Neapskaičiuojame savo elektros instaliacijos pajėgumų

Mūsų buityje įvairių elektros prietaisų kasdien vis daugėja, tačiau elektros instaliacijų pajėgumų dažniausiai niekas nekoreguoja. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė teigia, kad projektuojant namus ir daugiabučius anksčiau net nebuvo galima įsivaizduoti, kad kada nors gyventojai naudos tiek įvairiausių buities ir elektronikos prietaisų.

Jei anksčiau, pasak draudimo bendrovės atstovės, gaisrai dažniausiai kildavo dėl šildymo sistemų problemų, tai pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau įvykių, susijusių su elektros prietaisų gedimais ar jų užsidegimu.

„Pastarąjį mėnesį užsidegė namo garaže stovėjęs elektrinis paspirtukas, kuris buvo įjungtas į kištukinį jungiklį. Kitu atveju – kambaryje kraunamas nešiojamas kompiuteris. Šios nelaimės taip pat įvyko naktį, tad laiku neišgirdus dūmų detektoriaus signalo, gaisro pasekmės galėjo būti itin skaudžios. Nors šeimos patyrė nuostolių, žmonės nelaimėse nenukentėjo“, – pasakoja V. Katilienė.

Jos teigimu, žmonės nesinaudoja automatiniais išjungikliais ir įvairiais būdais, pavyzdžiui, vielutėmis, bando juos „pergudrauti“. Taigi, tokiu būdu pasiekiama pavojinga elektros sistemos apkrova, dėl kurios gali kilti gaisras.

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad žmonės visiškai nepaiso namuose naudojamų prietaisų galingumo, kuris ant visų prietaisų yra nurodytas vatais. Ekspertė įspėjo, kad pavojingiausiais prietaisais būtų galima vadinti virdulius, šaldytuvus ir telefonų kroviklius.

„Praktika rodo, kad būtent dėl šių elektros prietaisų gedimų namuose dažniausiai kyla gaisrai“, – tvirtina draudimo žalų ekspertė.

Ji patarė patiems žmonėms nepamiršti pasirūpinti išmaniųjų įrenginių saugiu krovimu: „Matome, kad didėjantis kraunamų prietaisų kiekis namuose didina ir gaisrų riziką. Todėl ir suaugusieji, ir vaikai, privalo atsakingai pasirūpinti jų įkrovimu bei nepalikti be priežiūros prietaisų, kurie kraunasi“, – akcentuoja V. Katilienė.

Draudimo bendrovės duomenimis, 70 proc. gaisrų atsitinka dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar įjungtų elektros prietaisų. Bendrovės statistika rodo, kad elektros instaliacijos sukelto gaisro vidutinė atlyginta žala siekia daugiau nei 6 000 eurų.

Nelaimingi atsitikimai dažnesni privačiuose namuose

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto žalų administravimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius sako, kad bendrovės turimais duomenimis, netvarkinga elektros instaliacija ar neatsargus elektros prietaisų naudojimas nėra itin dažna nelaimių namuose priežastis.

„Tokių gaisrų atvejų kasmet užfiksuojame nedaug – tai leidžia manyti, kad gyventojai suvokia elektros gedimų keliamą riziką bei savo saugumu rūpinasi atsakingai. Šie įvykiai gyventojams atneša nemažus nuostolius – vidutinė žala už gaisrus pastaraisiais metais siekė beveik 30 tūkst. eurų“, – pabrėžia ekspertas.

Pašnekovas tęsia, kad netvarkingos elektros instaliacijos sukelti gaisrai dažnesni privačiuose namuose. Esminė šių nelaimių priežastis – neprofesionalus, nestandartinis elektros instaliacijos įrengimas, kuriuo namų savininkai, priešingai nei daugiabučių gyventojai, rūpinasi savarankiškai. Esant netvarkingai elektros instaliacijai, gaisrai gali kilti nuo įvairių prietaisų – nuolat į elektros lizdą įjungtų nekokybiškų telefonų įkroviklių, šaldytuvų, kavos aparatų.

Elektros jungiklis

„Gyventojams patariame prižiūrėti ir atnaujinti elektros instaliaciją, naudoti tvarkingas elektros jungtis, į namuose esančius prailgintuvus ir šakotuvus nesujungti daug galingų elektros prietaisų – šildytuvų, lygintuvų ir pan., nenaudoti prietaisų su pažeistais ar kaistančiais elektros laidais. Išvykstant ilgesniam laikui, iš elektros tinklo išjunkite prietaisus, kuriems nebūtinas nuolatinis elektros energijos tiekimas, taip pat nelaikykite į elektros tinklą įjungtų mobiliųjų telefonų ar kitų prietaisų įkroviklių, kai jie nėra naudojami“, – patarimais dalijasi M. Ratkevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)