aA
Pastaraisiais metais Žirmūnai Vilniuje išgyvena tikrą perversmą: čia rekonstruojamos gatvės, parkai, statomi nauji daugiabučiai. Miesto planuotojai tai vadina Žirmūnų atgimimu, renesansu, o vietos gyventojai – absurdu. Jų teigimu, dėl tvarkomų gatvių susidarančias spūstis dar galima pakęsti, tačiau naujų daugiabučių statybų neįtikėčiausiose vietose, tarp senos statybos pastatų, pateisinti negalima. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad tai yra sveikintinas sovietinių mikrorajonų atgaivinimas, o urbanistai klausia: ką senieji gyventojai gaus mainais?
Vieno patraukliausių Vilniaus mikrorajono tvarkymą savivaldybė vadina renesansu, o gyventojai – absurdu
© DELFI / Domantas Pipas

Žirmūniečiai nerimauja dėl mikrorajono plėtros jį tankinant

Žirmūnuose pastaraisiais metais vienas po kito pasipylė naujos statybos daugiabučiai. Naujakuriai tikrai turi platų naujo būsto pasirinkimą: nuo didelių daugiabučių kvartalų, iki vieno gyvenamosios paskirties pastato, įterpto tarp senos statybos daugiabučių. Vietiniai gyventojai tokius projektus vadina nesusipratimu, o miesto planuotojai – apgalvotu teritorijos atnaujinimu ją tankinant. tankinimas turi būti tvarus ir darnus.

„Delfi būstas“ gavo ne vieną Žirmūnų bendruomenės laišką, kuriame gyventojai skundžiasi neapgalvota, chaotiška ir nesuprantama Žirmūnų plėtra, kai senos statybos daugiabučių kvartale įterpiamas naujos statybos pastatas. Gyventojų teigimu, pirmiausia, iš vietos bendruomenės atimamas žaliasis plotas. Taip pat žmonės kelia klausimus dėl automobilių parkavimo, padidėsiančio automobilių kiekio jų kvartalo gatvėse ir prasto estetinio vaizdo. Šiuo metu žirmūniečiai vienijasi dėl trijų projektų: Minties g. 42 B, Žirmūnų g. 48 B, Tuskulėnų g. 3 A. Portalo Citify duomenimis, statyti pradėtas daugiabutis Tuskulėnų gatvėje, pirmieji du projektai dar yra derinami.

„Dabar turime žalių plotų, o jų vietose planuojama pastatyti kažkokius svetimkūnius. Mes nesutinkame, bet mūsų niekas negirdi. Kur padarys įvažiavimus į tų daugiabučių aikšteles, kur tie žmonės parkuos automobilius, vaikščios? Kur bus žalio ploto? Jau nekalbame apie tai, kad pastatai užstos saulę. Absurdas, kodėl būtent Žirmūnuose tokie projektai?“, – tikina Žirmūnų gyventoja Irma.

Vieno patraukliausių Vilniaus mikrorajono tvarkymą savivaldybė vadina renesansu, o gyventojai – absurdu
© DELFI / Josvydas Elinskas

Gyventojai savo laiškuose rašo, kad ketina pildyti peticiją dėl Žirmūnų tankinimo, taip pat rašė skundus, raštus Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei. Pastarosios atsako, gyventojų teigimu, dar nėra sulaukta. „Delfi būstas“ kiek anksčiau apie Žirmūnų plėtrą komentavusi Vilniaus miesto savivaldybė rašė, kad intensyvėjanti Žirmūnų plėtra yra natūralus miesto augimo procesas: Žirmūnai iš sovietinio miegamojo rajono virsta daugiafunkcine miesto centro tąsa.

Miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tąkart teigė, kad Žirmūnai jau netrukus turėti atsinaujinti.

„Ir toliau sieksime, kad čia atrastų daugiau darbo vietų, paslaugų, būsto įvairovės, miestietiškam gyvenimo būdui pritaikytos gatvės ir viešos erdvės, kad gatvėse telktųsi socialinis gyvenimas ir paslaugos, o saugiuose kiemuose būtų galima ramiai žaisti vaikams“, – tikino pašnekovas.

Vieno patraukliausių Vilniaus mikrorajono tvarkymą savivaldybė vadina renesansu, o gyventojai – absurdu
© DELFI / Domantas Pipas

Kalbėdamas apie jau esamas ir galimai būsimas transporto spūstis šiame mikrorajone, M. Pakalnis pabrėžė, kad kompaktiškas miestas mažina transporto kamščius, nes arčiau namų galima rasti darbo vietų ir paslaugų. O vyriausiasis miesto inžinierius Antonas Nikitinas sakė, kad, kaip ir visame mieste, su judumu susiję pokyčiai yra planuojamo komplekso priemonių rezultatas.

„Kalbant konkrečiau apie Žirmūnų teritoriją, čia numatyta gerinti viešojo transporto galimybes (planuojamos A juostos tiek Kareivių, tiek Kalvarijų g.), teritorijos prieigose yra puikus viešojo transporto pasirinkimas, susikerta kelios greitųjų autobusų linijos, jau dabar miestas gana gerai pasiekiamas dviračiais, o artimiausiais metais įrengus trūkstamas jungtis situacija dar pagerės, tad poreikio judėti automobiliu čia bus vis mažiau. Tai lemia ir pati vieta – vos 2 km nuo miesto centro“, – komentavo pašnekovas.

Projektas Tuskulėnų g. 3A
Projektas Tuskulėnų g. 3A
© Bendrovės nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė, šiandien paklausta apie Žirmūnų plėtrą mikrorajoną tankinant, kiek tvarūs ir darnūs ir planuojami nauji daugiabučiai, dėl kurių pyksta vietos gyventojai, atsakė, kad laikosi savo jau išsakytos pozicijos, kuri pateikta aukščiau ir pridūrė: „Vilniaus miesto bendrasis planas dalyje sovietmečiu statytų rajonų numato, jog juose nauja statyba galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma – 100 Eur/ kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius.“

Vieno patraukliausių Vilniaus mikrorajono tvarkymą savivaldybė vadina renesansu, o gyventojai – absurdu
© DELFI / Domantas Pipas

Ką gyventojai gaus manais?

Tankinimas Skandinavijoje populiarus miestų planavimo metodas, kai teritorijose, kuriose jau yra pastatų, statomi nauji. Tačiau vykdant rajonų plėtrą juos tankinant, reikėtų suprasti, kad šis metodas turi būti naudojamas atsargiai, o kai kuriais atvejais racionalus ir tvarus tankinimas yra neįmanomas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Urbanistikos katedros docentas dr. Matas Cirtautas yra sakęs, kad daug diskusijų kelianti nauja statyba senuosiuose mikrorajonuose yra galima, tačiau reiktų suprasti, kad šios teritorijos buvo suformuotos taikant visai kitus nei dabartiniai gyvenamosios aplinkos standartus.

Urbanistas aiškina, kad, nepaisant panašios pastatų estetikos, šios teritorijos gali būti labai skirtingos. Pirmieji, dažniausiai arčiau miesto centro išsidėstę mikrorajonai, nors juos sudarančių pastatų kokybė ir prastesnė, yra erdvesni, o per 5-6 dešimtmečius jie tapo ir „žalesni“ nei aplinkinės miesto dalys. Dėl patogesnės padėties ir laisvesnės struktūros, juose statomi pastatai, tikėtina, suteikia šiems urbanistiniams dariniams daugiau erdvinio išbaigtumo. Vėlyvuoju sovietmečiu statyti mikrorajonai, anot pašnekovo, projektuoti intensyvesni, aukštesni, jiems būdingos uždaresnes erdves formuojančios pastatų grupės, todėl juose vietos naujai gyvenamajai statybai, ypač vidinėse zonose, sunku rasti. Šie padėties ir erdvinės struktūros skirtumai lemia ir dabartinį šių miesto dalių raidos potencialą.

Vieno patraukliausių Vilniaus mikrorajono tvarkymą savivaldybė vadina renesansu, o gyventojai – absurdu
© DELFI / Domantas Pipas

Urbanistas tęsė, kad, kita vertus, iki šiol galime matyti vykdomus projektus, kuriuos įgyvendinus buvę atviri žemės „lopinėliai“ pašalinami iš bendros mikrorajono erdvių struktūros, mainais nepasiūlant esamiems ar potencialiems rajono gyventojams nieko naujo. Mažiau problemų, anot eksperto, kelia ir iš esmės pozityvios kaitos ženklais galima laikyti mikrorajonų pakraščiuose, greta tranzitinių gatvių vykstantį užstatymo tankėjimą. Nes šie objektai dažniausiai neapkrauna ir taip menkos vidinės mikrorajonų infrastruktūros (pvz., privažiavimų prie esamų pastatų).

Planuojamas projektas Minties g. 42B
Planuojamas projektas Minties g. 42B
© Bendrovės nuotr.

Kad žalio lopinėlio senos statybos mikrorajone atidavimas daugiabučiui be kompensacijos gyventojams nėra pavyzdingiausia praktika, sako ir „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Anot jo, mikrorajono tankinimas gali turėti įtakos ir kalbant apie NT kainą tame mikrorajone.

„Turto vertė, jo patrauklumas yra neatsiejami nuo jo vietos. Kita vertus, tai, kad nekilnojamasis turtas negali pakeisti savo vietos (bent jau įprastu atveju), nereiškia, kad pati vieta negali pasikeisti, evoliucionuoti, ar priešingai – suprastėti“, – pažymi pašnekovas.

Vieno patraukliausių Vilniaus mikrorajono tvarkymą savivaldybė vadina renesansu, o gyventojai – absurdu
© DELFI / Domantas Pipas

Jis tęsia, kad vietos patrauklumą apibrėžia ne jos geografinės koordinatės, o įvairūs veiksniai, kuriuos rinkos dalyviai laiko patraukliais arba ne. Teigiamų savybių įtaka glaudžiai susijusi su jų prieinamumu. Pavyzdžiui, Vilniuje galimybės statyti daugiabučius namus Neries pakrantėje yra daug mažesnės nei Kaune, kur teka ir Neris, ir Nemunas, todėl sostinėje pakrantės veiksnys turi daug didesnę įtaką turto vertei.

„Tokie veiksniai kaip upės ar ežerai yra santykinai pastovūs, todėl kalbant apie teritorijų evoliucija daugiau dėmesio verta skirti žmogaus veiklos įtakai. Vilniuje turime puikių pavyzdžių, kuomet nepopuliariose teritorijose vystytojų pastangomis sukuriamos išties patrauklios vietos gyvenimui. Tarp naujesnių pavyzdžių išskirti galima Architektūros parką (Paupio ir Markučių teritorijos), tarp senesnių – Šiaurės miestelį. Sovietmečiu kylant naujiems miegamiesiems rajonams, daugeliui jie buvo kur kas patrauklesni nei tuo metu ganėtinai apleistas Vilniaus senamiestis. Vykdant senamiesčio tvarkybos darbus, jo patrauklumas ženkliai išaugo, ir šiandien tai – viena brangiausių teritorijų visoje Lietuvoje“, – aiškina NT ekspertas.

Sklypas Minties g.
Sklypas Minties g.
© Facebook

Turto vertės pokytis vertinamas trimis aspektais

Žirmūnų bendruomenė nerimauja ne tik dėl būsimos papildomos gatvių apkrovos, žaliosios zonos praradimo, bet ir turi nuogąstauja, kad tankinant mikrorajoną, jis praras patrauklumą ir turto vertė jame mažės. T. S. Kvainicko teigimu, kokią įtaką mikrorajono patrauklumui ir turto jame vertei turės vykstantys pokyčiai, reikėtų vertinti remiantis trimis aspektais.

„Yra trys aspektai: ribotų patrauklių savybių didinimas ar mažinimas, naujo objekto santykis su prieš jį egzistavusiu objektu bei jo santykis su kitais šalia išliekančiais objektais. Visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, ar naujas objektas sukurs daugiau pridėtinės vertės, ar – atvirkščiai. Pavyzdžiui, nauja gamykla šalia Vilniaus miegamojo rajono būtų visiškai nepriimtina, tačiau naujų darbo vietų sukūrimas nedideliame miestelyje turėtų kardinaliai priešingą efektą. Parko suardymas gyvenamajame mikrorajone tam, kad vietoje jo pastatyti gamybos įmonę, būtų sutiktas priešiškai, tačiau gamyklos projektas LEZ‘e už miesto ribų, vietoje kokios griūvančios fermos – sveikintinas. Ir paskutinis veiksnys – naujo objekto santykis su jo kaimynyste. Gamykla niekaip nesisieja su tankiai apgyvendintomis teritorijomis, tuo tarpu naujos darbo vietos užmiestyje sukuria pagrindą miestų augimui ir plėtrai“, – aiškina NT analitikas.

Sklypas Minties g.
Sklypas Minties g.
© DELFI / Josvydas Elinskas

T. S. Kvainickas pažymi, kad visgi gamykla yra labai kardinalus pavyzdys, kurio įtaką vertinti yra ganėtinai paprasta, tačiau įvardintos taisyklės išlieka aktualios ir kitų pastatų atveju. Tarp senų pastatų atsiradęs naujas daugiabutis bendru atveju turi teigiamos įtakos, nes į jį atsikelia nauji gyventojai, dažniausiai kiek jaunesnio amžiaus. Tai turi teigiamos įtakos gyventojų kaitai, amžiaus vidurkio mažėjimo tendencijai, nes skatina keltis ir kitus gyventojus.

„Šeškinės mikrorajonas dėl savo tankumo pasižymi labai ribota naujų objektų plėtra, todėl gyventojų kaita čia yra mažesnė. Visiškai priešingas scenarijus yra Pašilaičiuose, kur nuolat statomi nauji daugiabučiai gyvenamieji namai, į kuriuos atsikelia jaunos šeimos. Taigi, žvelgiant kiek plačiau, nauja daugiabučių statyba yra teigiamas veiksnys. Kita vertus, tai, kas yra gerai platesnei žmonių grupei, gali būti ne taip patrauklu individualiems asmenims. Jeigu naujas daugiabutis užstos gražų vaizdą pro langą senbuviams, jis neabejotinai sumažins tokio būsto patrauklumą“, – akcentuoja pašnekovas.

Projektas Žirmūnų g. 48B
Projektas Žirmūnų g. 48B
© Bendrovės nuotr.

NT analitikas tęsia, kad būna ir tokių situacijų, kai vienas teigiamas elementas keičia kitą teigiamą elementą, ir tenka įvertinti, kurio iš jų įtaka reikšmingesnė.

„Parkai, žalios erdvės gyvenamosiose teritorijose yra išties svarbesnės nei nauji daugiabučiai, todėl pastarųjų statyba skatintina tik tuomet, kai jie prikelia teritorijas, panaikina apleistus pastatus, o ne sutvarkytas žaliąsias erdves. Kita vertus, Vilnius yra žalias miestas, ir tikrai ne visos teritorijos gali pagrįstai skųstis žaliųjų erdvių trūkumu. Nemaža dalis pastatų, ypač statytų sovietmečiu yra ne pačios geriausios estetinės būklės, todėl tie atvejai, kuomet iš keturių žalių zonų, lieka trys, tačiau nauji statiniai yra patrauklesni už čia jau esančius, veikiausiai, turėtų būti vertintini naujų daugiabučių gyvenamųjų namų naudai, t.y. tokie pastatai sukuria teigiamą įtaką. Tai nereiškia, kad vos pastačius naują pastatą, akimirksniu pabrangsta kaimynystėje esantys butai, tačiau tokie pokyčiai paskatina demografinį atsinaujinimą ir turto vertės augimo tendenciją. Kita vertus, jei teritorijoje esantys daugiabučiai yra tvarkingi, ir naujas pastatas nepadidina vidutinio estetinio lygio, tuomet žalios zonos praradimas vertintinas kaip neigiamas veiksnys“, – paaiškina T. S Kvainickas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(79 žmonės įvertino)
2.4304

Nepaisant gyventojų priekaištų, statybos Žirmūnuose tęsiasi: suplanuotas dar vienas didelis daugiabučių kompleksas (166)

Šiandien jau niekas nedrįs paneigti, kad Žirmūnai – vienas greičiausiai ir intensyviausiai...

Pamirštas Vilniaus mikrorajonas bus prikeltas naujam gyvenimui: kito tokio sostinėje dar nėra (33)

Šią vasarą naujai patvirtintame Vilniaus bendrajame plane numatyta, kad pietinėje miesto dalyje...

Rytą Kauno centro gyventojai pasitiko su staigmena: per naktį automobilių aikštelė šalia jų namo tapo mokama (279)

Didmiesčių gyventojai kuo toliau, tuo labiau susiduria su automobilių statymo šalia savo namų...

Nuo sausio pirmosios daugiabučių gyventojai čia statyti automobilių nebegalės: įsigalios priimti KET pakeitimai (658)

Rugsėjis pažėrė pluoštą siūlymų keisti Kelių eismo taisykles. Viena jų ypač aktuali...

Vieno patraukliausių Vilniaus mikrorajono tvarkymą savivaldybė vadina renesansu, o gyventojai – absurdu (318)

Pastaraisiais metais Žirmūnai Vilniuje išgyvena tikrą perversmą: čia rekonstruojamos gatvės,...

Top naujienos

Dėl pandemijos valdymo – du scenarijai: arba peržengsime ribą, arba lauks naujas smūgis lapkritį

Dėl skiepų, kaukių ir galimybių paso verdančios aistros Lietuvoje radikalėja. Nuo įtūžio ir...

Verslas valdžiai siūlo priešingą strategiją dėl degalų akcizų kėlimo: jį mažinkime benzinui (211)

Valdžiai nuo 2023-ųjų ketinant branginti degalus, o ypač, dyzeliną, kuris, skaičiuojama,...

Stichija vėl pridarė žalos: daugiausia iškvietimų – Klaipėdos apskrityje Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja vairuotojus (1)

Dėl smarkaus vėjo ugniagesiai penktadienį 43 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies...

Po „dėdės Juozo“ sulaikymo – zonos „bachūrų“ pyktis: „sudegė toks geras kelias“ (106)

Kai po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyrimo su įkalčiais buvo sulaikytas dabar jau...

Antrosiose sezono rungtynėse – gerokai sėkmingesnis Valančiūno pasirodymas

Jonas Valančiūnas reabilitavosi po nesėkmingo pirmojo sezono mačo ir antrajame surengė solidų...

Šalia sužadėtinio ir Jungtinės Karalystės premjero pozavusi Asta Valentaitė sutvisko elegancija (52)

Modelis Asta Valentaitė sutvisko elegantiškame renginyje Oksfordšyre. ​Blenheimo rūmuose...

Virtuvės šefas dalijasi patarimais, kaip gaminti paprasčiau ir sveikiau

Pristatome straipsnių ciklą „ Delfi TV virtuvė drauge su Mantinga“, kuriame ne tik rasite...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Vienas svarbiausių Lietuvos istorijai klausimų: ar Katedroje rasti palaikai – Vytauto Didžiojo?

Pasak istoriko bei archeologo Vytauto Urbanavičiaus , Vytauto Didžiojo perlaidojimai kol kas vis...

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (53)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...

Vėjas po truputį rims, savaitės pradžia bus sausesnė (4)

Šeštadienio dieną dar išliksime aktyvaus ciklono įtakoje. Diena bus debesuota su pragiedruliais....