aA
Senų baldų dalys, tuščios plastikinės pakuotės ar atliekų likučiai po remonto žiemos metu dažnai atsiduria gyventojų buitiniuose katiluose ar židiniuose. Nereikalingus daiktus tautiečiai degina tikėdami, kad taip tausos aplinką – sumažins atliekų kiekį, išvengs nelegalių sąvartynų. Tačiau ekspertai įspėja – savarankiškai deginti atliekas – net popierių – yra itin pavojinga, tad dalijasi patarimais, kaip išties aplinkai ir ekologijai draugiškais būdais atsikratyti atliekomis, rašoma pranešime.
Atliekų deginimas namuose daro žalą ne tik gamtai, bet ir sveikatai
Atliekų deginimas namuose daro žalą ne tik gamtai, bet ir sveikatai
© DELFI montažas

Nuo deginamų buitinių atliekų – pliūpsnis teršalų

Šaltuoju sezonu individualių namų gyvenvietės tarsi paskęsta iš kaminų plūstančiuose tirštuose dūmuose – gyventojai šildosi namus. Taupydami lėšas kietajam kurui, vietą konteineryje ar tikėdami, jog taip prisidės prie sąvartynų mažinimo, lietuviai dažnai į katilus sumeta ir įvairias atliekas. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros prof. dr. Sauliaus Vasarevičiaus, tautiečiai dažniausiai ugnyje mėgina sunaikinti tai, kas susikaupia namų ūkyje ir netinka kompostuoti.

Dažniausiai gyventojai savo namų katiluose sudegina mišrias buitines atliekas bei popieriaus, plastiko pakuotes. Taip pat į ugnį sumetamos ir statybinės, griovimo bei apdailos atliekos, senas parketas. Gyventojai namus šildosi ir sulūžusiais baldais, kurių paviršiai padengti specialiu laku, impregnantais ar suklijuoti klijais. Degant šioms medžiagoms į žmogaus kvėpavimo takus patenka sveikatai pavojingos medžiagos, žmogus lėtai save nuodija.

„Atliekas iš tiesų galima deginti, tačiau tinkamam – gamtai ir žmogui saugesniam – procesui reikalinga kaitra turėtų siekti 900-950 laipsnių. Namų sąlygomis tokios aukštos temperatūros išgauti neįmanoma – ji katile siekia vos 200-400 laipsnių. Dėl to deginamų buitinių atliekų išskiriami cheminiai junginiai nėra pakankamai suskaidomi bei išskiria nuodingas medžiagas“, – paaiškina S. Vasarevičius.

Ekspertai pataria gerai pagalvoti prieš deginant šiukšles savo namuose: darote sau didelę žalą
© Shutterstock nuotr.

Pasak profesoriaus, nepakankamoje temperatūroje deginamų buitinių atliekų dūmai pro žemus individualių namų kaminus į orą išskiria didžiulę koncentraciją teršalų, kurie nedidelėje teritorijoje sklaidosi itin sunkiai. Būtent dėl to tose gyvenvietėse, kur daugybė žmonių namus šildo kietuoju kuru nuolat tvyro aitrus dūmų ir smogo kvapas. „Be to, dažnai katilo dugne po atliekų deginimo susikaupę pelenai būna išbarstomi ant dirvos šalia namų. Taip kartu su pelenais į dirvožemį patenka nesuskaidytų sunkiųjų metalų ir kitų teršalų, kurie kaupiasi dirvoje ir galiausiai užnuodija sodo bei daržo derlių“, – priduria S. Vasarevičius.

Namus šildyti tik tam skirtu kuru, o atliekas – rūšiuoti

Savarankiškai namuose deginamų atliekų keliamą pavojų pažymi ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ tiekimo vadovas Mindaugas Šeštokas. Pasak eksperto, į buitinius katilus gyventojų sumetamos ir deginamos atliekos ne tik išskiria kenksmingas medžiagas, bet ir greitai užteršia kaminus, todėl gali kilti realus gaisro pavojus.

„Verčiau nerizikuoti ir namus šildyti ne atliekomis, o tik tam skirtu kietuoju kuru – malkomis, granulėmis, medžio pjuvenų ar durpių briketais. Svarbu suprasti, kad netgi popieriaus deginimas nėra saugus, nes gaminiuose dažnai naudojamas skirtingas popierius. Pavyzdžiui, dovanų maišeliai gaminami iš laminuoto popieriaus, kuris negali būti deginamas“, – teigia M. Šeštokas.

Ekspertas pataria, kad norint išties aplinkai draugiškais būdais atsikratyti atliekomis, svarbiausia jas tinkamai išrūšiuoti ir nukreipti teisingu adresu: po remonto darbų susikaupusius senus baldus, tekstilės ar statybines atliekas atiduoti į didžiųjų atliekų aikšteles, o neturint galimybės nuvežti patiems – išsikviesti vežėjus į namus. Tiesa, tokiu atveju yra svarbu pasirinkti patikimus vežėjus, pasidomėti, ar jie dirba legaliai, ir, svarbiausia, ar sąžiningai tvarko surinktas atliekas.

Ne ką mažiau svarbus ir teisingas pakuočių, antrinių atliekų rūšiavimas. M. Šeštokas pastebi, kad nors lietuviai atliekų išrūšiuoja vis daugiau, klaidų dar pasitaiko. „Patarimas, kurį prisiminus rūšiuoti taps daug paprasčiau yra vienas – į antrinių atliekų konteinerius turi keliauti tik pakuočių atliekos ir makulatūra. Žaislams, plastiko gaminiams, tepalo bakeliams, PVC lentelėms, o juo labiau statybinėms atliekoms, pavyzdžiui, popieriniams maišams su cemento likučiais antrinių žaliavų konteineryje yra ne vieta“, – primena M. Šeštokas.

Medžio anglis
Medžio anglis
© Shutterstock

Nukeliavusios tinkamu adresu – dar pasitarnauja

Tiesa ta, jog dauguma gyventojų netinkamomis sąlygomis sudeginamų atliekų iš tiesų gali atgimti naujam gyvenimui – būti perdirbtos ar saugiai specialiose jėgainėse virsti šilumos energija. Tačiau pirmiausia jos turi nukeliauti tinkamu adresu – į perrūšiavimo bazes.

„Tarkime, didžiosios atliekos, tokios kaip senos sofos, perrūšiavimo bazėse yra išardomos rankiniu arba mechaniniu būdu, atskiriamos baldo antrinės žaliavos – medis, tekstilė, metalas. Tuomet išrūšiuotos ir tinkamos perdirbti žaliavos atiduodamos perdirbėjams. Tuo tarpu netinkamos perdirbti atliekos dažniausiai nukreipiamos sudeginti į gamyklas, kuriose įrengti specialūs filtrai, apsaugantys aplinką nuo išsiskiriančių teršalų“, – paaiškina M. Šeštokas.

Apie tai, jog tinkamu adresu nukeliavusios atliekos gali būti toliau realizuojamos, atliekų tvarkymo ekspertui antrina ir S. Vasarevičius. „Pavyzdžiui, mišrios komunalinės atliekos gali būti deginamos gaminant šilumą. Žinoma, pirmiausia jos patenka į mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose yra iš naujo išrūšiuojamos, atskiriamos tarp mišrių atliekų patekusios antrinės žaliavos, kurios perduodamos perdirbti. Galiausiai energetinę vertę turinčios ir deginti tinkamos mišrios atliekos vežamos į specialias jėgaines ir jose deginamos“, – apie buitinių atliekų kelionę nuo perrūšiavimo bazės iki šilumą gaminančios jėgainės pasakoja profesorius.

Pasak S. Vasarevičiaus, Lietuvoje buitinės atliekos deginamos kogeneracinėse jėgainėse. Mišriose komunalinėse atliekose susikaupusi drėgmė kogeneracinėse jėgainėse ypač pasitarnauja, nes deginant atliekas išsiskiria garas, vėliau naudojamas miestų šildymo sistemoms.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
2.4000

Paaiškino, kaip pandemijos metu dezinfektuoti namų orą: žmonės rizikuoja savo sveikata (55)

Pasaulyje plintant koronavirusui, ekspertai akcentuoja ne tik viešų patalpų, bet ir nuosavų namų...

Veikla namuose pagal Zodiako ženklą: ką turėtume veikti, kad karantinas nebūtų nuobodus (2)

Kartais tenka ilgiau pabūti namuose. Pavyzdžiui, šiuo metu, kai daugelyje pasaulio šalių...

Leisdami daug laiko namuose, būkite atidūs: ženklai, kurie reiškia, kad tuoj prireiks meistro (6)

Prasidėjus karantinui, namuose praleidžiame labai daug laiko. Tai reiškia, kad vartojame daug...

Ragina atkreipti dėmesį į orą namuose: jei tai ignoruosite, turėsite rimtų sveikatos sutrikimų (15)

Šiuo metu, kai tiek daug laiko praleidžiame savo namuose, privalome juose užtikrinti tinkamą oro...

Mikrobiologė įspėja: jei norite būti apsaugoti, grįžę namo privalote atlikti šiuos 5 veiksmus (95)

Tikėtina, kad šiomis dienomis mažai išeinate iš namų. Kita vertus, kai kurių kelionių...

Top naujienos

Keliaujančių kontrolė šventinį savaitgalį: pasitikės žmonėmis, bet informaciją tikrins (58)

Visą šventinį savaitgalį, nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val., bus ribojamas...

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis (63)

Per koronaviruso plitimo Lietuvoje laiką, mūsų šalyje, balandžio 9 dienos duomenimis, patvirtinti...

10-ies minučių pokalbis trims draugams kainavo po 250 eurų: pažeidė karantino reikalavimus (62)

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašas, jog 3 draugai iš Kauno buvo nubausti policijos, už...

Gera naujiena iš JK – Johnsonas išleistas iš intensyvios terapijos skyriaus (2)

Ketvirtadienio vakarą britų žiniasklaida pranešė, kad nuo koronaviruso gydytas šalies premjeras...

Palangos verslininkas prognozuoja rekordinę vasarą: žmonės bijos atostogauti užsienyje, todėl važiuos ilsėtis pas mus (228)

Užkandžiais ir gėrimais visame Lietuvos pajūryje prekiaujantis Laurynas Rimavičius prognozuoja,...

Tame pačiame skyriuje kaip ir Johnsonas gydytas vyras: iš mano kaklo kyšojo dešimt vamzdelių (7)

Nuo laiko, kai Dave‘as Huntas gulėjo toje pačioje ligoninėje ir tame pačiame intensyvios...

Įrašas apie medikų elgesį su gimdyvėmis sukėlė pasipiktinimų bangą: atsaką metė ir medicinos įstaigos, ir žinomi žmonės verslininkas atsiprašė (4)

Verslininkas Liudvikas Andriulis , kurio žmona laukiasi vaikelio, vakar savo socialinėje paskyroje...

Originalus planas: įsigijo į skolas įklimpusią bendrovę ir pakvietė „aukoti medikams“ (3)

Padėkite medikams. Toks šūkis plinta pastarąsias kovos su koronaviruso savaites. Gaminti kaukes,...

Pasakė, kokių priemonių Velykų savaitgalį imsis Vilnius: tikrieji mastai paaiškės tik pirmadienio vakarą (95)

Šios Velykos bus kitokios – Vyriausybė trečiadienį apsisprendė šventinio savaitgalio metu...

Paskelbti naujausi koronavirusu užsikrėtusiųjų maršrutai: lankėsi parduotuvėse, dirbo ligoninėje, skrido lėktuvais (11)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) paskelbė ir atnaujino užsikrėtusiųjų...

|Maža didelių žinių kaina