Atostogų planai socialiniuose tinkluose – nepersistenkite

Apsaugos bendrovės „GRIFS AG“ duomenimis, vasarą, palyginti su pavasario laikotarpiu, įsilaužimų ir vagysčių skaičius išauga apie 15 proc. „Net žinant tai, kad pavasarį atšilę orai irgi yra vienas intensyviausių „darbymečių“ ilgapirščiams, atėjęs atostogų sezonas, ypač liepa, neretai tampa dar pavojingesniu laikotarpiu nukentėti nuo vagysčių“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.

Pirmas patarimas, kurį akcentuoja Ž. Bukauskas – nesidalinti savo atostogų planais, ypač socialiniuose tinkluose, kurie dažnai tampa vertingu informacijos šaltiniu nusikaltėliams.

„Suprantama, kad artėjančių ilgai lauktų ir išsiilgtų atostogų planai ar įspūdžiai įkvepia dalintis džiugesiu su aplinkiniais, visgi prisiminkime, kad viešai ir lengvai prieinama informacija socialiniuose tinkluose nusikaltėliams leidžia sužinoti apie mūsų kasdienį gyvenimą, galimus įpročius ir pomėgius, planus. Stenkitės nesidalinti informacija apie išvykų planus: kada ir kur važiuojate, kur esate, ką veikiate ir panašiai. Taip pat venkite į socialinių tinklų draugus priimti nepažįstamus asmenis ar neaiškių, įtartinų profilių vartotojus. Tai gali tapti pagrindu vykdyti įsilaužimus ir vagystes. Būkite atidūs, apsaugokite savo namus ir savo vasaros įspūdžius nuo niūrių pasekmių“, – primena Ž. Bukauskas.

Pasirūpinkite patikimomis spynomis

Prieš išvykstant ilgesniam laikui iš namų, pravartu nepamiršti ne tik uždaryti langų bei durų, bet ir pasirūpinti patikimais užraktais, jei šiuo metu jie sugedę ar nepatvarūs. Tiesa, kaip pastebi Ž. Bukauskas, paprastai langai ir durys menkai sulaiko vagis, bet visgi tai – pagrindiniai barjerai, pro kuriuos vagys veržiasi.

„Rekomenduojame rinktis patikimų gamintojų duris, o ypač jų spynas. Jeigu langai neturi rakinamų spynelių, galima papildomai įrengti langų užraktus su spynele, kurie blokuoja patekimą į patalpas iš išorės“, – pataria Ž. Bukauskas.

Jis taip pat primena neatskleisti svetimiems žmonėms laiptinės durų saugos kodo.

Signalizacija sumažina vagysčių tikimybę ir galimų gaisrų padarinius

„Natūralu, iIgapirščiai kur kas drąsiau renkasi namus, kurie neapsaugoti signalizacija, nes įsibrovus į juos nebus pavojaus signalo, į kurį sureaguos apsaugos darbuotojai ir imsis veiksmų turtui apsaugoti bei šeimininkams informuoti“, – sako Ž. Bukauskas.

Jis primena, kad be šeimininkų priežiūros paliktuose namuose išauga ir gaisrų tikimybė. Dažniausios priežastys: nesaugi elektros instaliacija, pamiršti išjungti elektros prietaisai, palikta krautis įranga ar neįrengti žaibolaidžiai. Todėl ne mažiau svarbi apsaugos sistemos paskirtis – kaip įmanoma greičiau identifikuoti galimą gaisro patalpose pavojų ir užtikrinti, kad specialiosios tarnybos kuo anksčiau būtų informuotos apie gaisro pavojų, o gaisro padariniai būtų kiek įmanoma mažesni.

Nepalikite vertingų daiktų kiemuose

Dar vienas priminimas išvykstant iš namų – įsitikinti, kad nepalikote svarbių ir vertingų daiktų nuosavuose kiemuose, ypač jeigu yra galimybė juos laikyti rakinamuose sandėliuos, garažuose. Idealiausia – apsaugotuose signalizacija.

Anot Ž. Bukausko, šiltuoju sezonu vienu dažniausiu vagių grobiu tampa lauko baldai, taip pat dviračiai, vaikiški elektromobiliai, paspirtukai, kurie neretai lieka numesti ir užmiršti.

Draugaukite su kaimynais

Ne ką mažiau reikšmingas veiksmas, duodantis efektyvių apsaugos rezultatų – saugios kaimynystės plėtojimas gyvenvietėje – daugiabutyje, gatvėje ar kvartale.

„Savo ilgametėje veikloje pastebime, kad gyvenvietėse, kuriose veikia saugios kaimynystės grupės ir kaimynai sutaria tarpusavy, būna kur kas mažesnė nusikaltimų ir nelaimių tikimybė. Pažinkite ir bendraukite su kaimynystėje gyvenančiais, kartu stebėkite ir vertinkite galimas grėsmes, imkitės tas grėsmes užkardančių, suvaldančių priemonių. Juk veikiant kartu, tai yra kur kas pigiau ir efektyviau. Informuokite vieni kitus apie pastebėtą, gręsiantį pavojų, galimai riziką saugumui keliančius pokyčius gyvenvietėje“, – pataria Ž. Bukauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją