Nemalonūs kvapai ar net gaisro tikimybė
Bene daugiausiai žalos aplinkai ir patiems gyventojams sukelianti bioskaidžių atliekų tvarkymo klaida – jų išmetimas į buitinių atliekų konteinerius. Tiesa, bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė pastebi, kad vis dar dažnai žaliosios atliekos yra išmetamos ne tik kartu su buitinėmis, tačiau net ir su pakuočių atliekomis. Būtent dėl to sezono metu, o ypač tvarkantis kiemą vasaros pabaigoje ir nurenkant derlių, buitinių atliekų ir rūšiavimo konteineriai užpildomi neįprastai greitai.
„Toks žaliųjų atliekų atsikratymo būdas tampa našta ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir kelia nepatogumų patiems gyventojams. Sumaišius žaliąsias atliekas su buitinėmis, pirmiausia tai pajunta nosis – pūdamos atliekos ima skleisti nemalonų kvapą. Be to, greičiau perpildo konteinerius, dėl ko atliekų krūvos pradedamos kaupti šalia. Rūšiavimo konteineriuose žaliosios atliekos užteršia popieriaus ir pakuočių atliekas, dėl to jos gali tapti netinkamos perdirbimui. Todėl, visų pirma, svarbiausia prisiminti, jog žaliąsias, buitines ir pakuočių atliekas būtina tvarkyti atskirai“, – gyventojų dėmesį atkreipia D. Skrupskelienė.
Ekspertė priduria, kad ypač šiuo metu, prasidėjus obuolių ir slyvų sezonui, gyventojai surinktus vaisius taip pat išmeta kartu su buitinėmis atliekomis. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad šiukšliavežės surinktas atliekas presuoja, o nuo tokių ne vietoje atsidūrusių ir suspaustų atliekų ima bėgti skysčiai. Tuomet iš pravažiuojančios šiukšliavežės nuteka nemalonų kvapą skleidžiančio skysčio „kelias“, o tai gyventojams taip pat sukelia nepatogumų.
„Vis dėlto blogiausia, kai žaliosios atliekos, tokios kaip sausa žolė, sugrėbti lapai ar šakos yra deginamos. Neapdairiai elgiantis ir deginant atliekas savo kieme ar gyvenvietėje, yra didelė grėsmė sukelti gaisrą, uždegti namus ar ūkinius pastatus. Be to, deginant tokias atliekas, į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, kietosiomis dalelėmis teršiamas oras. Už atliekų deginimą gali grėsti ir atsakomybė bei baudos nuo 30 iki 230 eurų“, – įspėja D. Skrupskelienė.
Išgelbės specialus konteineris arba aikštelė
Galvosūkį, kur tinkamai ir aplinkai saugiais būdais sutvarkyti žaliąsias atliekas, pasak ekspertės, gali palengvinti specialus konteineris šio tipo atliekoms. Tiesa, kaupiant žaliąsias atliekas konteineryje, kaip ir tvarkant antrines žaliavas ar buitines atliekas, galioja tam tikri rūšiavimo principai.
„Į specialų konteinerį žaliosioms atliekoms galima mesti lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles, vaisius. Tiesa, stambesnės, po genėjimo likusios krūmų šakelės, turėtų būti susmulkintos. Taip pat galima mesti augalinės kilmės virtuvės atliekas – vaisių ir nevirtų daržovių likučius, bulvių lupenas, kavos tirščius. Galiausiai žaliųjų atliekų konteineriai specialiu transportu išvežami numatytu grafiku, tad vienintelis gyventojams liekantis rūpestis – teisingai atliekas išrūšiuoti“, – paaiškina D. Skrupskelienė.
Gyventojų specialiuose konteineriuose sukauptos žaliosios atliekos po surinkimo nugabenamos į bioskaidžių atliekų aikštelę, kur yra kompostuojamos dideliais kiekiais. Norintys atliekomis atsikratyti „čia ir dabar“, šio tipo atliekas į artimiausią aikštelę gali pristatyti ir patys.
Kompostavimas pavers trąša, ne teršalais
Tiesa, kiekvienas pasirenka sau patraukliausią ir paprasčiausią būdą, kaip aplinkai ir sau saugiais būdais tvarkyti žaliąsias atliekas. Pasak D. Skrupskelienės, norintys atsakingai tvarkyti sodininkystės ir daržininkystės atliekas ir kartu iš to gauti realios naudos, gali jas kompostuoti ir ruošti trąšą artėjančiam sodinimo sezonui. Vis tik, norint pasigaminti išties kokybišką trąšą, naudinga ne tik žinoti, kas gali keliauti į kompostinę, bet ir tai, ko mesti negalima.
„Į komposto mišinį neturėtų keliauti gyvulinės kilmės atliekos (mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai). Taip pat netinka ir virtos daržovės, sergantys augalai, piktžolės su subrendusiomis sėklomis, šunų bei kačių išmatos. Visos šios atliekos sudaro palankias sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą“, – paaiškina ekspertė.
Po viso kompostavimo proceso susidaro itin mineralais prisotintas juodžemis, kurį galima drąsiai naudoti kaip dirvą sodinimui, neteršiant aplinkos cheminėmis trąšomis. „Negana to, privačių konteinerių savininkai, tinkamai tvarkydami ar kompostuodami žaliąsias atliekas, sukaupia mažiau buitinių atliekų ir kartu sutaupo, kadangi kintamoji rinkliavos dalis priklauso nuo išvežtų buitinių atliekų kiekio. Jam sumažėjus ir už atliekų išvežimą mokėti reikia mažiau“, – pabaigai priduria D. Skrupskelienė.
