aA
Kažkada iš už griūvančios Geležinės uždangos į Lietuvą graffiti meną parvežęs menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas daugiausiai dėmesio šiandien skiria piešiniams ant sienų – jo kūriniai puošia ne vieno pastato Kaune sieną, juos išvysti galima ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos miestuose. Šiuo metu menininkas darbuojasi ir prie interjero sprendimų – jis puošia prie Neries ir Nemuno santakos besikuriančio Piliamiesčio daugiabučių laiptinių sienas.
Piešimas ant sienų
Piešimas ant sienų
© DELFI montažas

T. Plūgas savo kūrybos nelinkęs vadinti graffiti ir sako, kad populiarėjanti sienų puošyba vis labiau suvokiama ne kaip vandalizmas, o kaip miesto identiteto dalis, įdomi tiek jo gyventojams, tiek svečiams, rašoma pranešime.

– Jūs laikomas vienu iš graffiti ir gatvės meno pradininkų Lietuvoje, tačiau piešti pradėjote kur kas anksčiau. Kada nusprendėte vietoj drobės rinktis miesto sienas?

– Piešiu nuo vaikystės, baigiau taikomosios dailės mokyklą, studijavau architektūrą, įgijau sienų dekoruotojo specialybę. Tad nors kryptingos vizijos neturėjau, intuityviai pasirinkus šias specialybes, viskas išsirutuliojo į dabartinę veiklą. O piešimas ant sienų mano gyvenime atsirado 1989 m. pirmą kartą išvykus į Vakarų Vokietiją – ten grafičiais išmarginti ne tik pastatai, bet ir tiltai ar traukiniai. Bandžiau visa tai imituoti grįžęs į Lietuvą – atsiradus internetui ir daugėjant informacijos, tokio meno ėmė daugėti ir mūsų gatvėse.


– Tokiam menui nereikalingos galerijos ar kitos eksponavimo erdvės – jis įsilieja į miesto audinį. Ką tai suteikia kūrėjams ir miestui?

– Pamažu tai virsta atskira turizmo šaka – kai kurių pasaulio miestų sienas puošia pasaulinio garso menininkų darbai, kurių pažiūrėti traukia turistai iš viso pasaulio. Žvelgiant iš miestiečių perspektyvos, piešiniai praturtina miesto vizualinę kalbą, architektūra tampa puošnesnė, o didesni turistų srautai reiškia pridėtinę vertę. Menininko pečius užgula didelė atsakomybė – jis turi vadovautis aukštais kriterijais, pasiūlyti brandžią meninę raišką. Kūryba viešose erdvėse nėra tik savirealizacija, nes prisideda prie estetinio miestiečių ir miesto svečių lavinimo. Kad jo kūryba būtų aktuali, menininkas turi žengti pirmiau už vyraujančias tendencijas.

Piešiniai laiptinėje
Piešiniai laiptinėje
© Bendrovės archyvas

– Dirbtuvėje kuriančio menininko darbo procesas nieko nestebina – molbertas, teptukai… O kokia yra gatvės kūrėjo darbo eiga?

– Kūrybą matau dvejopai – arba kaip užsakymą, arba kaip saviraišką. Pirmuoju atveju, darbo koncepciją derinu su užsakovu, ieškau tinkamo stiliaus, domiuosi kontekstu. Kurdamas sau dažniausiai imuosi laisvo stiliaus abstrakcijų ir siekiu perteikti ne prasmę, bet emociją. Dažniausiai kūryba siejama su savirealizacija, kitiems ji yra laisvalaikio praleidimo būdas, tretiems –suteikia malonumą. Menininkas iš aplinkos perimtus vaizdinius ir išgyvenimus perteikia savaip – išryškina, kuo jo matymas skiriasi nuo kitų, provokuoja stebėtojo reakciją. Menininkai dažniausiai yra ambicingi, tačiau sėkmingiausi tie, kurie išsaugo lankstumą.

– Neofreskos ir kiti piešiniai ant sienų – itin didelio formato darbai. Kodėl pasirinkote tokį kūrybos formatą ir kuo jis unikalus?

– Viskas kito organiškai – pradėjau paišyti raides, jos sudėtingėjo, papildžiau kūrinius ne tik graffiti, bet ir piešimo bei dizaino elementais. Galiausiai, iš interjero persikėliau į eksterjerą, kur mastelis kitoks – įvykdęs kelis komercinius projektus, apsistojau ties didelio formato darbais. Galiausiai, jie tapo madingi – didelių piešinių pageidauja tiek užsakovai, tiek festivalių rengėjai. Tiesa, tai nėra gatvės menas tikrąja to žodžio prasme – jame trūksta nelegalumo, socialinio nepaklusnumo elemento. Festivalių kūryba atsižvelgia į įvairius reglamentus, taisykles. Tiksliau tokius kūrinius įvardinti kaip neofreskas.

– Šiuo metu vykdote projektą Piliamiestyje, Kaune – piešiniais dekoruojate daugiabučio laiptinės sienas. Kokią viziją siekėte išpildyti šiame projekte?

– Tokia kūryba neprieštarauja pagrindinei menininko veiklai, tačiau vykdant užduotį būtina rasti pastato savininkus ir kūrėją tenkinantį sprendimą. Kiekvienam „YIT Lietuva“ vystomo Piliamiesčio namui suteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies pavadinimas, todėl sutarėme vaizduoti stilizuotas, atpažįstamas, bet ne itin realistiškas pilis. Kiekvienoje laiptinėje laikomės bendro stiliaus, nežymiai keisdami vieną ar kitą elementą. Menininkas užsakymą turi vertinti atsakingai ir saviraišką apriboti pagal esamas sąlygas. Kadangi istorinės pilys atgimsta šiuolaikinio meno forma, tai leidžia prisiminti šalies istoriją ir ją prikelti kiekvienam suprantamu būdu. O tai suteikia ne tik estetines, bet ir edukacines funkcijas.

Piešiniai laiptinėse
Piešiniai laiptinėse
© Bendrovės archyvas

Kartu su kintančiu požiūriu į miesto vystymą bei viešąsias erdves sugrįžta ir taikomosios dailės žanras, dažniausiai siejamas su dekoratyvinėmis interjero sienelėmis. Sovietiniais laikais be jų buvo neįsivaizduojama jokia viešoji erdvė. To meto interjero sprendimams būdingas savitas, tačiau griežtai apibrėžtas stilius. Šiandien kūrybinės laisvės daugiau – kuriant freską, galima derinti skirtingas technikas, ieškoti stilistinės išraiškos. Smagu, kad dėmesys viešosioms erdvėms sugrįžta – juk jos neatsiejamos nuo gyventojų gerovės.

– Kaip į jūsų darbus reaguoja bendruomenės ir praeiviai? Ar sulaukiate komentarų iš stebėtojų?

– Kartais man pabaigus piešinį, interneto portaluose pasirodo nuotrauka ir apklausa, ar miestams reikalingas gatvės menas. Siūlau palyginti piešimą su kitomis profesijomis – juk kepėjo neklausiame, ar reikalinga duona, juolab nesiryžtame mokyti ją kepti. Nors dabar gatvės piešiniai sukelia ažiotažą, tačiau ilgainiui tai išsikvėps ir jie bus suvokiami kaip miesto tapatybės dalis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
4.7333
Justina Maciūnaitė | D+

Ši vieta jau greitai gali perspjauti ir populiariausius Vilniaus nuosavų namų kvartalus: pigesni sklypai čia taps raktu į sėkmę? (23)

Tie, kurie sako, kad nėra nė karto pagalvoję apie nuosavą namą, meluoja ne tik kitiems, bet ir...

Šiame mikrorajone būstų kainos – vienos mažiausių Vilniuje, tačiau pirkėjai šluoti butų čia neskuba (168)

Vilniaus mikrorajonas, kurį vieni dievina, o kiti vengia. Taip, tai – Naujininkai . Jau kurį...

Vilniečiai įvertino mikrorajono, kuriame gyvena, suplanavimą: lyderis – sovietmečio pasididžiavimas (88)

Rajono išplanavimas, jo infrastruktūra, žaliosios zonos, darni ir saugi kaimynystė – visa tai...

Vilnius ėmėsi sovietmečio mikrorajonų atnaujinimo: kurie bus pirmieji ir kiek tai kainuos (267)

Lietuvoje didžioji dalis gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose, kurie suplanuoti ir...

Daugiabučių namų butų savininkams – galimybė balsuoti nuotoliniu būdu (5)

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su siūlomais teisės aktų pakeitimais,...

Top naujienos

Naujausi reitingai rodo, kad medaus mėnuo baigiasi – žengiame į naują periodą   (89)

Medaus mėnuo didžiausiai valdančiajai partijai, Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims...

Dalinama parama darbuotojų testavimo nepaspartino: verslas randa pigesnių būdų (1)

Nuo kovo 29 d. „Invega“ priima verslo paraiškas dėl kompensacijų už darbuotojų testavimą....

The Economist | D+

„AstraZeneca“ kraujo krešulių istorija: ėmus atidžiau tirti šiuos atvejus, paaiškėjo kai kas neįprasto

Anglijos vyriausiasis patarėjas sveikatos klausimais Chrisas Witty puikiai prisimena įtemptą 2020...

Muzikos prodiuseris Tyla: kultūros sektorius turi veikimo planą, bet niekas mūsų nesiklauso (18)

Prekybos centrams taip ir neatvėrus durų, toliau nuo karantininių draudimų kenčia ir kultūros...

Pavasarinės salotos: penki auksiniai ingredientai, už kuriuos organizmas padėkos

Sveika ir skanu – pripažinkime, ne visada pavyksta suderinti. Visgi, žinant kelias mitybos...

Siekiant atverti veiklas, Vyriausybė svarstys galimybių paso įteisinimą (9)

Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti, ar įteisinti vadinamąjį galimybių pasą, kuris...

Turtingoje Europos šiaurėje NT rinka muša rekordus: kainos vis kyla (8)

Šiaurės Europos nekilnojamojo turto rinka yra karštesnė nei bet kada, nes vis daugiau užsienio...

Sindromas, po kurio atsistatyti gali prireikti net ir penkerių metų: Lietuvos darbuotojų būklė – ties pavojinga riba trys požymiai, kad metas susirūpinti savo savijauta (1)

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Žmogaus studijų centro atlikti Lietuvos...

Petras Gražulis nuvylė Birutę Navickaitę: atvykti į dukters gimtadienį „neapsimokėjo“, o pašokinėti noro buvo (26)

Kol Lietuvoje aptarinėjamas naujas Petro Gražulio išsišokimas, politiko vaiko mama Birutė...

UEFA Čempionų lygos nugalėtojų titulo „Bayern“ neapgins: pergalės Paryžiuje nepakako  „Porto“ neišgelbėjo nuostabus įvartis (11)

UEFA Čempionų lygoje antradienio vakarą paaiškėjo pirmosios dvi pusfinalio dalyvės. Iš turnyro...