Tačiau paraiškų gauta daugiau nei dvigubai, o prašoma parama siekia beveik 4 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) skyrus šiai veiklai papildomai apie 1 mln. eurų paramos lėšų, paraiškų vertinimo procesas pratęstas iki spalio 1 dienos.
Stogai keičiami lėtai
Bent du trečdaliai Lietuvos provincijos stogų, ekspertų teigimu, yra uždengti šiferiu, turinčiu kenksmingo sveikatai asbesto. Tačiau seni šiferiniai stogai keičiami lėtai – daugelis šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų tam neturi pakankamai lėšų. Manoma, kad jei šis procesas ir toliau vyks taip vangiai, Lietuvai atsikratyti senų stogų gali prireikti ir šimtmečio.
Aplinkos ministerijos (AM) apytikriais duomenimis, Lietuvoje dar yra beveik 90 tūkst. pastatų su šiferio stogais, nors asbesto šalinimo programa vykdoma jau dešimtus metus. Teigiama, kad ji stringa dėl lėšų stokos. Finansinių išteklių reikia ne tik šiferio stogams pakeisti, bet ir kenksmingoms asbesto atliekoms tinkamai sutvarkyti.
Šį finansinį laikotarpį iki 2020 m. šiferio stogams keisti iš Kaimo plėtros programos skirta per 11 mln. eurų paramos. Ja kasmet pasinaudoja apie 1 tūkst. pareiškėjų, tačiau šiemet pageidaujančiųjų atsirado kur kas daugiau.
Seno šiferio, kitų asbesto turinčių gaminių surinkimo iš gyventojų ir atvežimo į sąvartynus išlaidas kompensuoja AM, o darbus organizuoja savivaldybės.
Procesas vis dar nebaigtas
Paraiškas pasikeisti asbestinius stogus šiemet NMA pradėjo rinkti nuo vasario 1 dienos. Prašymus gauti paramą pareiškėjai galėjo teikti tik mėnesį.
Šiais metais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklą „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ buvo pateikta 2 tūkst. 60 paraiškų, kuriomis prašoma daugiau nei 3,68 mln. eurų paramos, informavo NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė Donata Macevičienė.
Pasak NMA specialistės, paramos gavėjais šiuo metu patvirtinta 1 tūkst. 811 pareiškėjų. Tačiau visų pateiktų paraiškų vertinimo procesas dar nėra užbaigtas, juolab kad šį procesą sudaro keli – prioritetinio ir tinkamumo skirti paramą vertinimo – etapai.
Išmokoms trūksta lėšų
Paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis ir NMA teikia mokėjimo prašymą, kuriame deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas. Šiai veiklai taikomas būtent toks išlaidų kompensavimo būdas.
D. Macevičienės teigimu, paramos gavėjas gauna išmoką tuomet, kai NMA patikrina ir įsitikina, kad paramos prašyme pateikta informacija yra teisinga, o nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir galimos finansuoti.
NMA atstovė sakė, kad iki šių metų liepos 24 d. trisdešimčiai pareiškėjų buvo išmokėti 49 tūkst. 259 eurai paramos asbestinių stogų dangai pakeisti.
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėjai negavo paramos, yra lėšų trūkumas. Minėtu paraiškų teikimo etapu buvo skirta 2,32 mln. eurų, kai gautomis paraiškomis buvo prašoma gerokai didesnės pinigų sumos – per 3,68 mln. eurų. Ir tik vėliau Žemės ūkio ministerija skyrė papildomą 1 mln. ir 133 tūkst. eurų“, – patikslino NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė.
Kaip jau buvo minėta, paramos lėšos gali būti išmokamos pareiškėjui tik jam pateikus mokėjimo prašymą. Anot D. Macevičienės, pateiktuose mokėjimo prašymuose aptinkama klaidų, todėl pasitaiko atvejų, kai kompensuojama ne visa juose nurodyta išlaidų suma.
Kliūtis – įveltos klaidos
NMA teritorinių paramos administravimo padalinių specialistai, siekdami padėti paramos gavėjams išvengti galimų sankcijų, atkreipia dėmesį į kelias pagrindines mokėjimo prašymuose pasitaikančias klaidas.
Paramos gavėjai su tiekėjais turi atsiskaityti tik per finansų įstaigas, nes kitais atvejais patirtos išlaidos nefinansuojamos. Turi būti pateikiami banko sąskaitos išrašai, o ne, kaip dažnai būna, mokėjimo pavedimai ar mokėjimo nurodymai. Bankiniai pavedimai turi būti atliekami tik iš pareiškėjo sąskaitos. Mokėjimai iš kito asmens banko sąskaitos, nors jis būtų ir šeimos narys, nėra tinkami.
Kita vertus, pareiškėjai, teikiantys mokėjimo prašymus per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), dažnai neteisingai nurodo deklaruojamų tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Pavyzdžiui, mokėjimo prašyme pateikiama sąskaitose nurodyta išlaidų suma, o ne patvirtinta paramos suma (pagal šią veiklą finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų).
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – utilizuoto asbesto kiekio ir numatyto kiekio paraiškoje neatitikimas. Kitaip tariant, kliūtis gauti paramą atsiranda tada, kai pašalinama mažiau asbesto turinčių gaminių atliekų, susidariusių keičiant stogą, nei numatyta paraiškoje. Pareiškėjas turi pateikti pažymą iš asbesto surinkimo aikštelės ar sąvartyno apie pašalintą asbesto kiekį, bet pateikia tik sąskaitą–faktūrą ir krovinio važtaraštį.
NMA primena, kad pareiškėjas, likviduodamas asbesto turinčių gaminių atliekas, privalo vadovautis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.
Siūlo kreiptis į savivaldybes
Projektus, kuriuos įgyvendinant galima sutvarkyti asbesto turinčių gaminių atliekas, finansuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), tačiau šios atliekos turi priklausyti fizinių ir visuomeninės paskirties pastatų savininkams.
Kaip pažymėjo APVA vyriausiasis patarėjas Kastytis Tuminas, parama yra skiriama tik savivaldybėms.
„Kaime ar mieste registruoti gyventojai dėl asbesto sutvarkymo gali kreiptis į savivaldybes, kurios jau yra gavusios arba dar gaus paramą“, – teigė APVA atstovas.
Šių metų birželio 13 d. aplinkos ministras K. Navickas pasirašė įsakymo naują redakciją, kuria atnaujino atliekų tvarkymo lėšų, skirtų dotacijoms asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimui, transportavimui ir saugiam šalinimui finansuoti, paskirstymo pagal savivaldybes sąrašą.
