Jos atsidūrė savotiškose žirklėse. Iš vienos pusės didieji statybininkai, kurie turi užsakymų ir resursų, sugeba pervilioti darbo jėgą, strigtelėjus viešųjų pirkimų konkursams didesnių užsakymų trūksta, o įsitvirtinti privačiame sektoriuje trukdo žmonių su verslo liudijimais brigados.
Vėluojama grąžinti paskolas
„Padaugėjo atvejų, kai statybų įmonės vėluoja mokėti paskolų įmokas. Daugiausiai tai smulkios statybų įmonės, kurios reikšmingai nepaveikia viso sektoriaus rezultatų, nes skolinasi palyginti nedideles sumas“, – sako Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas.
Finansų specialistui pritaria ir patys statybininkai.
„Paradoksalu, tačiau Lietuvoje statybininkams trūksta tiek darbininkų, tiek darbų apimčių“, – analizuoja Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Jis vardina ir pagrindinę priežastį – nėra struktūrinės paramos. Ji vėluoja. Dėl to įmonėms siūlomi užsakymai mažesni nei anksčiau. Per viešuosius pirkimus organizuojamų darbų vertė sumenkusi.
Algos kilo, įkainiai krito
Statybininkai kaip savo bėdų priežastį vardina ir pasikeitusią padėtį rinkoje, prie kurios ne visi sugeba prisitaikyti.
„Per paskutinius dvejus metus kai kurių statybos darbų įkainiai viešuosiuose pirkimuose krito 20–30 proc., atlyginimai paaugo apie 20 proc. Kai kurios siūlomos kainos nebedengia savikainos. Tuo labiau, kad statybinės medžiagos brango.
Konkurencija dėl menkiausio užsakymo nesveika“, – dėsto pavardės skelbti nenorėjęs statybų įmonės vadovas.
Jis sako, kad mažesnių bendrovių ir žmonių, dirbančių su verslo liudijimais įkainiai jau tampa panašiais. Tačiau pavienis žmogus, kuris dirba sau sumoka kur kas mažiau mokesčių ir todėl nebenori dirbti įmonėje. Be to, didesnėms bendrovėms, kurioms užtenka užsakymų, stringa darbuotojų ir juos masiškai perima iš mažesnių.
„Didelėms ir mažoms įmonėms keliami reikalavimai tie patys, o smulkių priežiūra netgi griežtesnė, nes jie vertinami kaip rizikingesni. Tai taip pat didina nelygią konkurenciją“, – analizuoja statybos bendrovės vadovas ir prognozuoja, kad rinka apsivalys per metus.
Kita bėda, užklupusi mažuosius, bankai juos vertina kaip rizikingus ir pasiskolinti lėšų apyvartinėms lėšoms vis sudėtingiau.
Pasirašant sutartį užsakovas avansu nemoka ir medžiagas tenka pirkti už savo lėšas. Be apyvartinių sudėtinga dirbti netgi gavus užsakymą.
Kita problema – biurokratinis aparatas. Vien tam, kad būtų sutvarkyti statyboms reikalingi dokumentus ir būtų bendraujama su biurokratais, reikia samdyti papildomus žmones.
Išeitis – Vakarai
Kitas kelias išlikt tai - darbas užsienyje, vėl prieinamas vidutinėms ir didesnėms įmonėms.
„Statybininkai, norėdami išlikti, ieško darbo užsienyje. Stipresnės įmonės stengiasi, kad bent 10 proc. užsakymų būtų Skandinavijoje arba Didžiojoje Britanijoje ir tokioms įmonėms sekasi gerai. Mažesnės, kurios dirba tik Lietuvoje, negali konkuruoti su žmonėmis ir brigadomis, dirbančiais su verslo liudijimais“, – tautinių statybų specifiką aiškina D. Gedvilas ir pateikia skaičius.
Per keletą metų asmenų, dirbančių su verslo liudijimais nuo maždaug 9 tūkst. padidėjo iki 18,3 tūkst. Šie žmonės perima dauguma privataus sektoriaus užsakymų. Mažoms įmonėms nelieka vietos.
„Siūlome statybinėms įmonėms leisti samdyti žmones, turinčius verslo liudijimus. Finansų ministerijai pateikėme tokį projektą“, – sako asociacijos vadovas.
A. Škarnulis sako, jog statyba yra veikla, pasižyminti viena iš didžiausių verslo rizikų, itin priklausoma nuo ekonomikos ciklų.
Esant ekonominiam pakilimui, veiklą tikėdamos geromis perspektyvomis pradeda nemažai smulkių įmonių. Tai yra teigiamas reiškinys, nes šios įmonės ne tik kuria naujas darbo vietas, tačiau ir didina NT pasiūlą, slopina įsibėgėjantį kainų augimą.
„Vis dėlto, šios smulkios ir mažesnę patirtį turinčios įmonės dažniau nei rinkos senbuviai tampa nemokios, ką šiuo metu ir galime pastebėti“, – vertina A. Škarnulis.
Siūlo kelią
Tačiau patys statybininkai sako, kad vietos po saule jiems būtų, tačiau dėl to turėtų pasistengti valstybė.
D. Gedvilas sako, jog Lietuvoje kasmet pastatoma daugiau kaip milijonas kvadratinių metrų būsto. Dauguma butų ir namų pirkėjams siūlomi be apdailos.
„Vien šio būsto įrengimas tai daugiau kaip pusė milijardo eurų. Statybų bendrovės šių užsakymų negauna ir negali konkuruoti su žmonėmis, dirbančiais su verslo liudijimais. Valstybės savo ruožtu negauna mokesčių“, – dėlioja D. Gedvilas ir sako, kad tai neigiama tendencija ir mažesnių bendrovių ateitis miglota.
Tuo labiau, kad keičiasi ir darbuotojų struktūra. Į įmones ateina tik vyresnio amžiaus žmonės, kuriems jau reikia galvoti apie pensiją. Jaunimas linkęs dirbti arba didelėse bendrovėse, arba su verslo liudijimu.
