aA
Prasidėjęs šildymo sezonas kiekvienais metais ne tik apčiuopiamai padidina namų ūkių išlaidas už komunalines paslaugas, bet ir priverčia atkreipti dėmesį į tai, ar pakanka šilumos. Nors iki antros lapkričio pusės šalyje laikėsi teigiama oro temperatūra, tačiau pastebimai atvėsusių orų testas tarp Baltijos šalių nepalankiausias Lietuvai – mūsų šalies gyventojų namuose komforto mažiausiai.
Šildymo spragos: dauguma lietuvių šąla savo namuose
© Shutterstock

Vos 35 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad įjungus centralizuotą šildymą jų namuose ir šilta, ir pakanka šviežio oro. Tuo tarpu Latvijoje komfortabiliai jaučiasi 45 proc., o Estijoje – net 47 proc. gyventojų, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

„Turint omenyje, kad Lietuvoje yra labai daug senų ir nerenovuotų sovietinės statybos daugiabučių, apklausos rezultatai stebinti neturėtų. Tačiau žinant, kad būstas yra laikoma viena svarbiausių ir labiausiai vertinamų investicijų, kiek stebina faktas, kad komforto nejausdami žmonės, tai, regis, priima kaip savaime suprantamą dalyką“, – pranešime spaudai sako apklausą inicijavusios akmens vatos gamintojos „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Miestas prieš kaimą

Centralizuotai tiekiama šiluma neabejotinai lieka pačiu patogiausiu būdu apšildyti gyventojų būstus. Apklausos duomenimis, centralizuotai tiekiamo šildymo privalumais patenkinti 39 proc. miestų ir 28 proc. kaimiškų vietovių gyventojų. Tiesa, daugiau šviežio oro juose pageidautų atitinkamai 28 ir 21 proc. žmonių.

„Kaip bežiūrėsime, tačiau galimybė nesukti galvos dėl malkų, anglių ar medžio granulių atsargų bei krosnies ar židinio kūrenimo daugeliui yra svarbus. Centralizuotai tiekiamos šilumos atveju tiek kuru, tiek šilumos užtikrinimu rūpinasi paslaugos teikėjas. Tačiau tai, kad didelė dalis gyventojų įvardina šviežio oro trūkumą, signalizuoja ir apie tam tikras potencialias problemas ar net siekį išsaugoti šilumą vengiant būstą vėdinti, nors tai būtina daryti kasdien bet kuriuo metų laiku“, – teigia ekspertas.

Apklausa taip pat atskleidė, jog 8 proc. miestiečių savo būstą laiko šaltu, tačiau tvirtina neturintys jo vėdinimo problemų, tuo tarpu 7 proc. – ir nemaloniai šaltu, ir stokojančiu šviežio oro. Kaimiškose vietovėse tokių problemų pasitaiko gerokai rečiau, atitinkamai su 3 ir 4 proc. būstų.

Šildymo spragos: dauguma lietuvių šąla savo namuose
© Shutterstock

Regionuose kas antras būstas šildomas individualiai

Lietuvoje 28 proc. būstų nėra įrengtas centralizuotas šildymas ir tai yra aukščiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje tokių būstų yra 20 proc., Estijoje – 24 procentai.

Pasak A. Buskos, tokius skirtumus lemia tai, kad Lietuvos regionuose beveik pusė, arba 44 proc. būstų nesinaudoja centralizuotai tiekiama šiluma, kai miestuose tokių yra 18 proc.

„Jeigu miestų gyventojams prieinama daugiau pasirinkimų, kaip šildyti savo būstą individualiai, tai regionuose kalbame apie paprasčiausius būdus – krosnis ar židinius, kurie įrengti praktiškai visuose nuosavuose namuose. Tai leidžia patiems gyventojams reguliuoti šildymo poreikį ir intensyvumą, tačiau kartu reikia nepamiršti prievolės pasirūpinti nuolatine krosnies ar židinio priežiūra, dūmų šalinimo kanalų švara bei pralaidumu, nepalikti kūrenimo proceso savieigai. Intensyvus kaitraus kuro kūrenimas gali lemti, kad įsižiebusi kibirkštis kils aukštai ar užsidegs, ims svilti kamine susikaupę suodžiai“, – sako ekspertas.

Šiluma išgaruoja per sienas bei stogą

Gajus mitas, kad daug šilumos prarandama per langus, tačiau ekspertai skaičiuoja, kad taip prarandama nuo 15 iki 20 proc. šilumos. Pagrindinė šalto būsto problema – nesandarios ir neapšiltintos sienos, stogas ir grindų konstrukcijos, kurios „vėjais paleidžia“ apie 70 proc. šilumos.

A. Buskos teigimu, jeigu savo būstui galite priskirti šaltumo, nemalonios vėsos, šviežio oro trūkumą, akivaizdu, kad reikia atkreipti dėmesį į silpnąsias būsto vietas.

„Blogai apšiltintas, pernelyg greitai į lauko temperatūros pokyčius reaguojantis būstas yra ne tik sveikatos problemų ar diskomforto priežastis. Stengiantis pripildyti namus šiluma, žmonės ieško įvairių išeičių ir elektrinis šildytuvas kaip papildomas šilumos šaltinis yra ne pati blogiausia išeitis, tačiau padidina išlaidas už elektros energiją bei džiovina orą. Pavojingiausia ignoruoti prastą klimatą būsto viduje, stengtis nevėdinti, kad tik laikytųsi šiluma. Užsistovėjęs oras, šiluma bei drėgmė yra puiki terpė mikrobams bei pelėsiui, o deguonies trūkumas beveik nepastebima, bet labai svarbi blogos savijautos priežastis“, – teigia A. Buska.

Reprezentatyvų tyrimą Baltijos šalyse „Nielsen“ atliko 2018 m. spalį, apklausdama 4821 respondentą. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1607 gyventojai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Patarimai, kaip taupiai atnaujinti studento bendrabučio kambarį, kad į jį būtų jauku sugrįžti (1)

Jaukiai įrengti nedidelį studentų bendrabučio kambarį yra savotiškas iššūkis: vietos yra...

Būdai sušilti namuose, kol radiatoriai nešyla (4)

Itin vėsus rugsėjis privertė iš lentynų traukti pledus, plonas striukes keisti storomis ir...

Lietuvos gyventojai elektrą taupo ne tik dėl pinigų: įvardijo 3 priežastis (2)

Lietuvos gyventojai taupo elektros energiją vedini skirtingų motyvų. Daugiausia, arba 60 proc.,...

Mokslininkai išsiaiškino, koks ryšys slypi tarp poros seksualinio gyvenimo ir namų tvarkymo (15)

Kai kurios poros, siekdamos paįvairinti seksualinį gyvenimą, įkvėpimo mėgina ieškoti,...

Nuo ko pradėti tvarkyti kambarį: svarbu visada laikytis pagrindinės taisyklės (4)

Kadangi žmonės skirtingi, skiriasi ir jų tvarkymosi stiliai. Vieni susitvarko laukdami svečių,...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Federacijos vadovo šeimos verslą lydi keisti sutapimai: į sąskaitas plaukia asociacijos eurai (4)

Lietuvos lengvosios atletikos federacija, gaunanti finansavimą ir iš valstybės, regis, glaudžiai...

Italijoje į darbą – tik su galimybių pasu: Lietuvoje į tokią idėją žiūrima su atsarga (425)

Siekiant pristabdyti COVID -19 plitimą, Italija imasi griežtesnių priemonių – nuo spalio 15...

Nuo sausio pirmosios daugiabučių gyventojai čia statyti automobilių nebegalės: įsigalios priimti KET pakeitimai (316)

Rugsėjis pažėrė pluoštą siūlymų keisti Kelių eismo taisykles. Viena jų ypač aktuali...

Lietuvoje – 1043 nauji koronaviruso atvejai ir 14 mirčių papildyta (16)

Praėjusią parą nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį skelbia...

18-metė į „Akropolį“ bandė patekti su motinos galimybių pasu: merginos laukia didelės bėdos (111)

Sekmadienį, rugsėjo 26 d., apie 16 val. 45 min., Vilniuje, Ozo g. esančiame prekybos centre...

Snieguolė Miceikaitė | D+

Teisininkas atsako: ar vykstant statyboms rangovas gali didinti kainą?

Statybos kainoms išgyvenant piką, statytojai, motyvuodami brangstančiomis medžiagomis, didesnius...

Preliminarūs rinkimų rezultatai: Vokietijos socialdemokratai įveikė Merkel bloką Merkel blokui – prasčiausias rezultatas  (177)

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) sekmadienį įvykusiuose nacionaliniuose...

Tiesioginė transliacija / Lietuvos aplinkosaugos veiksmingumo vertinimo pristatymas ir EBPO generalinio sekretoriaus spaudos konferencija

Rugsėjo 27 d. Vilniuje, MO muziejuje (Pylimo g. 17), vyks Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros...

Čempiono diržą gavęs ukrainietis galvojo apie žmoną, Joshua nieko nematė viena akimi (3)

„Negalvoju apie tai, ar dar teks boksuotis su Anthony Joshua . Dabar galvoju tik apie savo...

Per parą į šalį neįleisti 24 migrantai – vienas pasienio ruože vaidino netekęs sąmonės, prireikė medikų (22)

Valstybės sienos apsaugos taryba ( VSAT ) skelbia, kad per praėjusią parą, nuo sekmadienio...