Po langais išdygo ženklas, reiškiantis mokamą parkingą
Didmiesčių gyventojams pastaruoju metu kyla vis daugiau problemų dėl automobilių statymo šalia savo namų. Nepatogumų patiria ir miegamųjų rajonų gyventojai, kurie neturi savo parkingo vietos arba garažo, ir centrinės miesto dalies būstų savininkai, kur automobilių paprastai yra mokamas. Tokiu atveju gyventojams reikia pirkti parkavimo leidimą arba kaskart norint palikti automobilį mokėti valandinius įkainius. Dauguma vilniečių su tokia sistema jau yra susitaikę. Po truputį minėta tvarka ateina ir į Kauną. „Delfi būstas“ skaitytoja iš Kauno pasakoja, kad vieną rytą jos kieme ėmė ir atsirado ženklas, reiškiantis mokamą parkingą. Moters teigimu, savivaldybė sprendimą apmokestinti automobilių statymą aikštelėje priėmė nepasitarusi su gyventojais ir neatsižvelgusi į jų nuogąstavimus bei klausimus.
„Kiemas gyventojų neišpirktas, tai savivaldybė sugalvojo apmokestinti čia parkavimą. Apie tai buvome girdėję, tačiau laukėme daugiau informacijos. Bet „šast“ ir stovi ženklas savaitgalį, vadinasi nuo pirmadienio arba renka pusė namo gyventojų baudas, arba moka mokesčius, priklausomai nuo to, kiek žmonių apskritai matė ženklą“, – tikina kaunietė.
Moteris tęsia, kad vienas didžiausių klausimų yra, ką daryti centre būstus besinuomojantiems gyventojams, nes leidimą statyti automobilį gali gauti tik gyvenamąją vietą čia deklaravę asmenys. Anot jos, yra tokių savininkų, kurie nuomoja net kelis butus. Skaitytoja piktinasi, kad savivaldybė suteikė per mažai informacijos.
„Žinoma išspręsime, visada išsprendžiame, tačiau informacijos lygis siaubingas, nei skelbimo, kaip elgtis gyventojams, kada planuojamas ženklo pastatymas. Be to, tai eilinis noras gauti pinigų, nes kiemas priskirtas raudonai zonai, prie gatvės zona geltona – dar brangesnė, tai svetimi žmonės statys automobilius mūsų kieme, bus betvarkė“, – tikina kaunietė.
Gali nusipirkti mokamą leidimą
Kauno miesto savivaldybė tikina raginanti gyventojus rinktis alternatyvias transporto priemones ir priduria, kad gyventojai, pageidaujantys nuosavos nemokamos automobilių aikštelės, gali suformuoti sklypą ir ten įsirengti ne tik ją, bet ir kitą jiems reikiamą infrastruktūrą. Savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius sako, kad Kaune neapmokestinta yra apie 75 proc. visų aikštelių šalia gyvenamosios paskirties patalpų miesto centre ir senamiestyje. Didžiąją dalį neapmokestintų aikštelių sudaro būtent aikštelės suformuotuose sklypuose. Mokamose aikštelėse, net jeigu jos yra daugiabučio kieme, automobilius gali statyti visi kauniečiai.
Parkavimas Kauno centre – nėra pigus malonumas: raudonojoje zonoje kaina valandai yra 1,2 Eur, geltonojoje – 2 Eur. Centrinės miesto dalies gyventojai, norintys statyti automobilius šalia namų esančiose mokamose aikštelėse, gali išsiimti leidimą. Kainos: pirmas gyventojo leidimas metams kainuoja 35 eurus, o antras – 70 Eur. Tačiau net ir nusipirkęs metinį leidimą gyventojas neturi garantijos, kad vietą automobiliui ras prie savo namo. Taip pat M. Matusevičius patvirtina, kad mokamą gyventojo leidimą statyti automobilį centre gali gauti asmuo, čia deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
„Gyventojo leidimas yra išduodamas tik deklaruotiems gyventojams. Turintiems nekilnojamąjį turtą, bet negyvenantiems rinkliavos vietoje, leidimas nėra išduodamas. Tačiau tokiu atveju galima nusipirkti metinį, ketvirčio ar mėnesinį leidimą“, – pažymi pašnekovas.
Siūlo naudotis specialia programa
Vis dėlto, yra galimybė savo kieme automobilį statyti nemokamai net ir miesto centre, tačiau tokiu atveju, pasak M. Matusevičiaus, gyventojai turi suformuoti sklypą.
Pirmiausia, daugiabučio namo gyventojai turi susiformuoti sklypą. Tokiu atveju galima įsirengti netgi užkardus. Gyventojams susiformuoti sklypą ir įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles padeda programa „Svajonių kiemas“, – paaiškina pašnekovas.
Anot Kauno miesto savivaldybės atstovo, miesto centre apmokestintos aikštelės, kuriose fiksuojamas didžiausias transporto priemonių intensyvumas. Kaunas, kaip ir kiti Europos miestai, gyventojus ragina rinktis alternatyvias transporto priemones – viešąjį transportą, dviračius ar elektrinius paspirtukus.
„Įgyvendinant Darnaus judumo planą, kasmet skiriamas didelis dėmesys susisiekimo infrastruktūros gerinimui – gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui ar atnaujinimui. Per pastaruosius kelerius metus Kaunas investavo daugiau nei 70 mln. eurų į viešojo transporto paslaugų gerinimą bei parko atnaujinimą. Įsigyta 100 naujų MAN, 25 „Temsa“, 56 „Mercedes-Benz“ autobusai ir 85 troleibusai „Solaris“. Visos transporto priemonės žemagrindės, pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia, kurtiesiems ir silpnaregiams“, – priduria M. Matusevičius.
