aA
Į šiaurės vakarus nuo Vilniaus miesto centro yra mikrorajonas, kuris pastaruoju metu vis daugiau minimas NT ekspertų – Pašilaičiai. Jis, kaip ir daugelis sostinės rajonų, buvo vystomas sovietmečiu, tačiau yra vienas jauniausių kvartalų mieste. Švarus, žalias ir erdvus mikrorajonas vis daugiau patraukia ir NT plėtotojų, ir miesto planuotojų dėmesį, nors NT kaina Pašilaičiuose išlieka viena mažiausių. Kokia ateitis žadama šiam sostinės periferijoje įsikūrusiam miegamajam rajonui?
Patraukliomis NT kainomis vilniečius viliojantis rajonas, kurio trūkumai vis dar bado akis: jo ateitis – nenuspėjama
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vienas jauniausių sovietinių mikrorajonų

Pašilaičiai – buvęs kaimas netoli Vilniaus. Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. XIX a. pabaigoje čia gyveno 89 gyventojai, 1953 m. – virš 200. Plečiantis Vilniaus miestui, 1987 m. pastatytas mikrorajonas, pavadintas tuo pačiu vardu. Projekto autorius – architektas K. Balėnas. Rajoną sudaro kelios pagrindinės gatvės – Žemynos, Medeinos, Gabijos ir Pašilaičių. Gatvių planas sudaro 3 žiedus, kurių viduryje – ramios, automobilių nepasiekiamos pėsčiųjų erdvės.

Anot „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, Pašilaičiai – vienas vėliausiai plėtotų sovietmečio miegamųjų mikrorajonų. Pirmieji 5 ir 9 aukštų gelžbetoninio ir monolitinio betono daugiabučiai pietinėje dalyje iškilo 1986 – 1991 metų laikotarpiu. Šios rajono teritorijos (Medeinos, Žemynos, Gabijos gatvės) suplanavimas primena Lazdynus, kai gyvenamuosius kvartalus juosia gatvių žiedai.

Patraukliomis NT kainomis vilniečius viliojantis rajonas, kurio trūkumai vis dar bado akis: jo ateitis – nenuspėjama
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Ekonominio pakilimo laikotarpiu, nuo 2006 metų, į mikrorajoną vėl suplūdo kranai. Naujo būsto plėtra susikoncentravo neužstatytose šiaurinėje (Perkūnkiemio ir Pavilnionių gatvės) bei rytinėje (Justiniškių gatvė) dalyse. Nauji, daugiausia 9 aukštų, daugiabučiai pastatyti daug tankiau, kvartaluose – ypač mažai žalumos. Vien per 2007 – 2008 metus Pašilaičiuose buvo pastatyta beveik 50 daugiabučių – apie 3000 butų, ir jei ne pasaulinė finansų krizė, jų neabejotinai būtų buvę dar daugiau“, – tikina NT analitikas.

Žalios zonos ir švarus oras

Socialinė aplinka Pašilaičiuose, kaip ir kituose sovietmečiu statytuose mikrorajonuose, sensta, tačiau, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, situaciją gelbsti jaunos poros ir šeimos, kurios keliasi gyventi į jau pastatytus arba vis dar statomus naujų daugiabučių kvartalus.

„Vystomi daugiau ekonominės klasės projektai, bet pats rajonas turi privalumų: gerai išvystytą mokyklų ir darželių tinklą, šalia yra poliklinika, labai geras susisiekimas su miestu (Pašilaičiai apriboti dviem greito eismo gatvėmis). Jis dar labiau pagerės, kai bus nutiesta Šiaurinė gatvė. Kita vertus, senieji daugiabučiai jau senoki, jiems yra apie 30-40 metų, o jauni žmonės nori naujos kokybės, naujo išplanavimo, aplinkos, energetiškai efektyvesnio būsto. Tad vystytojų banga, kuri atėjo į šį mikrorajoną prieš kokius 5-8 metus į Pašilaičius, stengiasi tą spragą ir užpildyti“, – savo įžvalgomis dalijasi M. Statulevičius.

Patraukliomis NT kainomis vilniečius viliojantis rajonas, kurio trūkumai vis dar bado akis: jo ateitis – nenuspėjama
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kalbėdamas apie Pašilaičių privalumus, NT ekspertas sako, be patogaus susisiekimo su kitais mikrorajonais ir išvystytos kelių infrastruktūros, jis kol kas pasižymi maža oro tarša, žaliųjų zonų gausa. Kita vertus, pasak M. Statulevičiaus, iki visiškai aukštos gyvenimo kokybės Pašilaičiuose vystomuose naujuose daugiabučių kvartaluose trūksta socialinės infrastruktūros: vaikų žaidimų zonų, aikštelių ir, pasivaikščiojimo vietų ir pan.

„Dėl užtankinimo – nesakyčiau, kad statoma labai intensyviai. Daugiausiai yra 5-6 aukštų daugiabučiai, nėra kažkokie labai dideli tie masyvai, ten nesibaiminčiau dėl to. Kai kurie stato su požemine automobilių aikštele, tad viršutines erdves bus galima išnaudoti žaidimų ir poilsio paskirčiai“, – pažymi M. Statulevičius.

Kainos – įkandamos

„Inreal“ duomenimis, šiuo metu Pašilaičių seniūnijoje yra beveik 300 daugiabučių ir per 16 tūkst. butų. Pasak NT analitiko T. S. Kvainicko, dėl nedidelių kainų, mikrorajonas ir toliau išlieka populiarus tarp naujakurių. Pirkėjai labiausiai domisi 30–45 kv.m ploto butais. Tiesa, pandemijos, susitraukus mažo ploto butų paklausai, ūgtelėjo dėmesys 60–80 kv.m būstais.

Patraukliomis NT kainomis vilniečius viliojantis rajonas, kurio trūkumai vis dar bado akis: jo ateitis – nenuspėjama
© DELFI / Kiril Čachovskij

NT ekspertas tęsia, kad butų kainas antrinėje rinkoje galima išskirti į dvi dalis: daugiabučių statytų 1980 – 1995 metų laikotarpiu ir tuos, kurie pastatyti po 2005 metų.

„Šiuo metu esančio pasiūloje senesnių butų pardavimo kainos Pašilaičiuose siekia nuo 1130 iki 1600 Eur/kv.m. Vieno kambario būstą galima nusipirkti už 49 500 – 57 000 eurų, dviejų kambarių – už 63 000 – 69 000 eurų, trijų kambarių – už 74 000 – 88 000 eurų. Naujesnės nei 15 metų statybos butų pardavimo kainos Pašilaičiuose siekia nuo 1350 iki 2540 Eur/kv.m. Vieno kambario būstą galima nusipirkti už 56 500 – 66 500 eurų, dviejų kambarių – už 76 500 – 89 800 eurų, trijų kambarių – už 92 000 – 116 000 eurų“, – kainas vardija NT analitikas.

Šiuo metu, T. S. Kvainicko teigimu, didesnis naujos statybos butų pasirinkimas Pašilaičiuose yra keturiuose būsto projektuose, kur siūloma per 200 butų: „Pasiūloje yra ir keletas kitų projektų, tačiau juose esantys likučiai didelės pasirinkimo laisvės nesuteikia. Vidutinė naujo statybos buto su daline apdaila kaina Pašilaičiuose siekia nuo 1050 iki 1700 Eur/kv.m.“

Patraukliomis NT kainomis vilniečius viliojantis rajonas, kurio trūkumai vis dar bado akis: jo ateitis – nenuspėjama
© DELFI / Kiril Čachovskij

Būsto nuomos kainos Pašilaičiuose senesnės statybos namuose, pasak NT eksperto, siekia 5,2 – 8 Eur/kv.m. Vieno kambario butą galima išsinuomoti už 230 – 300 Eur/mėn., dviejų kambarių – už 300 – 350 Eur/kv.m, trijų kambarių – už 350 – 400 Eur/kv.m. Naujesnės statybos namuose nuomos kainos siekia 6,4 – 13 Eur/kv.m. Vieno kambario butą galima išsinuomoti už 300 – 350 Eur/mėn., dviejų kambarių – už 360 – 450 Eur/kv.m, trijų kambarių – už 450 – 500 Eur/kv.m.

Neišvengia ir automobilių statymo problemų

Tačiau Pašilaičiuose vystomi ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės paskirties NT projektai. T. S. Kvainicko teigimu, šiame mikrorajone verslo patalpų tikrai netrūksta.

„Ties Ukmergės gatve pastatytas ne vienas verslo bei prekybos centras, susiformavę įvairūs klasteriai, pavyzdžiui, sankryžoje su Ateities gatve dominuoja prekyba automobiliais, ties Perkūnkiemio gatve – verslo centrai“, – sako pašnekovas.

Kita vertus, anot NT analitiko, Pašilaičiai turi vieną ir svarbią problemą – socialinės infrastruktūros plėtros trūkumą, ką pabrėžė ir M. Statulevičius.

„Šiaurinėje dalyje iš esmės nėra viešojo sektoriaus mokyklų bei darželių. Trūkumas tampa akivaizdus palyginus naująją mikrorajono dalį, Perkūnkiemį, su senąja, pvz. Medeinos, Žemynos ir Gabijos gatvių kvartalais. 2006 – 2008 metų laikotarpiu nekilnojamojo turto plėtotojams sutelkus didžiausią dėmesį į gyvenamosios bei komercinės paskirties objektų vystymą buvo viliamasi, kad įsikūrus naujiems gyventojams bus atliktos investicijos ir į socialinių objektų plėtrą. Deja, šias viltis išsklaidė pasaulyje praūžusi finansų krizė. Galimas viešojo sektoriaus indėlis į socialinės infrastruktūros plėtrą yra ribotas, nes dauguma neužstatytų sklypų didžiąja priklauso privačioms įmonėms“, – komentuoja NT analitikas.

Patraukliomis NT kainomis vilniečius viliojantis rajonas, kurio trūkumai vis dar bado akis: jo ateitis – nenuspėjama
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jis tęsia, kad Pietinėje mikrorajono dalyje automobilių aikštelių klausimas sprendžiamas analogiškai, kaip ir bet kuriame kitame šio laikotarpio statybos miegamajame mikrorajone – transporto priemonėmis užstatomos gyvenamųjų kvartalų gatvelės bei kiemai. Šiaurinėje dalyje, kurioje pastatų tankumas yra didesnis, situacija taip pat prasta.

„Požeminių parkavimo vietų yra, tačiau būsto kainos buvo ir išlieka orientuotos į ekonominį segmentą, todėl ne visi gyventojai jas įsigyja. Reikalavimai numato vienos automobilio vietos įrengimą vienam butui, tačiau dėl prasčiau išvystyto viešojo transporto po automobilį dažnai turi abu šeimos nariai, tad vietų automobiliams dažnai trūksta“, – pabrėžia T. S. Kvainickas.

Stringa spūstyse

NT analitikas tęsia, kad nors Pašilaičių susisiekimas su kitais Vilniaus mikrorajonais yra pakankamai geras, tačiau didelis automobilių skaičius formuoja transporto spūstis. Ukmergės gatvės atkarpa iki miesto centro yra, palyginus, nedidelė, tačiau šioje gatvėje daug reguliuojamų sankryžų, kurios papildomai pristabdo automobilių eismą. Kitas svarbus veiksnys – važiavimo maršrutų alternatyvų trūkumas. Mažiausias atstumas iki centrinės miesto dalies – Ukmergės gatvė, tačiau ja naudojasi ir nemažai periferinių kvartalų gyventojų.

„Automobilių eismas yra ganėtinai intensyvus – apie 800 automobilių per valandą. Laisvės pr. bei Vakarinį aplinkkelis nukreipia dalį srauto per T. Narbuto gatvę, tačiau ja naudojasi ne tik Viršuliškių ar Karoliniškių gyventojai, bet ir tankiai apgyvendinta Pilaitė. Oslo gatvė sudaro pernelyg didelį lanką, jau nekalbant apie tai, kad Geležinio vilko gatvė taip pat turi pralaidumo ribas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Žirmūnų, Baltupių, Jeruzalės ar Santariškių gyventojai gali rinktis tarp Geležinio vilko, Kalvarijų ir Žirmūnų gatvių“, – vardija pašnekovas.

T. S. Kvainicko teigimu, vertinti Pašilaičių, o ypač Perkūnkiemio, ateitį galima dvejopai. Viena nuomonė, kad dėl mažų kainų, didelio pastatų tankumo bei socialinės infrastruktūros trūkumo mikrorajono patrauklumas ateityje gali ženkliai mažėti, ir šioje mikrorajono teritorijoje formuosis kažkas panašaus į getus. Kita vertus, Pašilaičiai yra vystomi kompleksiškai, jame statomi ne tik gyvenamieji bet ir komerciniai objektai, tad išsprendus švietimo bei kitų viešųjų įstaigų klausimą, tikėtina, kad ateityje susiformuos uždara „miesto sala“, kurioje sumažės individualaus transporto poreikis bei aktyvus judėjimas iš ir į miesto centrą.

Kita vertus, pasak M. Statulevičiaus, Pašilaičiai turėtų atsirasti rajonų, kuriuose galima patogiai, sąraše: „Pašilaičiai, Justiniškės, Pilaitė – jie yra panašūs ir kai žmonės lygina, kur gyventi, tai Pilaitė turi iššūkį dėl išvažiavimo iš miesto, o Pašilaičiai turi bent kelis išvažiavimus ir perspektyvą turėti dar kelis, tad, kam aktualu judumas mieste, Pašilaičiai yra svarstytinas variantas“, – įsitikinęs pašnekovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
2.3333

Ėmėsi Vilniaus Stoties rajono gaivinimo: pramoninė teritorija turėtų pasikeisti

Vakarų Europoje stoties rajonai jau kurį laiką išgyvena renesansą – iš nejaukių teritorijų...

NT brokeris išvardijo, jo manymu, perspektyviausių Vilniaus rajonų TOP 3 (39)

Praėję metai NT rinkai žadėjo nemažai iššūkių, tačiau daugelis pesimistinių pavasario...

Vilnius – žaliausias miestas Europoje ir trečias pasaulyje (27)

Vilnius pripažintas žaliausiu miestu Europoje. Atlikus tyrimą, kuriam buvo pasitelktas dirbtinis...

Šiame prestižiniame sostinės mikrorajone turėti būstą norėtų dažnas vilnietis, tačiau kainos čia įkandamos toli gražu ne visiems (302)

Antakalnis – vienas seniausių, istorinis Vilniaus mikrorajonas. Dėl savo lokacijos, žaliųjų...

Vilnius – tarp TOP 10 miestų ES, kur gyvenimas pagerėjo per 5 metus (15)

Vilnius patenka į dešimtuką miestų, kurių daugiausia gyventojų sako, kad gyvenimo kokybė jame...

Top naujienos

Bugavičiaus nužudymo byla – finišo tiesiojoje: egzekucijos mįslės ir kraupūs bylos vingiai (24)

Kauno apygardos teismas paskelbė baigiantis įrodymų tyrimą didelio susidomėjimo sulaukusioje...

Kai šiaulietės vyresniajam sūnui buvo vos aštuoneri, ji išgirdo verdiktą, kurį iki šiol skaudu tai prisiminti

Sunkia, spontaninių kraujavimų lydima liga serga abu šiaulietės Irenos sūnūs – 25 metų Tomas...

Gydytojas Strioga apie vakcinų nuo COVID-19 poveikį: svarbūs yra du dalykai (148)

Imunitetas nuo COVID-19 viruso – kaip jis susidaro, kiek jiss laikosi persirgus šiuo virusu ir kuo...

Rusijoje – protestai Navalnui palaikyti, tarp sulaikytųjų ir jo žmona  sulaikė per 1,3 tūkst. žmonių (636)

Policijos pareigūnai sulaukė Aleksejaus Navalno, Rusijos opozicijos politiko, žmoną Juliją. Pati...

LKL čempionatas: Šiaulių „Šiauliai“ – Vilniaus „Rytas“ tiesioginė vaizdo transliacija (1)

Šeštadienio vakarą „Betsafe- LKL “ čempionato rungtynėse Šiaulių arenoje susitinka vietos...

Pašalpų gavėjams karantinas išėjo į naudą – džiaugiasi, kad gauna pinigus, o atidirbti nereikia (240)

Pašalpų gavėjams karantinas išėjo į naudą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar per...

Bandė parduoti save kaip rojaus prieglobstį nuo „Covid“, tačiau patyrė nesėkmę – niekas nesusigundė

Sunku įsivaizduoti prabangesnę vietą praleisti dvi karantino savaites nei Tailando kurortas...

Prie Vilniaus girto vairuotojo „Mazda“ išvartė apšvietimo stulpus ir apvirto (51)

Šeštadienį, apie 13 val., prie Vilniaus esančiame Nemėžyje, Baltarusių g., avariją sukėlė...

Kelly Bjorklund | D+

Tikroji Švedijos COVID-19 istorija: viešos ir privačios specialistų versijos skyrėsi kardinaliai

Stokholmas neigia, kad siekė bandos imuniteto. Tačiau vidiniai laiškai rodo, jog švedų...