aA
Daugiabučių gyventojai bei jų atstovai jau kuris laikas mindo valstybės institucijų slenksčius. Aplinkos ministerija rengia projektą, kuriame numatyta keisti daugiabučių valdymą. Projekte siūloma ne tik daugiau atsakomybių savanoriškai susiformavusių bendrijų pirmininkams, bet ir griežtesni reikalavimai privačioms bendrovėms, administruojančioms daugiabučius. Toks projektas, pasak Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, bendrijas sugriautų iki pamatų.
Daugiabučių pirmininkai jaučiasi neišgirsti: įžvelgia bendrijų žlugdymą ir dar daugiau mokesčių gyventojams
© DELFI / Orestas Gurevičius

Šiuo metu daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Dabar valdyti daugiabutį galima trimis būdais: savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka administratorių. Administratorių taip pat gali paskirti savivaldybė. Šiuo metu daugiabučių valdymas aprašytas trijuose įstatymuose: bendrijų veiklą reglamentuoja – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas.

Tačiau Aplinkos ministerijoje paruoštas projektas, kurio tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus.

Perdėta skuba ir pažeistos gyventojų teisės

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, Vilniaus 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovas Juozas Pukanasis, Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka, ir Andrius Baranauskas, DNSB „Raistininkų 2B“ valdybos pirmininkas, išsakyti nuogąstavimai dėl rengiamo Įstatymo projekto.

J. Antanaitis tikino, kad pirmiausia daug klausimų kelia teisės akto projekto rengimo skuba ir aplinkybės.

„Jau trečias mėnuo būsto turėtojus ir valdytojus krečia nepasitikėjimo jausmas. Mes sužinojome, kad dvejus ar trejus metus paslapčia buvo rengiamas įstatymas, dėl kurio nebuvo informuotos susijusios šalys. Ir iki paskutinės dienos, kai mes paprašėme supažindinti su projektu, Seimo narys, kuris teikė tą projektą, Lauras Stacevičius, sakė, kad negali“, – pasakojo J. Antanaitis ir papildė, kad praeitų metų spalio 16 dieną galimai slapčia parengtas Įstatymo projektas buvo perduotas Seimo Teisės departamentui ir, nors būta labai daug pastabų, projektas pateiktas į Seimo darbotvarkę.

„Tačiau sulaukus daug visuomenės susidomėjimo, diskusijų, nuspręsta dar Įstatymo projektą išbraukti iš svarstymo“, – sakė J. Antanaitis.

Juozas Antanaitis
Juozas Antanaitis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas tęsia, kad, jo žiniomis, Įstatymo projektą rengė ne Seimo nariai, o Aplinkos ministerijos darbuotojai ir pateikė jį Seimo nariui L. Stacevičiui.

„Akivaizdu, kad šita forma yra naikinama. Jūs sunaikinate mūsų esamą būsto formą, o tai reiškia, kad naikinamas nacionalinio turto išlaikymas. Mes kalbame apie renovacijas, o šitas įstatymas sunaikina mūsų pažangą. Einame link Gruzijos ir Rumunijos, kai namai griūna. Mes prašome Aplinkos ministerijos neniekinti sudarytos darbo grupės ir atsižvelgti į mūsų pastabas, ir pataisyti“, – spaudos konferencijoje sakė J. Antanaitis ir pridūrė, kad nei Aplinkos ministerija, nei Įstatymo projektą Seime siūlantys Seimo nariai į žmonių nuomonę atsižvelgia ir siūlomas projektas stumiamas buldozeriu.

G. Komka spaudos konferencijoje tikino, kad planuojamas Įstatymo projektas netenkina visų rinkos dalyvių poreikio, griaunantis visą būsto priežiūros sistemą.

„Gyventojai netenka teisės pasirinkti administratorių. <...> Įstatymas rengiamas kažkam, galbūt yra asmeniniai interesai. Taisyti šio projekto negalima, nes jis visiškai neužtikrina mano, kaip piliečių teisių“, – sakė G. Komka ir pridūrė, kad jeigu bendrijos iširs, tai daugiabučiai atiteks savivaldybėms, kurios neturi išteklių valdyti tokio didelio kiekio daugiabučių ir tuomet kils didelis chaosas.

Kaip DELFI jau rašė anksčiau, projekte numatoma, kad bendrijų pirmininkai už finansinius ar pan. projektus, pirkinius, pažeidimus turėtų būti atsakingi savo lėšomis. Anot G. Komkos, pirmininkai nesutiktų rizikuoti savo asmeniniais finansais ir tiesiog būtų priversti pasitraukti.

Kiek anksčiau G. Komka DELFI sakė, kad, kad projektas gali vesti prie visiško tokio darinio kaip bendrijos išnykimo. Projekte numatoma, kad bendrijų pirmininkai už finansinius ar pan. projektus, pirkinius, pažeidimus turėtų būti atsakingi savo lėšomis. Anot G. Komkos, pirmininkai nesutiktų rizikuoti savo asmeniniais finansais ir tiesiog būtų priversti pasitraukti.

„Be to, bendrijos būtų apkrautos ataskaitiniais susirinkimais, <...> tai mažiausiai 8 susirinkimai per metus. Vienos ketvirčio ataskaitos nepatvirtinimas yra šiurkštus pažeidimas. O kur dar konkurentai, tik ir laukiantys bet kokio pažeidimo ar dirbtinai sukuriamų aplinkybių, kad pastarieji būtų užfiksuoti?“ – tikina pašnekovas ir priduria, kad problemą mato ir dėl projekte minimos skundų teikimo tvarkos.

Iki šiolei bendrijos Valdyba priimdavo gyventojų skundus ir daugelį jų išspręsdavo pačioje bendrijoje. Jeigu išnyktų Valdyba, o skundai teikiami pirmininkui, nesutarimo atveju skundas keliautų į savivaldybę, kuri, pasak G. Komkos, neturi tiek pajėgumų, kad spręstų daugiabučių gyventojų skundus. Pašnekovas akcentuoja, kad dauguma jų tiesiog nugultų stalčiuose.

Daugiabučių pirmininkai jaučiasi neišgirsti: įžvelgia bendrijų žlugdymą ir dar daugiau mokesčių gyventojams
© DELFI / Andrius Ufartas

Per didelė atsakomybė administratoriams

Vilniaus Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininko J. Pukanasio, taip pat dalyvavusio spaudos konferencijoje, teigimu, jei šis Įstatymo projektas būtų priimtas, darbų tęsti negalėtų nei administratoriai, nei pirmininkai.

J. Pukanasis kaip vieną didžiausių naujo Įstatymo projekto spragų įvardija planus vieną daugiabutį jau laikyti bendrija. Anot jo, tai būtų per didelė finansinė našta gyventojams ir jie būtų priversti bendrijos minties atsisakyti: reikia išlaikyti pirmininką, buhalterį, elektriką, santechniką. J. Pukanasis pabrėžė, kad kartais bendriją sudaro ir tik vienas namas, todėl tokiu atveju tiek asmenų išlaikyti yra didelė finansinė atsakomybė.

Jis tęsė, kad bendrijas gali sužlugdyti numatoma finansinė bendrijos pirmininko atsakomybė, kuri, pasak pašnekovo, kai kuriais atvejais gali būti pernelyg didelė.

„Jeigu bendrija atliko darbus, namo gyventojai turi juos patvirtinti. Jeigu namo gyventojai nepatvirtina tos ataskaitos, tai administratorius arba tos bendrijos pirmininkas turi iš savo kišenės sumokėti už darbus ir už medžiagas. Tai gyventojai gali ir niekad nesutikti su darbais. Jeigu kiauras stogas, viršutinių aukštų gyventojai sutinka su darbais, o kitiems nereikia. Sako, mes nemokėsime. Arba būna, kad durų keisti ar tvarkyti nenori, laiptinių remontuoti“, – kiek anskčiau DELFI pavyzdžius vardijo pašnekovas ir pridurė, kad bendrijų pirmininkai bijotų finansinės atsakomybės ir nesiimtų jokių darbų.

Aplinkos ministerija sako, kad reguliavimas – pasenęs

DELFI anksčiau yra pasiteiravęs Aplinkos ministerijos komentaro dėl susidariusios situacijos. Tąkart Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresn. patarėjas Ramūnas Šveikauskas tikino, kad Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, šių pareigų įgyvendinimo būdus, nes savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektai – konstrukcijos, inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos ir kt. objektai, ir savininkai, proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje privalo šiuos objektus valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, apmokėti šių objektų išlaikymo išlaidas.

„Įstatymo projektu siekiama nuosekliai, viename teisės akte, reglamentuoti savininkų teises pasirenkant valdymo būdą, sudarant sąlygas visiems butų ir kitų patalpų savininkams dalyvauti bendrosios nuosavybės valdyme, apibrėžti visus valdymo būdus, jų veikimo pagrindus ir principus, valdytojų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybes, siekiama užtikrinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą į kokybiškas, skaidriai ir faktiškai (o ne menamai) ir pagal poreikį su savininkų žinia suteiktas paslauga“, – sakė M. Šveikauskas.

M. Šveikausko teigimu, institucijos sutaria, kad esamas teisinis reguliavimas pasenęs, neefektyvus, neskaidrus, nesudaro galimybės bendrosios nuosavybės valdyme dalyvauti visiems savininkams, ir nepakankamas, todėl būtina jį tobulinti. Šiuo metu nėra atskiro šiuos santykius reguliuojančio įstatymo, todėl reikalingos ir naujos teisėkūros iniciatyvos.

Spaudos konferencijoje pateiktus kaltinimus, kad esą Įstatymo projektas rengiamas suinteresuotam verslo atstovui ar kitam komerciniam dariniui, vienas iš Aplinkos ministerijos atstovų, dalyvavęs konferencijoje, Marius Žvinklis vertina absurdiškai. Jo teigimu, viskas daroma dėl gyventojų gerovės ir pasigendama insitucijos, kuri atstovautų gyventojų interesus, o ne daugiabučių pirmininkų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
3.7059

Atliktas tyrimas parodė, kurio Vilniaus mikrorajono gyventojai yra laimingiausi (22)

Labiausiai savo gyvenamuoju rajonu yra patenkinti Senamiestyje, Žirmūnuose ir Naujamiestyje...

Vizija, kaip turi atrodyti Vilnius, keitėsi ne kartą: kiekvienas plyname lauke dygęs mikrorajonas turėjo savo paskirtį (113)

Vyresnioji karta dar atsimena, kaip atrodė Vilnius ir kiti Lietuvos miestai sovietmečiu, žino...

Šioje srityje lietuviai dar neparodė, ką moka: esame kūrybingi, bet iki šedevrų mums dar toli (8)

Nesibaigiant diskusijoms dėl teisingų viešųjų erdvių pokyčių ir jų projektams dažnai...

Daugiabučių pirmininkai jaučiasi neišgirsti: įžvelgia bendrijų žlugdymą ir dar daugiau mokesčių gyventojams (102)

Daugiabučių gyventojai bei jų atstovai jau kuris laikas mindo valstybės institucijų slenksčius....

Vilniečiai nerimauja dėl vieno unikaliausių sostinės rajonų: pavers dar vienu „skruzdėlynu“ (366)

Žvėrynas – vienas patraukliausių sostinės rajonų ir NT vystytojams, ir gyventojams. Tačiau...

Top naujienos

Nerimo apimtame Italijos regione dirbanti lietuvė – apie tikrąją padėtį: iš namų stengiamės neišeiti (224)

Kone kiekvieną dieną daugėja naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų – pasaulio žiniasklaida...

Kubilius: Šimonytė būtų geriausia premjerė – klausimas, ar Lietuva turės tokią galimybę (835)

„Politikai labai dažnai galvoja, kad jie jau žino atsakymus. Bet esame atėję į tokią stadiją,...

Austrijoje viešbutyje – baimė ir nerimas: dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas karantinas (126)

Austrijoje, Alpių mieste Insbruke, uždarytas vienas viešbutis, paaiškėjus, kad koronavirusu...

Čempionų lyga: „Bayern“ dominavo Londone, „Barcelona“ atsitiesė Neapolyje (4)

UEFA Čempionų lygoje antradienį tęsėsi pirmasis aštuntfinalio etapo ratas. Platų žingsnį link...

Europoje daugėja koronaviruso atvejų: perspėja dėl kelionių – atšaukiami kai kurie skrydžiai Ispanijoje – dar trys atvejai (58)

Ne tik Italijoje šiuo metu daugėja naujų koronaviruso židinių, pranešama apie tai, kad...

Orai: vis dažniau pasirodys snaigės (5)

Trečiadienio dieną mūsų šalies orus lems ciklonas, kurio centras suksis virš Baltijos jūros....

Istorinėje Vilniaus vietoje – patirtis gomuriui už 5000 eurų: tai, kas įvyksta tarp šių sienų, liks mūruose (145)

Viešbutyje „ Pacai “ naujai atidarytas restoranas „Muros“, kuris pakeitė prieš tai...

„Real“ abejoja, ar verta rizikuoti dėl koronaviruso ir vykti žaisti Milaną (84)

Madrido „Real“ klubas dvejoja, ar kitą savaitę verta riziuoti ir keliauti į Italiją, kur turi...

Libaną purtančių neramumų centre atsidūręs lietuvis: niekada nemačiau tokių protesto akcijų (14)

Kai kalbama apie Artimuosius rytus, neišvengiama kalbos apie karą, konfliktus, tačiau prie...

Silvestras Dikčius

Australijos gaisrai pasauliui nusiuntė aiškesnę žinutę, nei visi klimato kaitos ekspertai kartu sudėjus (1)

Reportažų srautas gaisrų tema iš Australijos nutrūko prieš gerą mėnesį, bet liepsnų ir...