aA
Nors kalbos nuolat sukasi apie nekilnojamojo turto (NT) rinkos situaciją Lietuvos didmiesčiuose, veiksmo yra ir mažesniuose šalies miestuose. Tačiau čia, skirtingai negu sostinėje, už kiekvieną investiciją reikia pakovoti ir gerokai pasistengti, kad pavyktų pritraukti žmonių į savo kraštą. DELFI kalbinti ekspertai įvardijo, kurie miestai turi daugiausia potencialo ir kur verta investuoti bei kaip keitėsi vidutinės būsto kainos per pastarąjį dešimtmetį.
Šiauliai
© Shutterstock

Anksčiau buvo galima įsigyti beveik pusvelčiui

Pasak NT eksperto Manto Mikočiūno, Lietuvoje yra tokių miestų, kuriuose NT beveik nieko nekainuoja, tačiau yra ir tokių, kurie pakankamai sėkmingai suformavo būsto rinkos kainodarą. Daugiausia tai lėmė gera infrastruktūra.

NT kainos stipriai priklauso nuo to, kiek miestas siūlo galimybių įsidarbinti, kiek yra naujų įmonių, kurios kuria darbo vietas.

„Iš didesnių miestų galima palyginti Šiaulius ir Panevėžį. Panevėžio NT rinka šiuo metu išgyvena geresnę situaciją negu Šiaulių. Tai sąlygoja ekonominiai veiksniai, nes Panevėžyje atsidarė net keletas didesnių kompanijų, įdarbinusių nemažai žmonių, kuriems reikia būsto ir visas procesas aktyviau vyksta, lyginant su Šiauliais. Prieš kurį laiką jų net nebūtų galima lyginti, nes Šiauliai buvo didesni. Gyventojų skaičiumi dabar jie priartėjo vienas prie kito, jeigu taip ir toliau, tai Panevėžys gyventojų skaičiumi gali ir aplenkti Šiaulius“, – „LiveDinner.TV“ pasakojo M. Mikočiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tai nereiškia, jog dabar į Panevėžį pradėjo masiškai kraustytis žmonės – tai reiškia, kad jų mažėja šiame mieste lėčiau nei Šiauliuose.

Šiauliai
Šiauliai
© Shutterstock

M. Mikočiūnas įsitikinęs, kad vertinant NT kainas, reikėtų imti ne vidurkį, o žiūrėti į atskirų miestų situaciją, nes kiekvienas turi savitą NT rinką, kuri nebūtinai gali sutapti su visos šalies ar kito panašaus miesto rodikliais.

Ekspertas pastebėjo, kad prieš 10-15 metų kai kuriuose miestuose turtas nekainavo beveik nieko – jo teigimu, buvo galima gauti būstą pusvelčiui ir mokėti kone tik už komunalines paslaugas.

„Druskininkuose 2000-2004-aisiais metais NT beveik nieko nekainavo. Jeigu imsime tą dieną ir lyginsime kainas su šiandieninėmis, tai jos pakilo šimtais procentų. Buvo pasiektas visiškas dugnas. Birštonas dabar lygiai tą pačią situaciją turi, Anykščiai yra toje kilimo kreivėje, Zarasai. Tokių miestų pavyzdžiai įrodo, kad nebūtina būti labai dideliu, nebūtina būti regiono centru tam, kad NT kainos augtų“, – komentavo M. Mikočiūnas ir pridūrė, kad jos niekada nebus ir neturėtų būti tokios pačios kaip sostinėje, tačiau tarp mažesnių miestų jos gali kardinaliai skirtis.

Kaip pavyzdį jis pateikė Birštono ir Prienų NT kainų skirtumus. Vienas nuo kito jie nutolę vos per 7 kilometrus, tačiau Birštone būsto kainos beveik dvigubai didesnės. Panaši situacija susiklosčiusi ir Alytuje bei Druskininkuose, kuris nors yra mažesnis miestas, tačiau NT kainos čia taip pat gerokai didesnės nei Alytuje.

Druskininkai
Druskininkai
© Shutterstock

Gera infrastruktūra – dėl turistų

Šių miestų valdžia sukūrė geras sąlygas ateiti verslui, plėstis turizmui ir kitaip pritraukti žmones bei kapitalą. Pavyzdžiui, Anykščiuose pastatytas didelis viešbutis su SPA zona, kur atvyksta žmonės pailsėti, o tai, anot M. Mikočiūno, generuoja turistų srautus. Turistai nori geros infrastruktūros, todėl miestas ima tiesti naujus takus, tvarkyti parkus ir kitaip dailinti aplinką. Jeigu nebūtų turistų, infrastruktūra neturėtų daug prasmės, nes vietinių gyventojų tokiems projektams yra paprasčiausiai per mažai.

Jis taip pat paminėjo, kad Anykščių atveju paklausa netgi viršijo pasiūlą, vieno viešbučio ėmė nebeužtekti, todėl atsirado veiksmo ir antrinėje rinkoje.

„Žmonės iš Vilniaus ir iš Kauno pradėjo pirkti NT, jį įrenginėti, remontuoti, leisti per „Booking“ ir „Airbnb“ platformas. Druskininkai – labai geras pavyzdys. Penktadienį, šeštadienį vakare nuėjus į kažkokią kavinę, nėra, kur atsisėsti“, – kalbėjo ekspertas.

Visgi M. Mikočiūnas pabrėžė, kad miestams nebūtina susikoncentruoti į turistų pritraukimą. Svarbus ir darbo vietų skaičiaus didinimas, nes tai taip pat skatina miestų augimą ir infrastruktūros gerinimą – žmonėms reikia vietų, kur gyventi, kur pavalgyti, leisti laisvalaikį, kur mokyti vaikus ir t.t.

Anot eksperto, daug miestų galėtų pasekti gerais pavyzdžiais ir išvystyti gerą infrastruktūrą bei pakelti NT kainas. Pavyzdžiui, daug perspektyvų turintis Ignalinos rajonas neturi traukos centrų – čia yra gražus kraštovaizdis, galima pasidžiaugti vandens pramogomis, išsinuomoti kaimo turizmo sodybą ir pailsėti. Tačiau tai viskas, ką čia galima veikti.

Birštonas
Birštonas
© Shutterstock

„Infrastruktūros, ką veikti turistui, atvažiavusiam į Ignaliną, nėra. Kavinių, restoranų, viešbučių, SPA centrų nėra, todėl nėra ir turistų srautų“, – pastebėjo M. Mikočiūnas.

Jis aiškino, jog šis kraštas apskritai nesiorientuoja į turizmo plėtrą, ne taip, kaip Druskininkai, į kuriuos jau daugybę metų žmonės plūsta pailsėti. Rytų Lietuvoje svarbesnė yra agrokultūra, žemės ūkis. Tačiau su laiku šis regionas galėtų būti stiprus ekonomiškai ir pritraukti nemažai turistų.

M. Mikočiūno manymu, šiuo metu būtent Ignalina patenka į sąrašą miestų, kur verta investuoti į NT. Jis taip pat įvardija Trakus, Molėtus, Anykščius, Zarasus – šie miestai turi daugiausia perspektyvų.

Kainos vis tiek mažesnės nei buvo prieš krizę

Remiantis Registrų centro duomenimis, galima teigti, kad regionai atsigauna ir NT kainos po truputį kyla. 10 didžiausių Lietuvos miestų, neskaitant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, būsto kainos, lyginant su po kriziniu laikotarpiu, gerokai pakilo, tačiau 2008-ųjų metų kainų lygio vis dar nepasiekė.


Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis teigė, jog Lietuvos miestuose ir miesteliuose, išskyrus tris didžiausius šalies miestus, būsto kainų svyravimas per pastarąjį dešimtmetį buvo pakankamai didelis.

„Galima pažymėti, kad vertinant pastarųjų dešimties metų statistiką, daugelyje miestų po 2009 m. kainų kritimo keletą metų būsto kainos laikėsi panašiame lygyje ir tik per pastaruosius 3 metus daugelyje miestų pastebimas tolygus kainų augimas.

Žvelgiant bendrai, didžiausios būsto kainos stebimos kurortuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone, taip pat Gargžduose“, – aiškino P. Rudzkis.

Lyginant 2008 ir 2018 metus, didesnėmis NT kainomis gali džiaugtis vos keletas miestų. Pavyzdžiui, Birštone 2008-aisiais vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 695,49 eurus, o 2018-aisiais – 708,29 eurus.

Tačiau yra tokių miestų, kuriuose kainos nukrito keletą kartų ir iki šiol neatsigavo. Pavyzdžiui, Visagine 2008-aisiais kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 465 eurus, o 2018-aisiais – tik 162 eurus.

Perspektyviausi tie, kurie pritraukia investicijas

Kotryna Griško, „Inreal“ NT rinkos analitikė priminė, kad NT rinka yra visos ekonomikos vystymosi dalis, todėl perspektyviausi šalies mažesnieji miestai yra tie, kurie sugeba pritraukti investicijas, kuria naujas darbo vietas, vykdyti ekonomikos plėtrą.

„Pagal ekonominius kriterijus pirmaujantys miestai spiečiasi netoliese didmiesčių arba turi stiprius pramonės centrus, LEZ (laisvosios ekonominės zonos) teritorijas. Tarp tokių vertėtų paminėti: Šiaulius, Panevėžį, Kėdainius, Marijampolę, Akmenę, Mažeikius ir Uteną. Paskutiniai du neturi LEZ‘o, bet Mažeikiuose nuolatinę trauką sudaro naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, o Utena siekia investuotojus pritraukti kurdama naują pramonės parką.

Akivaizdaus potencialo naujiems NT projektams turi Šiauliai, kuriuose jaučiama didelė paklausa naujos statybos būstams. Šio miesto centrinėje dalyje yra nemažai teritorijų, kuriose galėtų būti įgyvendinti gyvenamojo NT ar konversijų projektai, tačiau vystytojai vis dar nedrįsta daryti didelių investicijų. Paklausa jaučiama ir Panevėžyje, kuriame daugėja naujų NT projektų – vystomi individualių namų ir kotedžų kvartalai ir planuojamas nedidelis gyvenamasis namas miesto centre“, – apie Lietuvos miestų perspektyvas kalbėjo K. Griško.

Panevėžys
Panevėžys
© Shutterstock

Pasak analitikės, aktyvesnė regionų pramonės plėtra, didėjantis gyventojų užimtumas turės įtakos augančiai būsto paklausai, todėl vystytojų planai investuoti į NT plėtrą regionuose yra sveikintini. Ji įsitikinusi, kad esant paklausai, tinkamai kainodarai, tikėtina, projektai gali būti sėkmingai realizuoti.

„Pavyzdžiui, neseniai nuvilnijo žinia apie renovuotą daugiabutį Radviliškyje. Nedidelis miestas, bet strategiškai geroje vietoje, netoli Šiaulių ir Panevėžio prie autostrados. Potencialiai tokia vieta turi visas galimybes auginti ekonomiką. O jai stiprėjant, augs ir NT rinka. Ir geriausią pojūtį, kada laikas, turi patys gyventojai, toje vietovėje dirbantys verslai. Kažką vis dar sulaiko baimė, krizės prisiminimas, o kažkas nusprendžia startuoti. Ir būtent tie, pirmieji pradėję, gali sulaukti didžiausios sėkmės, nes ne tik didmiesčių, bet ir regionų rinka yra išalkusi naujų NT projektų“, – aiškino K. Griško.

Investuoti reikia atsargiai

Pasak „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Audriaus Šapokos, mažesniuose miestuose NT kainos kyla dėl tų pačių priežasčių kaip ir didmiesčiuose – gerėjančios ekonominės padėties, pozityvių lūkesčių darbo rinkoje, gerėjančių atlyginimų. Kai kuriuose regioniniuose miestuose, anot A. Šapokos, šiek tiek didėjo ir pasiūla, todėl ir kainų augimas atrodo ženklus.

„Antra vertus, jis ženklus todėl, kad bazinės kainos yra pakankamai žemam lygyje, dėl to santykinis kainų padidėjimas atrodo labai reikšmingai. Ypatingai, jeigu mes verčiame tai į procentus“, – komentavo A. Šapoka.

Pasak eksperto, regioninių miestų sėkmė didele dalimi priklauso nuo savivaldos veiksmų – ar ji stengiasi pritraukti investicijų į savo miestą. Taip pat, kaip savivalda stengiasi pačiame mieste rūpintis infrastruktūra bei socialine aplinka.

A. Šapokos įsitikinimu, į NT regionuose verta investuoti tik tuo atveju, jei investuotojas siekia ne konkrečios investicinės grąžos per ilgąjį laikotarpį, bet daugiau orientuojasi greitus sandorius. Kitaip tariant, jei investuojama į NT nuomai regionuose, investicijos gali neatsipirkti.

„Regioniniai miesteliai yra daug jautresni bet kokiems ekonominiams svyravimams, bet kokiems pokyčiams rinkoje, lyginant su didžiaisiais miestais ir juo labiau pačia sostine. Dėl tos priežasties investuoti į greitos apykaitos sandorius galbūt ir verta, bet investuoti į sandorius, kurie generuoja nuomos srautą, reikėtų labai skaičiuoti. Bet nemanau, kad tai būtų prasmingiau negu Vilniaus rinkoje“, – aiškino A. Šapoka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
2.6061

Kur Vilniuje ieškoti pigių būstų ir kiek reikia uždirbti, kad juos įpirktumėte (258)

Sostinėje būstas įperkamas daugeliui gyventojų – taip skaičiuoja ekonomistai. O pasak...

Norint išvengti nesusipratimų ir nuostolių, dėl būsto nuomos žodžiu susitarti neužtenka

Lietuvoje daugėja atvejų, kai būsto nuomininkai ir savininkai savo santykius įtvirtina...

Pasidalino įžvalgomis apie pokyčius didmiesčiuose: neaplenks ir Vilniaus (29)

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo...

Jaunimui netinka gyvenimas chruščiovkėse: būstas turi būti ne tik naujas, bet ir pigus (73)

„Aš ne per daugiausiai laiko leidžiu namie. Įprastą darbo dieną vakare ten būnu apie valandą...

Išradinga vilnietė beveik pusę metų prabangiame bute gyveno nemokamai (31)

Nekilnojamo turto specialistai perspėja būstą nuomojančius asmenis būti itin atidžiais –...

Top naujienos

Vėl grįžta mintis Vilniuje statyti paminklą Smetonai: diskusijas atgaivino Nausėda (47)

Ar sostinėje reikia paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai? Šias diskusijas, kaip...

Vaizdas vaikų vasaros stovykloje atėmė žadą: vargu ar dar kur būtų galima pamatyti tokį sovietmečio palikimą (161)

„Už europinę kainą – sovietmečio kokybė“ – ironizuoja viena panevėžietė, išvydusi,...

Užkalnis: Lietuvoje tokių šonkaulių neturi būti (192)

Aš čia ne ta prasme, kad blogi šonkauliai. Restorane, apie kurį rašysiu, yra labai geri...

Susigundė populiaria idėja pagyventi dviese 18 kvadratų bute: patirtis buvo nepamirštama (178)

Per aukštai ir per garsiai – tai du pirmiausiai į galvą šaunantys įspūdžiai po bandymo...

Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir besidaužanti širdis: turintys šį sutrikimą papasakojo, ką reikia ištverti (157)

Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir širdis besidaužanti taip, lyg tuoj išlips per...

Su krepšininkais namo grįžęs Rapšys: Kalnietis domėjosi, ar lagamine nėra viršsvorio su medaliais (63)

Lietuvos plaukikas Danas Rapšys sekmadienį grįžo iš kone du mėnesius trukusios turnė Azijoje....

Baisūs skaičiai: per pusdienį prie Klaipėdos sustabdyti 29 neblaivūs vairuotojai vienas bandė pabėgti į mišką (23)

Sekmadienį Kelių policijos reidai pribloškė sustabdytų neblaivių vairuotojų kiekiu. Nuo ryto...

Šaltiniai atskleidė šeimos tragediją Rusijoje: paauglys išžudė savo šeimą ir nusižudė (30)

Rusijos Uljanovsko srityje paauglys išžudė savo šeimą ir nusižudė, sekmadienį pranešė...

Cameron Diaz aktorystę palieka nuošalėje: šiam reikšmingam pokyčiui yra svari priežastis

Cameron Diaz yra vienas didžiausių ir įsimintiniausių Holivudo talentų, tačiau atėjo laikas,...

Norėjo pasikeisti langus, bet prisidarė papildomų problemų: už broką niekas neatsako (12)

Greitai ruduo ir netrukus prasidės namo renovacija. Norėjom pasikeisti visus langus pigiau ir...