Tačiau nebūgštaukite – visos dienos šiai veiklai paskirti nereikės: norint sumažinti aplinkoje esančių mikrobų kiekį ir užkrato grėsmę, patariama vadovautis toliau aprašytu tikslingos higienos profilaktikos planu iš portalo apartmenttherapy.com.
Svarbu atminti, kad ne visi namuose esantys mikrobai turi būti sunaikinti. Net ir didžiausio higienos fanato taikiny turėtų atsidurti tos sritis, kuriose kenksmingi virusai ir bakterijos labiausiai tikėtini ir kurios kelia didžiausią pavojų tais virusais ir bakterijomis apsikrėsti.
Paprastai tai yra plotai, prie kurių dažniausiai liečiamės, kitaip sakant, kontakto per rankas paviršiai, sako mikrobiologijos profesorė Elizabeth Scott iš Simmonso universitetui Bostone pavaldaus Namų higienos ir sveikatos centro.
Anot specialistės, daugelis virusų išlieka gyvybingi tik keletą valandų, tačiau yra bakterijų, kurios, nusėdusios ant sauso paviršiaus, nežūsta net kelias dienas.
„Rizika kyla todėl, kad kas nors neapdairiai arba dėl nežinojimo gali prisiliesti prie to paviršiaus, o tada pirštais paliesti veidą ir taip užsikrėsti“, – sako E. Scott.
Dažniausiai rankomis liečiami paviršiai
Ligas sukeliančių mikrobų koncentracija ant tokių objektų kaip durų rankenos, namų raktai, nuotolinio valdymo pultai, elektroniniai įrenginiai (pvz., mobilieji telefonai) ir vandens maišytuvų rankenos, akivaizdu, yra didesnė nei ant sienų, spintelių arba langų. Vykdant tikslingą dezinfekciją kaip tik tas sritis ir reikia sterilizuoti, ypač kai namuose yra ligonių.
Visa, kas pasakyta, galima suvesti į paprastą taisyklę: svarbiausia – nuvalyti būtinas vietas, be to, tada, kada reikia.
Tikslingos higienos principai sudaryti atsižvelgiant į kryžminės taršos tikimybę, susidarančią ruošiant maistą, per kurį taip pat gali plisti patogenai. Jei, tarkim, pjaustėte žalią vištieną, laikydamiesi tikslingos higienos taisyklių turėtumėte dezinfekuoti pjaustymo lentelę, ant kurios buvo padėta mėsa. Tik tada galėsite jaustis saugūs vėl ją naudodami. Be to, po kontakto su termiškai neapdorota mėsa būtina iš karto nusiplauti rankas: tik tada leistina liestis prie kitų maisto produktų arba valgyti.
Tikslingos higienos principų taikymas namuose
Nėra jokių griežtų taisyklių, nurodančių, kaip dažnai derėtų užsiimti tikslinga higiena. Šis procesas nėra tapatus kartą per savaitę arba per mėnesį vykstančiam kapitaliniam tvarkymuisi. Plauti grindis ir siurbti kilimus galima įprasta, nusistovėjusia tvarka. Tikslinga higiena – tai vienas iš būdų užkirsti kelią infekcijos plitimui, todėl ji prasminga tada, kai susiklosto atitinkama situacija. Pasiligojęs namiškis arba šviežios mėsos gabalas ant pjaustymo lentelės yra kaip tik tos aplinkybės, kurios turėtų sufleruoti, kad metas užsiimti tikslinga higiena.
„Jei namuose yra ligonis, tikslingos higienos turėtumėte griebtis daug dažniau nei įprastai, galbūt net kelis kartus per dieną, jei sergantis žmogus liečia įvairius namie esančius daiktus“, – sako E. Scott.
Nors muilas ir vanduo yra išties efektyvios priemonės rankoms plauti (jeigu jos plaunamos ne trumpiau kaip 20 sekundžių, kaip rekomenduoja JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai), kai tikimybė pasigauti ligą ypač išauga, galima pasirūpinti ir papildoma apsauga.
Vardydama patikimiausiai nuo užkrato perdavimo namuose apsaugančias priemones, E. Scott pamini 62 proc. (arba stipresnis) medicininį spiritą, skiestą baliklį ir servetėles. Tik prieš naudodami bet kokius dezinfekcinius produktus, būtinai perskaitykite ant jų pakuotės pateiktas instrukcijas ir jomis vadovaukitės.
