Kaip pranešime žiniasklaidai pastebi Vilniaus miesto planuotojai ir NT ekspertas Remigijus Pleteras, tam perspektyvų yra nemažai – plėtrą turėtų skatinti gerėjanti infrastruktūra ir plečiamas paslaugų sektorius, kuris galimai keis ne tik šios miesto dalies veidą, bet ir gyventojų įpročius.
Galimybių plėtrai – apstu
Šiuo metu Vilnius sparčiai plečiasi į Vakarus – daugėja gyventojų Pilaitėje, Viršuliškėse, Pašilaičiuose. Pastarieji, remiantis miesto savivaldybės informacija, dabar yra viena didžiausių sostinės dalių – ten įsikūrę beveik 41 tūkst. vilniečių. Šie skaičiai, remiantis Vilniaus bendruoju planu, turėtų dar kiek paaugti, o tai lems dvi planuojamos, viso miesto susisiekimo sistemai svarbios gatvės – Vakarinį Vilniaus aplinkkelį su Ukmergės gatve sujungsianti bei iki Žirmūnų nusidrieksianti Šiaurinė ir Ukmergės bei Geležinio Vilko gatves jungianti būsima Mykolo Lietuvio gatvė. Nemažai gamybos, verslo ir paslaugų zonų bus įkurtos ir šalia Vakarinio aplinkkelio.
„Minėtų gatvių įrengimas sudarys galimybes kompleksiškai vystyti aplinkines teritorijas bei numatyti jose daugiafunkcį užstatymą. Kitaip sakant, tai leis pasiekti šiuo metu neįsisavintas miesto teritorijas ir toliau jas vystyti. Tikimės, kad šie rajonai taps patrauklesni kurtis verslui, o kartu paskatins ir naujų darbo vietų kūrimąsi“, – teigia bendrąjį miesto planą prižiūrinčios savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai.
Visos paslaugos – šalia
Tikimasi, kad Pašilaičių rajone išvysčius susisiekimo sistemą ir sukūrus galimybes kurtis skirtingoms paslaugoms, padidės teritorijos patrauklumas.
„Rengdami Vilniaus miesto bendrąjį planą atsižvelgiame ir į patvirtintą Vilniaus miesto darnaus judumo planą, kurio vienas tikslų – pakeisti modalinį kelionių pasiskirstymą. Norima, kad ateityje visos paslaugos būtų pasiekiamos be automobilio, prioritetą teikiant pėstiesiems, dviratininkams bei keliaujantiems viešuoju transportu. Šis Vilniaus rajonas – ne išimtis“, – apie Pašilaičių ateities perspektyvas kalba SĮ „Vilniaus planas“ atstovai.
Pokyčius nulemia naujieji gyventojai
Kaip teigia NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras, numatomi pokyčiai – visiškai logiški ir pagrįsti, nes norint, kad kiekvienos miesto dalies gyventojai gyventų patogiai, būtina atkreipti dėmesį į kuo geresnį susisiekimą, paslaugų pasiekiamumą ir poilsio zonų, sporto infrastruktūros vystymą. Į bendruomenės poreikius atsižvelgti turėtų ne tik savivaldybė, bet ir NT vystytojai.
„Gyvenimo kokybę apsprendžia ir, pavyzdžiui, mažesnis nei numatyta bendrajame plane užstatymo intensyvumas taip paliekant daugiau erdvės kurti laisvalaikio ir žaliąsias zonas. Ne ką mažiau svarbi ir parkavimo problema. Naujuose projektuose automobilių stovėjimo vietų skaičius turėtų atitikti butų skaičių, kad gyventojams netektų statyti savo transporto priemonių tiesiog gatvėje. Nors tai nėra esminės infrastruktūros problemos, tačiau jų išsprendimas gerokai didina gyvenimo kokybę ir daro gyvenamą vietą patrauklesne“, – įsitikinęs pašnekovas.
Domisi ir švietimo įstaigų tinklu
R. Pleteras tvirtina, kad tai įvertina ir būsto miesto pakraščiuose ieškantys žmonės. Jie atsižvelgia į gyvenimo kokybę bei kasdienį patogumą – naujakuriams svarbios ne tik komercinės ir poilsio zonos, bet ir švietimo įstaigos, jų tinklo plėtimosi perspektyvos.
„Pašilaičiuose ir aplinkiniuose mikrorajonuose būsto dažniausiai ieško jaunos, vidutines pajamas gaunančios šeimos, dalis jų – su mažais vaikais. Todėl svarbu užtikrinti, kad tėvai pakeliui į darbą galėtų nuvesti savo atžalas į darželį ar mokyklą. O žvelgiant į numatomus pokyčius, panašu, kad ateityje Pašilaičiuose bus užtikrinti visi patogumai“, – teigia pašnekovas.
