Kalvoje įrengta slėptuvė, kurios ilgis siekia 50 metrų, pritaikyta slėptis nuo bombų, cheminės ar net branduolinės atakos. Joje telpa 3 600 žmonių. Viduje yra sudedamųjų lovų, pirmosios pagalbos vaistinėlių ir netgi įrangos, padėsiančios iškasti tunelį į paviršių, jeigu slėptuvė įgriūtų. Geriamajam vandeniui skirtas atskiras šulinys, tačiau maisto tektų atsinešti patiems. Norint vėl naudotis slėptuve, tektų išmesti didžiąją dalį su Kalėdų Seneliu susijusios atributikos, tačiau kai kurie žaislai tikriausiai pradžiugintų slėptuvėje besiglaudžiančius vaikus.
„Galime panaudoti visas čia esančias kėdes, pagaminti daugiau lovų, įrengti gyvenamųjų erdvių ir panašiai. Jeigu slėptuvėje tektų praleisti ilgesnį laiką, dabar puiki proga pagalvoti apie vaikus. Kuo labiau jiems čia patiks, tuo komfortiškiau jausis ir kiti žmonės. Negalima pamiršti tokių dalykų“, – pabrėžia Rovaniemio saugumo specialistas Tapio Hietakangas.
Ši slėptuvė yra viena iš maždaug 50 tūkst., pastatytų po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu Suomija du kartus gynėsi nuo Sovietų Sąjungos. Taikos metu šios slėptuvės paprastai virsta plaukimo baseinais, sporto centrais ar požeminėmis stovėjimo aikštelėmis ir jau tapo kasdiene suomių gyvenimo dalimi. Jeigu Rusija surengtų puolimą ar ten įvyktų atominės elektrinės avarija, slėptuves per keletą valandų galima paversti laikinu būstu 80 proc. šalies gyventojų, kurių iš viso yra apie 5,5 mln.
„Esant tokiai situacijai, gerai, o galbūt kartais ir blogai, kad gyvename palyginti atokioje vietoje, aplinkui daug miškų. Galima bėgti įvairiausiomis kryptimis. Tiesa, netoliese yra karinė bazė, kurios personalas vis primena apie save, kai kareiviai važinėja po miestą, o virš galvų skraido lėktuvai. Iš pradžių buvo keista, bet jau pripratau. Tai miesto dalis. Kariškiai nekelia baimės, o tik sustiprina saugumo jausmą“, – sako miestelio gyventoja Laura Haapasalo.
Vyriausybė moka privatiems tiekėjams už papildomų maisto, degalų ir medikamentų atsargų kaupimą. Karinis pasirengimas – irgi dėmesio centre. Nors praėjusiais metais Suomijos kariuomenėje buvo tik maždaug 19 tūkst. asmenų, gaunančių pareiginę algą, šalies gynyba grindžiama privalomąja karine tarnyba. Karo metu už savo gimtinę kovotų mažiausiai 285 tūkst. vyrų. Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomija nusprendė užbaigti savo ilgametę nesivienijimo su kariniais aljansais politiką ir pateikė prašymą įstoti į NATO.
„Mums reikia didelės ir modernios kariuomenės dėl Rusijos keliamos grėsmės. Tik dėl to.“
Daugiau nei už 800 kilometrų į pietus nuo Rovaniemio esančioje sostinėje Helsinkyje gyvenantis nenumatytų atvejų planavimo pareigūnas Tomi Raskas jau 25-erius metus ruošia ir moko kitus, kaip elgtis karinio užpuolimo atveju“, – komentuoja dvidešimtmetis šauktinis Elias Vaanenas.
Nenumatytų atvejų planavimo pareigūnas Tomi Raskas priduria, kad viena naujausių slėptuvių pastatyta 2003 metais.
„Tai viena naujausių mūsų slėptuvių, pastatyta 2003 metais. Taikos metu slėptuvė naudojama kaip automobilių stovėjimo aikštelė bei poilsio ir sporto zona“, – teigia pašnekovas.
Helsinkyje yra požeminė vadavietė, pastatyta XX a. devintajame dešimtmetyje ir skirta apsaugoti miesto vadovus nuo branduolinio smūgio. Taip pat sostinėje įrengta apie 5 500 slėptuvių civiliams. Daugelis Suomijoje stovinčių slėptuvių yra privačios, nes nuo XX a. penktojo dešimtmečio įstatymuose reikalaujama, kad po kiekvienu daugiabučiu būtų slėptuvė. Apie 650 tūkst. gyventojų turinčiame Helsinkyje esančiose slėptuvėse tilptų maždaug 900 tūkst. žmonių.
„Manau, kad esame pasiruošę. Na, bent jau aš tai tikrai pasiruošęs. Ar pasiruošę mano šeimos nariai, vaikai – nežinau. Esu įsitikinęs, kad jokia šalis nėra visiškai pasiruošusi karui. Arba susidoroji su tokia situacija, arba ne“, – priduria T. Raskas.