Netrukus pokalbis pasisuka apie tai, kas yra vientisa architektūra ir kaip ji konfliktuoja su detalėmis, apie santykį tarp užsakovo ir architekto, pasitikėjimą, ir gerą lietuvišką architektūrą apskritai. Trumpai tariant, prieiname prie išvados, kad išskirtinius namus kuria ne tik geras architektas ar didelis biudžetas, bet ir daugybė detalių, kurių plika akimi nematyti.
– Papasakok apie Neries namą. Kaip nusprendei, kad namas bus būtent toks?
– Buvo du sklypai, iš kurių galėjome pasirinkti. Kartu su užsakovais išsirinkome šį sklypą pagal jų suformuluotą užduotį 200 kvadratinių metų vieno aukšto funkcionaliam namui. Tačiau per sklypo vidurį įstrižai eina inžineriniai tinklai. Tai nulėmė namo, namo terasos formą. Taip pat sklypas turi nemažą aukščių skirtumą, todėl diskutavome, ar namą statyti aukštesnėje dalyje formuojant šiaurinį kiemą, ar žemesnėje, formuojant pietinį. Kadangi užsakovai namą planavo statyti jau ne pirmą kartą, aiškiai žinojo, kad jokiu būdu nenori terasos į pietus. Jie norėjo, kad terasoje būtų vėsiau, kad iš jos atsivertų vaizdas. Taip atsirado sprendimas, kad namas bus orientuotas į šiaurę. Be to šiaurinės terasos pliusas tas, kad vakare gali matyti apšviestą vaizdą. Tad šis namas turi labai tolimą ir gilią perspektyvą.
Perspektyvoje atsiveria Neris. Neris yra lietuviško tipo upė, tad ji yra slėnyje, kurio krantai – apaugę medžiais. Sklype aiškiai jauti, kad esi šalia upės, nes ją ne tik matai, bet ir girdi. Žinoma, namas yra gyvenamųjų namų kvartale, tad tiesiai priešais stovi kaimyninis namas, tačiau jis – vieno aukšto ir kur kas žemiau. Tuo tarpu taip sutapo, kad vaizdo kanalas į Nerį yra ašis tarp kaimynų ir miškelio, į šiaurės rytų pusę, o į šią pusę orientuota terasa taip pat eina palei inžinerinių tinklų apsaugos zoną. Tad namas… įvietintas. Tokio žodžio tikriausiai nėra, bet jis čia labai tinkamas, nes namo vieta sklype ir net forma yra visiškai aiški ir kontekstuali, kitaip net ir būti negalėjo.
– Neries name architektūriškai svarbi terasa ir kitos dvi nedidelės terasos – įėjimai. Atsiranda įtraukti, asimetriški motyvai. Papasakok, kaip atsirado šios detalės.
– Pagrindinė terasa ir įėjimai taip įtraukti dėl to, kad kurtų kvietimo įspūdį, kad jaustumeisi šiuose namuose laukiamas, namas tau tarsi atsiveria, yra draugiškas.
Šios ekrano formos buvo savotiškas iššūkis, kadangi norėjome, kad terasą formuotų realios vidaus erdvės, kurios taip pat būtų naudojamos, ne per daug smailios, kad architektūrinis sprendimas nebūtų butaforija. Tad vienoje, pagrindinio miegamojo pusėje, vidaus erdves pavyko suprojektuoti visiškai tvarkingas, taisyklingos formos. Tuo tarpu iš išorės žiūrint net nesuprasi, kuri plokštuma čia yra stati. Kitoje pusėje – ūkinės patalpos, kurios nėra idealiai taisyklingos, tačiau irgi – funkcionaliai naudojamos.
– Papasakok apie namo funkcinį išplanavimą.
– Užsakovai puikiai nusimano interjero sprendimuose, todėl gavome apgalvotą ir pakankamai tikslią užduotį namo vidui, t. y. kokios turėtų būti patalpos ir ryšiai tarp jų, kokio dydžio erdvės reikalingos šeimai. Buvo svarbu atskirti suaugusiųjų ir vaikų erdves, kad vaikai turėtų daugiau privatumo, nes jie jau kiek vyresni. Nors šios zonos – atskiros, užduotis buvo sukurti centrinę, pagrindinę erdvę, į kurią būtų patenkama tiesiai iš visų privačių kambarių ir kur galėtum leisti laiką kartu su šeimynykščiais. Užsakovai sakė, kad visas šeimos gyvenimas vyksta bendroje erdvėje, svarbu, kad svetainė būtų erdvi, didelė. Tad ji kartu su virtuve čia užima apie 100 kvadratinių metrų, yra pats svarbiausias dalykas namuose. Noras zonas atskirti ir neturėti koridoriaus buvo iššūkis. Tad tik įėjus į namus patenkama į zoną, kurią vadiname galerija. Nuo koridoriaus ji skiriasi tuo, kad yra formuojama interjero elementu – ažūrine, baldine siena, todėl visa erdvė yra suvokiama bendrai su svetaine.
Galima apibendrinti, kad namuose formuojamas H tipo judėjimas, labai organiškas. Man asmeniškai toks namo išplanavimas atrodo itin universalus, bet kartu – vietoje. Bet kurioje kitoje vietoje jis neveiktų. O tai, man atrodo, yra viena svarbiausių architektūros užduočių: būti laiku ir vietoje. Aš manau, tikiuosi, kad šis namas toks ir yra.
Taip pat man čia patinka vaikų kambariai. Man atrodo svarbu, kad vaikų kambariai nebūtų mažyčiai. Mes daug galvojome apie šiuos kambarius, siekėme, kad jie būtų panašūs dydžio ir kokybės prasme. Čia užsakovai norėjo langų su nestandartine 45 centimetrų aukščio palange, kuri taptų funkcine interjero dalimi, vieta prisėsti. Man ši idėja patiko, tad ją panaudojome beveik visuose namuose, tiek pagrindiniame miegamajame, tiek vonios kambariuose. Toks sprendimas atrodo gerai argumentuotas, kadangi langai atrodo dideli, bet yra tik 185 centimetrų aukščio, be to galima įvairiai išnaudoti palangę.
– Kokia yra eksterjero idėja?
– Neries namas yra ramus ir paprastas, toks pat ir jo tūris, eksterjeras. Trys iš keturių fasadų yra neutralūs, tamsūs, dengti skalūnu. Pagrindinis, terasos fasadas yra akcentinis, įtrauktas, dengtas medžiu. Šis elementas simboliškai atkartojamas ir kituose fasaduose taip pabrėžiant įėjimus. Terasą bei įėjimus norėjome išskirti, kad namo eksterjere atsispindėtų namo vidus, interjeras, kad namo išorė pasakotų apie vidaus programą. Tai inside-out sprendimas, namo fasadas žmogų naviguoja. Ši fasado idėja tokia pat sena kaip ir pati architektūra, bet, man atrodo, gera architektūra visuomet padeda suprasti, kas dedasi pastato viduje, kaip juo naudotis. Man atrodo, kad šis namas – taip pat.
Architektūra tuo ir žavi, kad atradus pagrindinį konceptą, visi kiti sprendimai seka tiesiogiai iš jo, atsiranda vientisumas, aiškumas. Tuomet tiek architektui, tiek užsakovams yra aišku, kodėl priimami tam tikri sprendimai: taip projektuojame fasadą, nes norime parodyti, kaip organizuojamos erdvės, o erdvės taip organizuojamos dėl šeimos gyvenimo būdo ir norų, tad žiūrint į namą, einant aplink jį visa tai yra aišku, kaip ir tai, kur yra privatu, kur yra pagrindinė, viešesnė namų erdvė, kur galima įeiti.
Iš medžiagų naudojome škotišką skalūną, jo kiek kita nei įprastai forma, tai padėjo sukurti horizontalų raštą, jis sudėtas nestandartiškai, tai subtili detalė. Medžio dailylentės taip pat gana smulkios, siekiant horizontalumo įspūdžio, kad medžiaga paryškintų, o ne užgožtų ekranų tūrius ir plokštumas.
Dar man labai patinka, kad visi langų dydžiai yra vieno žingsnio. Išskyrus vitriną, visi langai yra iš vienos šeimos, vieno žingsnio. Iš viso yra vos trys rūšys langų, net dalinimai – vienodi. Dažniausiai tai sunku pasiekti, o čia – pavyko. Man tai buvo svarbu, kadangi namui suteikė dar daugiau vientisumo.
– Kas tau labiausiai patinka apie šį namą, kas tau yra jo razinka?
– Vientisumas. Namas yra tarsi įaugęs į savo vietą. Jis paprastas, o tai retai kada pasiekiama gyvenamojoje architektūroje, kadangi yra daug būsimų gyventojų poreikių į kuriuos būtina atsižvelgti, taip pat – aplinka, kontekstas. Todėl visus šiuos aspektus sujungti į vieną, suvesti į vientisą tūrį, jį pabrėžti vidaus išplanavimu, jo atspindžiu eksterjere būna sudėtinga. O dar, kad užsakovas tai įvertintų! Šiuo atveju būtent taip ir buvo, ir, manau, tai galima aiškiai matyti.
– Koks buvo darbo su užsakovais procesas? Ar tai buvo gerasis pavyzdys?
– Taip, iš tikrųjų galiu sakyti, kad klientai buvo pavyzdingi. Viena vertus, taip sutapo, kad mes labai panašių pagrindų ir pažiūrų, taip pat visuomet buvo justi abipusis pasitikėjimas. Be to, kai namas gimsta tiesiogiai iš vietos ir poreikių, kai atrodo, kad kitaip ir būti negali, nes viskas idealiai sudėliota į vietas, tai yra aiškus argumentas tiek architektui, tiek užsakovams, jo neįmanoma nuginčyti. Tuomet ir procesas paprastas ir aiškus. Neries namo atveju jaučiau, kad dirbame kartu su užsakovais, esame komanda, visi kartu suvokiame bendrą užduotį.
– Koks paprastai būna tavo procesas projektuojant gyvenamąjį namą? Žinoma, namai, jų šeimininkai, vietos skiriasi, bet tikriausiai yra esminiai dalykai, į kuriuos atsižvelgi, kurie tau atrodo svarbiausi.
– Vietos apžiūra yra vienas svarbiausių dalykų. Svarbu pamatyti, pajausti, kaip ateinama, atvažiuojama iki šios vietos, įsijausti į buvimo čia atmosferą. Kitas labai svarbus dalykas yra noras, kad žmonėms, kurie gyvens projektuojamame name ten būtų gera gyventi. Tai reiškia ne tik maksimalų jų norų, poreikių įgyvendinimą, taip pat – edukaciją, dalinimasi savo patirtimi, žiniomis.
Kūrybine prasme savo sprendimais, gerais norais žmonėms palieki dalį savęs, todėl nori kad tai būtų suprasta, įvertinta, kad žmonėms tikrai patiktų nauji namai. Geras santykis su užsakovu visuomet padeda šį tikslą pasiekti, tada norisi padaryti net daugiau nei būtina. Tik esant abipusiam norui kartu sukurti tikrai gerus naujus namus atsiranda rezultatas.
– Kas tavo manymu yra svarbiausia gyvenamojo namo architektūroje? Ar skiriasi tai, kas yra svarbiausia tau, kaip architektei, ir namų gyventojams?
– Taip, dažnai skiriasi. Architektas kaip profesionalas žiūri į visumą. Tuomet ji siaurėja kol atsiranda visi sprendimai, detalės. Panašiai kaip piešiant. Pirma turi bendrą holistinį vaizdą ir tada eini į segmentus, detales. Nes jei namas ar piešinys neveikia visumoje, dailios detalės nepadės. To žmonės dažnai nesupranta. Jie pradeda nuo detalių dar nesuvokę visumos, o tai trukdo kurti architektūrą.
Žmonės dažnai atsineša sprendimus, kurie būna pritaikyti kitai vietai. Savo norus suformuluoti, žinoma, reikia. Jeigu užsakovui patinka medis arba tinkas – puiku, tai galima panaudoti! Tačiau pačiam siūlyti konkretų ir baigtinį sprendimą, man atrodo, yra klaidinga. Žmonės naudojasi architektų paslaugomis, nes nori susikurti unikalų namą. Tad savo norus, poreikius reikėtų suformuluoti teiginiais, o architektas iš savo patirties šiuos teiginius sudės į visapusiškai veikiantį namą. Pavyzdžiui, jeigu yra limituotas biudžetas, taip dažnai būna, architektas kaip profesionalas turi mokėti pasiūlyti atitinkamą, bet ne blogesnį sprendimą.
Kiekvienas architektas turi savo darbo procesą. Užsakovas turi savo vietą, užduotį, terminą ir pagal tai architektas turėtų šį procesą suvaldyti, kadangi jis jau yra suprojektavęs ne vieną namą, prižiūrėjęs ne vienas statybas, suvokia, ką daro. Todėl šios eigos nereikėtų stabdyti, reikėtų padėti, atsakyti į jo užduodamus klausimus, kurių pats sau užsakovas, ypatingai planuodamas pirmąjį namą, ko gero dar neuždavė.
– Iš kur, kaip manai, kyla ši trintis?
– Užsiimu savanoriška veikla vesdama architektūros dirbtuves vaikams ir kartais man atrodo, kad užsakovai būna kaip vaikai. Vaikai neturi kantrybės ir jiems reikia rezultato iškart. Vykdant dirbtuves su vaikais svarbu, kad jie nuolat matytų tarpinį rezultatą ir kur link dabartiniai darbai veda. Vaikams svarbu numatyti planą. Galbūt užsakovų palyginimas su vaikais yra juokingas. Bet ir vieni, ir kiti yra žmonės, kurie tam tikru procesu užsiima pirmą kartą, o procesas yra pakankamai ilgas ir sudėtingas, gali tapti neaišku, neramu ar nuobodu. Kartais nėra pasitikėjimo, tik nekantrumas.
Pasitikėjimą reikėtų suteikti. O kartais gal ir architekto problema, kad jis nepaaiškina, kaip vyks procesas, kokie bus etapai. Neretai žodžiais pasakyti neužtenka. Sakai, pavyzdžiui, siūlau naudoti skalūną. O žmogus tiesiog nežino, kas tai yra, kaip tai atrodo, kokios šios medžiagos savybės. Todėl architektas turi stengtis pavyzdžių pagalba parodyti, paaiškinti taip, kad žmogus suprastų atmosferiškai, pajustų, kad toks sprendimas bus geras. Čia yra komandinis darbas. Komandos pagrindas yra išsikalbėjimas, pasitikėjimas.
Svarbus ryšio kūrimas. Svarbu yra suprasti, kad pasirinktas žmogus, architektas projektuoja namą, kuriame tu gyvensi. Čia toks intymus dalykas, toks svarbus! Namas. Tu ten gyvensi, švęsi šventes, ilsėsiesi, gal praleisi savo gyvenimą ir pasensi. Tai didžiulė atsakomybė architektui. Todėl labai svarbu yra skirti laiko. Jei jau apsigyvenus paaiškės, kad kažkas – ne vietoje, nepatogu, prisiminsi visą laiką tuos pusę metų, kuomet namas buvo projektuojamas, galvosi, kad galėjai skirti ir daugiau laiko. Laikas kalba apie kokybę. Namas turi būti išlaikytas. Ne tik architektas, bet ir pats turi apgalvoti visas smulkmenas iš savo perspektyvos. Be to svarbu įvertinti namą per ilgą laiko tarpą. Kaip ten bus leidžiamas laikas, kaip jį reikės prižiūrėti, kiek kainuos jį ne tik pastatyti, bet išlaikyti ir atnaujinti, ar gera tai bus investicija, reikia vertinti visą namo gyvavimo ciklą.
UAB „Miško idėjos“ dizainerės Katažinos Jančenko komentaras
Užsakovui buvo svarbu sukurti darną tarp namo aplinkos, architektūros bei interjero, todėl interjeras ne tik išpildo užsakovo lūkesčius bei poreikius, bet dera su namo architektūra bei jį supančia vieta. Tikslas buvo interjere pabrėžti unikalią Neries upės slėnio panoramą, tad interjeras – subtilus ir lakoniškas, pabrėžtas grafiškais elementais. Interjero pagrindas – žemiški tonai, akcentai – juodos detalės, kurios interjerui suteikia daugiau skonio.
- Architektūra: UAB "Kubinis metras" Marius Bliujus, Evelina Vasiliauskaitė- Interjero dizainas: UAB "Miško idėjos" Goda Litinskienė, Katažina Jančenko- Eksterjero nuotraukos: Norbert Tukaj
