Socialiniuose tinkluose vykdo linčo teismą
NT ekspertai vienareikšmiškai tvirtina, kad dauguma jaunų šeimų renkasi naujos statybos būstą. Tai reiškia, kad naujos statybos daugiabučių kvartaluose gyvena jauni žmonės, šeimos su vaikais. Vilnietis Kęstutis „Delfi Būstas“ pasakoja, kad jo pažintis su naujos statybos daugiabučių bendruomenėmis nėra itin maloni. Pašnekovas pastebi, kad didelę dalį gyventojų tokiuose būstuose sudaro vadinamieji super mamos ir super tėčiai, kurie per daug reaguoja į kai kurias situacijas.
„Jeigu kai kuriuose rajonuose yra problema, kad yra triukšmaujančių žmonių, tai labai dažnai į naujos statybos būstus susikelia mamos ir tėčiai, kurie yra pernelyg fundamentalūs ir tu jautiesi tarsi gyventum su komendantais. Pradedi jausti, kad prarandi asmeninį gyvenimą, nes kiekvienas garsas iš tavo buto yra lydimas replikomis, viešais linčo teismais socialiniuose tinkluose“, – pasakoja vilnietis.
Pašnekovas tęsia, kad ir jam, ir jo draugams yra tekę susidurti su piktais kaimynais, kurie socialiniuose tinkluose sukurtoje namo ar kelių namų gyventojų grupėje skundžia vienas kitą dėl nereikšmingų smulkmenų.
„Ateini pas draugą vakarienės ir jis apie 9 valandą vakaro išjungia tyliai grojantį muzikinį foną, televizorių ir į kiekvieną garsesnį nusijuokimą pradeda nervingai trūkčioti ir prašo, kad namuose nekalbėtume labai garsiai. Arba sėdi namuose vasarą atsidaręs langą ir bijai garsiai kalbėti, nuo 9 vakaro pradedi šnibždėtis, nes gyvena kaimynai, kurie jau rėks ir jau rašys į feisbuką, kiek čia gali tęstis vakarėliai. Žmonės sukuria tokį kolektyvinį diskomfortą“, – sako Kęstutis.
Anot vilniečio, tokiuose namuose tampa nebemalonu gyventi, nes jautiesi kaltas dėl savo mažo vaiko verksmo ar žaidimų, šuns.
„Aš esu gyvenęs įvairiuose rajonuose ir man yra smagiau gyventi, kur yra įvairių gyventojų, ir kai tavo kaimynai nėra šventieji, ir jie tai žino. Nes gyventi su šventaisiais yra kur kas didesnė katorga nei gyventi su nuodėmingaisiais. Galbūt vienas mano kaimynas yra nevalyvas ir nuolat ką nors apteršia, bet tu juos žinai, tu šalia jų esi toks, koks esi. Nesijauti nepatogiai, kad turi vaiką ar šunį. Visi mes esam kaimynai ir vienas kitam kažkiek trukdom“, – mano pašnekovas.
Visos bendruomenės turi problematiškų kaimynų
Išties, šiais laikais į socialinius tinklus persikėlė ne tik nuomonių reiškimas dėl įvykių Lietuvoje, bet ir aktualūs klausimai daugiabučių bendruomenėms. Kaip aiškina „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas, socialiniai tinklai šiais laikais gyventojams padeda sutaupyti laiko, nes nereikia organizuoti gyvų susitikimų. Taip pat, pasak A. Kišūno, kalbant apie kaimynų konfliktus, galima pastebėti, kad dažniausiai konfliktų iniciatorius būna vienas tas pats kaimynas.
„Jeigu bendrijoje yra kažkoks toks problematiškas žmogus, tai jam dažniausiai niekas ir netinka. Aišku, pasitaiko ir tokių situacijų, kai dėl vieno kaimynų žmonės parduoda savo būstą, bet tai daugiau išimtis. Aišku, visi mes esame žmonės, bet tokias problemas sprendžia bendruomenės ir jeigu jau yra kažkokia konfliktinė asmenybė, tai jam bus vis kažkas negerai“, – akcentuoja pašnekovas.
Pasak A. Kišūno, pastebima, kad ne tik naujos statybos daugiabučių kvartalų gyventojai aktyviai naudoja socialines medijas. Prie virtualaus sprendimų priėmimo įpranta ir senesnių rajonų gyventojai.
„Centrinėje miesto dalyje, nors gyventojai ir vyresni, bet vis tik gyventojai jaunėja, ir tos inovacijos po truputį ateina. Mažiau turintys pinigų žmonės, kurie investuoja į NT, perka senesnės statybos butus. Ir labai neretas atvejis, kad netgi perleidžia sprendimo teisę tvarkantis su turtu nuomininkams. Tai drįsčiau teigi, kad centrinėse miesto dalyse jau yra gyventojų jaunėjimo renesansas. O šiaip tai lieka tie senieji viskuo nepatenkinti gyventojai, jie duoda savo šarmo kiekvienam namui, jie visada viską mato, nereikia jokių kamerų“, – pabrėžia pašnekovas.
