Kodėl raudonasis vynas akimirksniu palieka dėmę, kuri lengvai nepasiduoda
Pakaks, jei sužinosite, kad taurė burgundiško vyno kone prilygsta stiklinei raudonų dažų. Štai kodėl raudonojo vyno dėmes taip sunku išvalyti. Vyno spalvą lemia tam tikros vynuogėse, iš kurių gaminamas šis gėrimas, esančios medžiagos. Tai chromogenai. Šios medžiagos labai panašios į dažuose esančius junginius. Raudonajame vyne taip pat yra natūraliai susidarančių taninų – medžiagų, kartais naudojamų gaminant rašalą.
Pagrindinės raudonojo vyno dėmių valymo taisyklės
Kad ir kokios rūšies būtų raudonasis vynas, toliau suminėti žingsniai yra esminiai, jei vynas išsiliejo ant medžiagos.
Veikite tuojau pat! Kai vyno atsitiktinai užtykšta ant sofos, kilimo arba drabužio, jis ima gertis į audinį ir momentaliai jį persmelkia. Štai kodėl veikiant greitai, kol dėmė šviežia, didėja tikimybė, kad ją pavyks pašalinti.
Netrinkite. Trinant ir šveičiant vynas tik dar giliau įsismelks į audinį, todėl dėmė išplinta.
Čiupkite druskinę. Tokie skysčiai kaip vynas yra linkę susigerti į sausą miltelių pavidalo medžiagą, pavyzdžiui, druską, geriamąją sodą, vaikišką pudrą ar pan. Taigi, gausiai užberkite druskos ant dėmės ir porą minučių palaukite. Tada nubraukite druską ir imkitės tolesnių veiksmų.
Kilimai ir patiesalai
Kai dalį skysčio bus sugėrusi druska arba soda, imkitės darbo pagal vieną iš dviejų metodikų. Jei kartais turite degtinės, sudrėkinkite ja švarią šluostę ir valykite dėmę braukdami nuo jos krašto link vidurio.
Jeigu degtinės po ranka nėra, teks veikti pagal planą B. Turėsite naudoti 3 proc. vandenilio peroksidą (bus patogiau, jeigu supilsite jį į purkštuvą) ir garinį lygintuvą. Šį triuką patarimą teikianti sertifikuota namų tvarkymo ekspertė Donna Smallin Kuper sako išgirdusi iš kilimų valytojo profesionalo, tvirtinančio, kad ši metodika pasiteisina kovojant su įvairiausiomis dėmėmis, įskaitant ir šlapimo, bei valant net ir iš vilnos pagamintus kilimus.
Metas papasakoti, kaip tinkamai viską atlikti. Suteptą sritį gerokai apipurkškite vandenilio peroksidu ir užklokite drėgnu baltu rankšluostėliu (kurio negaila sutepti). Įjunkite lygintuvą, nustatykite žemiausią temperatūrą ir pradėkite lyginti ant dėmės esantį rankšluostį. Po 10–15 sekundžių patikrinkite, ar vyksta koks nors progresas. Nuklokite rankšluostį ir pažvelkite į vidinę jo pusę: turėtumėte pamatyti ant jo atsispausti pradedančią dėmę. Procesą tęskite, kol dėmės beveik neliks. Tada dar kartą užpurkškite vandenilio peroksido, vėl užklokite dėmės sritį švariu sausu rankšluosčiu, o ant viršaus uždėkite ką nors sunkaus, pavyzdžiui, ketaus puodą. Taip viską palikite per naktį.
Standžios medžiagos, iš kurių siuvamos užuolaidos, staltiesės, džinsai ir kt.
Jei raudonuoju vynu apliejote standų audinį, pavyzdžiui, denimą, turėtumėte griebtis D. Smallin Kuper siūlomo „verdančio vandens“ metodo. (Jis, esą, pasiteisina ir šalinant uogų dėmes, liekančias nuo braškių sulčių, spanguolių padažo ar pan.)
Pirmiausia, užtempkite suteptą audeklą ant puodo ir apsukite jį guma, kad medžiaga nepasislinktų. Tada įstatykite puodą į kriauklę ir pamažu pilkite ant dėmės verdantį vandenį iš maždaug pusės metro aukščio. Dabar reikės išskalbti audinį su skalbikliu tokio karštumo vandenyje, koks yra leistinas atsižvelgiant į medžiagos specifiką (patartina vadovautis nuorodomis ant gaminio etiketės).
Stalviršiai ir virtuvėje naudojami rakandai
Vargu ar kas taip gerai sugeria tamsios spalvos skysčius kaip iš akyto medžio pagaminti pjaustyti skirti paviršiai ar tiesiog pjaustymo lentelės. Norėdami išimti išryškėjusią dėmę, lentelę sušlapinkite, užberkite ant dėmės druskos, o tada patrinkite ją per pusę perpjauta citrina, pataria D. Smallin Kuper. Dabar lentelę beliks nuplauti ir išdžiovinti.
