prestižinių sostinės mikrorajonų. Jį be jokių abejonių galima...

Justina Maciūnaitė | D+

Didelį potencialą turintis Vilniaus mikrorajonas vis dar snaudžia: statomi vos keli daugiabučiai, bet butų kainos – įspūdingos Ciklas „Augantis Vilnius“ (10)

Aktyviausia ir didžiausia NT rinka pasižymi Vilniaus miestas . Jame kasmet skaičiuojama daugiau...

Justina Maciūnaitė | D+

Sovietmečio darbininkams statyto mikrorajono paklausa ir vėl auga: kyla nauji NT projektai, kurių kainos – labai viliojančios Ciklas „Augantis Vilnius“ (4)

Ekspertų teigimu, aktyviausia ir didžiausia NT rinka pasižymi Vilniaus miestas. Jame kasmet...

Top naujienos

Feisbuke netrūko aistrų: ar galima pykti ant Šimonytės už tiesą? (880)

Gruodžio 11 d. prisiekus premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui, dalis Vyriausybės...

Gediminas Inčiūra | D+

Per anksti atgulęs „Žalgirio“ barzdočius: tyliojo milžino gyvenimą keitė pragaištingi palydovai (8)

„Ano šimtmečio „ Žalgiris “ pasiekė tokių estetinių aukštumų, kad buvo pasimetę visi to...

Neplanuotas nėštumas pakeičia visą gyvenimą: perėjo kryžiaus kelius, kad susigrąžintų gyvybės langelyje paliktą kūdikį (20)

Neatlaikę žinios apie netikėtą nėštumą vyrai tiesiog pasipusto padus. Moterys skuba...

Vis daugiau vyrų Lietuvoje ryžtasi šiai operacijai: pailgėjęs lytinis aktas – tik vienas iš privalumų (11)

Maždaug kas penktam europiečiui vyrui atlikta apipjaustymo procedūra – nors kai kuriose...

Dėl LSDP pirmininko posto varžysis politologas Gudžinskas (1)

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininko posto su jau iškeltais kandidatais...

PSO: pasaulis šiemet koronaviruso dar neįveiks (54)

Nerealu tikėtis, kad pasaulis įveiks koronaviruso pandemiją iki šių metų pabaigos, pirmadienį...

Juodajame COVID-19 sergamumo sąraše atsidūrusios savivaldybės sutaria: tokius skaičius lėmė dvi priežastys (89)

Statistikos departamento duomenimis, kai kuriose savivaldybėse sergamumas COVID-19 liga yra ypač...

Miglė Rakauskaitė | D+

Makabriškas britų planas: kaip benamio lavonas tapo sudėtingos Antrojo pasaulinio karo operacijos dalimi

Auštant saulėtam 1943 metų balandžio rytui, jaunas žvejys pastebėjo keistą objektą...

Lietuvoje įkliuvo svetimus duomenis pasisavinusiems įsilaužėliams talkinęs „pinigų mulas“ (45)

Kompiuteriniai sukčiai surado talkininkų Lietuvoje – Vilniuje įkliuvo dviem bendrovėms...

Labiausiai gluminančios tradicijos, gyvuojančios iki šių dienų: nuo dantų nudilinimo iki protėvių iškasimo (2)

Kraupokos tradicijos ir ritualai kitados buvo paplitę kone visose pasaulio bendruomenėse – tiktai...