Sutiktų mokėti, jeigu turėtų garantuotą vietą automobiliui statyti
Antradienį Vilniaus miesto taryba posėdyje nepritarė idėjai miegamuosiuose rajonuose suteikti galimybę vieno buto gyventojams nemokamai statyti vieną automobilį, o už antrojo parkavimą imti simbolinį mėnesinį mokestį. Taip pat buvo numatytas svečių parkavimo mokestis: jeigu gyventojas atvažiuoja į svečius, į kitą mikrorajoną, jis turėtų mokėti 30 ct/val. mokestį. Tiesa, reikia pabrėžti, kad naujoji tvarka turėjo būti taikoma tik šalia tų daugiabučių, kurie išreikštų norą.
Projekte numatoma, kad gyventojų automobilių stovėjimo zona yra visa kita Vilniaus miesto teritorija, išskyrus mėlynosios, raudonosios, geltonosios ir žaliosios zonų teritorijas.
Projektą tarybai pristatęs savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius papasakojo, kaip vyktų zonos įvedimas.
„Pirmiausia, iniciatyva būtų viešinama, tada būtų nagrinėjami gyventojų prašymai. Paskui būtų sudaromas gyventojų automobilių statymo zonos prioriteto sąrašas, parengiamas ir su gyventojais derinamas schemų ir teritorijos sutvarkymo planas. Tada teritorija būtų tvarkoma ir įvedama zona. Pagaliau gyventojai, norintys atsisakyti įvestos tvarkos, galėtų pateikti daugumos (50 proc. +1) kaimynijos gyventojų prašymą atšaukti rinkliavą“, – sakė jis.
Projekto pristatymo metu miesto tarybos nariai turėjo daug klausimų ir pastabų, galų gale projektui buvo nepritarta.
„Nepritarta, tai nepritarta. Žiūrėsime, kaip pasitobulinti ir eiti toliau dar kartą“, – po balsavimo sakė meras Remigijus Šimašius.
Nors naujosios tvarkos, sulaukusios nemažai kritikos, Vilniuje kol kas ir nebus, automobilių parkavimo problema sostinės miegamuosiuose rajonuose nedingo. Apie tai kalba ir vilniečiai. „Delfi būstas“ pasiteiravo kelių skirtinguose sostinės mikrorajonuose gyvenančių žmonių, kaip jie vertina pasiūlymą, kuris visgi nebuvo priimtas, ir kaip siūlytų spręsti automobilių vietų trūkumą prie senųjų daugiabučių.
Justiniškėse gyvenantis Raimundas tikina, kad planas apmokestinti antro automobilio statymą prie namų buvo prastas ir nesprendžiantis esminės problemos – vietų trūkumo.
„Vietų trūkumo problemos tokia sistema nesprendžia. Be to, iš kur man žinoti, kad sumokėjęs tuos 5 eurus per mėnesį aš kas vakarą rasiu vietą automobiliui pastatyti?“ – komentuoja Raimundas.
Fabijoniškių gyventojai Monika ir Kęstutis sako, kad šiuo metu jie ir taip vieną automobilį laiko kieme, o kitą stato netoliese esančioje aikštelėje, kurią patys aplinkiniai gyventojai pavertė automobilių stovėjimo aikštele.
„Čia visi stato, mes taip pat, nes kieme vietos praktiškai nebūna. Kartais tenka ir abu automobilius statyti toliau nuo namų. Tikrai nesutiktume mokėti mokesčio, jau dabar neturime kur statyti, bet nėra taip pikta, nes patys žinojome problemą, kai pirkome butą“, – sako Monika.
Visi trys pašnekovai tikina, kad pirmiausia reikia spręsti parkavimo vietų trūkumo miegamuosiuose rajonuose problemas, o vėliau galvoti, ar reikia imti papildomus mokesčius.
„Jeigu žinočiau, kad sumoku pinigus ir kas vakarą grįžęs namo randu sau vietą, tada mokėčiau“, – tikina Kęstutis.
Siūlo pirmiausia įrengti parkavimo vietų
Apie infrastruktūros tvarkymą miegamuosiuose mikrorajonuose kalba ir Lietuvos būsto rūmų l. e. p. prezidentas Rolandas Klimavičius. Pasak jo, siūlyta tvarka netenkina gyventojų automobilių statymo poreikių.
„Tuose kiemuose, kuriuose yra tokia problema, galima matyti, kaip žmonės stato automobilius, – ant šaligatvių, žolės ir pan.; kai parkavimo vietų trūksta, žmogus gali mokėti 5 ar 50 eurų, vietos pasistatyti automobiliui jis vis tiek negaus. Net nemokamos vietos niekas negali garantuoti, esant dabartinei situacijai prie daugiabučių. Vietų tiesiog nėra“, – sako R. Klimavičius.
Anot pašnekovo, planuojant vietų automobiliams trūkumo sprendimus, sistemos nereikėtų kurti pagal gyventojų deklaruotą gyvenamąją vietą. R. Klimavičiaus teigimu, yra atvejų, kai gyventojai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę vienur, o gyvena kitur. Tokie žmonės bet kokiu atveju už leidimą statyti automobilį turėtų mokėti.
„Ta pati problema kyla ir tiems, kurie nuomojasi, o savininkas neleidžia bute deklaruoti gyvenamosios vietos arba patys nuomininkai to nenori“, – pabrėžia pašnekovas.
Paklaustas, kaip ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje miegamuosiuose rajonuose spręsti automobilių statymo vietų trūkumo problemas, pašnekovas akcentuoja, kad pirma užduotis – išnaudoti miestuose esančią nereikalingą infrastruktūrą. R. Klimavičius sako, kad kiekvienas vilnietis, savo gyvenamąją vietą deklaravęs sostinėje, ir taip sumoka mokesčius, kurie skiriami bendram miesto biudžetui, todėl papildoma įmoka už leidimą jam statytis antrą automobilį savivaldybei negarantavus, kad tikrai ras vietą savo transporto priemonei, neatrodo teisinga.
„Jeigu savivaldybė investuotų į daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles mikrorajonuose, tai tokiu atveju žmonės ir statytų automobilį, ir mokėtų tą simbolinį mokestį. Jeigu žmogus sumoka už vietą, jis nori bet kuriuo paros metu grįžęs tą vietą rasti tuščią. Kitu atveju prasidėtų gyventojų kivirčai ir konfliktai, muštynės“, – pabrėžia pašnekovas.
R. Klimavičius priduria, kad pirmiausia reikia pradėti nuo automobilių parkavimo vietų įrengimo, kur yra įmanoma, praplatinti įvažiavimus į kiemus. Taip pat galima išnaudoti šalia esančią apleistą infrastruktūrą.
Reikia išnaudoti jau esamą infrastruktūrą
Apie šalia daugiabučių esančios apleistos infrastruktūros išnaudojimą kalba ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius. Jo teigimu, miegamuosiuose mikrorajonuose yra ne tik apleistų stadionų, aikštelių, bet ir prekybos centrų su nemažomis parkavimo aikštelėmis, kuriose vakarais gali būti paliekami gyventojų automobiliai. M. Statulevičius pabrėžia, kad Vilniuje tokių pavyzdžių jau būta.
„Reikėtų aktyviau ieškoti bendradarbiavimo su objektais, kurie dieną turi užimtą automobilių aikštelę, o vakare – tuščią. Tai biurų, prekybos centrų aikštelės. Man atrodo, kad ši niša yra didelė ir tikrai neišnaudota. Buvo kelios privačios iniciatyvos, kai verslas leido gyventojams statyti automobilius vakare prekybos centrų aikštelėse“, – pasakoja pašnekovas.
M. Statulevičius tęsia, kad prieš kelias dešimtis metų jau buvo bandoma spręsti automobilių statymo problemas ir siūloma statyti kvartalinių daugiaaukščių parkavimo aikštelių tinklą mieste, tačiau įmonė, kuri turėjo tai daryti, bankrutavo, ir idėja nugulė į stalčių.
„Idėja yra koncentruoti parkavimą tam tikrose vietose, kur žmonės, norintys turėti daugiau nei vieną automobilį, galėtų juos pastatyti. Ypač tose zonose, kuriose apgyvendinimas tankesnis“, – komentuoja LNTPA prezidentas.
NT ekspertas tęsia, kad yra dar vienas būdas, kaip būtų galima spręsti parkavimo miegamuosiuose rajonuose problemas.
„Daugiau amerikietiškas modelis yra statyti kelių aukštų mobilias parkavimo vietas. Jos galbūt neatrodo labai estetiškai, tinkamos tik kiemuose, kuriuose tilptų; funkciškai tai yra karuselės principu veikianti aikštelė, kai automobilis pakyla į tam tikrą aukštį, tuomet atsiranda vieta kitam automobiliui, ir karuselės principu jie keičiasi“, – pasakoja pašnekovas.
LNTPA prezidentas sako, kad, norint išspręsti automobilių statymo problemas senųjų daugiabučių mikrorajonuose, reikia imtis kompleksinių sprendimų. Tik apmokestinti antro automobilio statymą nepakanka.
„Turi būti kompleksinis sprendimas, priemonių paketas, vien tik apmokestinti neužtenka, žmogui reikia pasiūlyti alternatyvą. Prioritetas yra žmonės, kurie nori judėti darniai. Tai, pirmiausia, viešasis transportas; miestas turi pasirūpinti, kad jis būtų patogus, greitas, populiarus. Kad būtų patogiai pasiekiamos tankiai apgyvendintos teritorijos, greitojo eismo gatvės, kad tai skatintų žmones naudotis viešuoju transportu, o ne stovėti spūstyje su automobiliu“, – tikina pašnekovas.
