aA
Sostinėje mažėja patrauklių sklypų daugiabučių statyboms, todėl vystytojams tenka priimti kartais ir labai kūrybiškus sprendimus. Pavyzdžiui, įsprausti daugiabutį visai šalia sporto klubo pastato. Tokio atvejo Vilniuje, Ozo gatvėje, nuotraukomis socialiniuose tinkluose pasidaliję vilniečiai piktinasi, kad, anot jų, „mieste kyla kažkokie protu nesuvokiami objektai.“
Vilniuje mažėja laisvų plotų statyboms, tačiau NT vystytojai – kūrybiški: vilniečiai abejoja, ar toks daugiabutis pastatytas teisėtai
© DELFI / Andrius Ufartas

Sostinėje, Ozo gatvėje, NT bendrovė „Homa“ vysto daugiabučių projektą „Paukščių takas“. „Delfi Būstas“ jau anksčiau yra kėlęs klausimą, ar daugiabučio projektas atitinka teisės aktus, nes yra akivaizdžiai labai arti šalia esančio sporto klubo sienos. Dabar daugiabutį pastebėjo ir vilniečiai, kurie socialiniuose tinkluose klausia, ar šis objektas čia išdygo teisėtai.

„Kaip smagu stebėti tą NT vystytojų agoniją kaip 2007, kai iššluoja butus dar brėžinių stadijoje. Ir mieste kyla kažkokie protu nesuvokiami objektai. Vienas iš tokių „Paukščių takas“ - daugiabutis aplink „Impuls“ sporto klubą Ozo g. Nežinau, kiek ten metrų nuo langų iki paties klubo, bet spėčiau, kad gerai išlindus – ranka pasiekiama. Kaip jie sugebėjo apeiti insoliacijos, o gal ir priešgaisrines normas? Sporto klubas ir butai yra tame pačiame komercines paskirties sklype. Projektą galimai įformino kaip rekonstrukciją, lyg būtų vienas pastatas: 51 proc. komercines paskirties (t.y. sporto klubas) ir 49 proc. gyvenamoji. O vienam pastatui atstumai negalioja, nes tai vienas ir tas pats pastatas! Na, argi ne genialu?“, – rašoma feisbuke.

Bendrovė tikina, kad projektas tinkamas

Dar sausio mėnesį, kai „Delfi Būstas“ domėjosi šiuo projektu, NT bendrovės „Homa“ vykdomoji direktorė Jurgita Kveselaitė teigė, kad šiame projekte yra atliekama sporto paskirties pastato rekonstrukcija. Užbaigus projektą ir pilnai įgyvendinus visus statybų darbus, rekonstruotame pastate ne daugiau nei 49 proc. patalpų sporto paskirties pastate bus gyvenamosios paskirties patalpos/butai.

„Pagal įstatymų reglamentuojamus teisės aktus, rekonstruojant sporto paskirties, komercinės, administracinės ir/ar kitos paskirties pastatus, gyvenamosios paskirties patalpų gali būti ne daugiau nei 49 proc. iš numatomo bendro pastato ploto, o komercinės, sporto ir pan. paskirties patalpų turi būti ne mažiau nei 51 proc. Nurodytomis proporcijomis vadovaujamės vystant šį projektą“, – aiškino J. Kveselaitė.

Vilniuje mažėja laisvų plotų statyboms, tačiau NT vystytojai – kūrybiški: vilniečiai abejoja, ar toks daugiabutis pastatytas teisėtai
© DELFI / Andrius Ufartas

Šiandien bendrovės vykdomoji vadovė sako, kad kai kuri socialiniuose tinkluose sklandanti informacija neatitinka realybės.

„Pirmiausia norime reaguoti į jūsų komentarą laiške dėl tikrovės neatitinkančios informacijos apie neva pro butų langus matomus persirengimo kambarius. Privačiose grupėse ar forumuose sklando patys įvairiausi gandai, kurie turi mažai ką bendro su realybe“, – akcentuoja pašnekovė.

„Delfi Būstas“ pasiteiravo pašnekovės, ar projekte apskritai yra butų, kurių langai išeitų į sporto klubo sieną.

„Projekto architektūrą sudaro keli korpusai iš 105 butų. Sporto klubo pastatas stovi 7-10 m. atstumu nuo vienos iš gyvenamojo namo sienos, jo aukštingumas – 2 aukštai. Viename projekto korpuse visų butų langai numatyti tik į parko pusę, o vidinių korpuso koridorių langai išeina į „Impuls“ pastato fasado pusę. Kitame korpuse esame suprojektavę tik 6 butus iš 105 butų, kurių langai išeina į „Impuls“ pastato komercines patalpas. Visi paminėti 6 butai parduoti, jų vidutinė pardavimo kaina buvo nuo 1300 iki 1500 eur už kv m kai tuo tarpu visų kitų laisvų butų vidutinė kaina šiuo metu siekia apie 2200 eur už kv m. Kiekvienas projektas turi likvidžius ir mažiau likvidžius projektus, atitinkamai skiriasi ir jų kaina bei kliento segmentas. Dar 3 butų, tik miegamieji orientuoti į „Impuls“ sieną, kur yra keli maži biurai. Tikėtina, kad kai žmogus keliasi ten nieko nėra, kai eina miegoti, taip pat ofisas biurai. Visi 6 butai su vaizdu į biurų patalpas jau yra parduoti. Jokių nusiskundimų iš butus įsigijusių gyventojų nesame gavę. Iš visų projekto butų (105 vnt.) laisvų šiuo metu yra likę vos 8 proc.“, – pažymo J. Kveselaitė.

Pašnekovė taip pat tikina, kad daugiabučių projektas atitinka visus reikalavimus: „Visi mūsų vystomi projektai, kaip ir šis, atitinka statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004: išlaiko atstumų, insoliacijos bei daugelį kitų reikalavimų. Visi įrengti butai bus gyvenamosios paskirties.“

Vilniuje mažėja laisvų plotų statyboms, tačiau NT vystytojai – kūrybiški: vilniečiai abejoja, ar toks daugiabutis pastatytas teisėtai
© DELFI / Andrius Ufartas

„Delfi Būstas“ apie šį objektą klausė ir Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio nuomonės. Jis tąkart kalbėdamas apie atstumus tarp pastatų, taip pat ir apie minėta pavyzdį Ozo gatvėje, pažymėjo, kad jeigu yra išduodamas statybos leidimas, reiškia, visus reikalavimus pastato projektas atitinka.

„Nereiškia pamiršti, kad gali būti buto langai į dvi puses, gali būti, kad tos patalpos, kurios yra arčiau kito pastato, bus skirtos laiptinėms, koridoriams ir pan. Tokiose patalpose žmonės negyvena ir jiems jau nėra taikomi apšviestumo reikalavimai, gali būti pakankamai kompaktiškų sprendimų. Viskas priklauso nuo pastato architekto, jis turi rasti tokį sprendimą, kad patalpos, kuriose gyvens žmonės, bus būstas, kad jos atitiktų gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Kartais, jeigu jos tų reikalavimų neatitinka, tada tose vietose atsiranda kūrybinės dirbtuvės, poilsio patalpos ir kitokios erdvės ir jau žmogus, įsigydamas tokias patalpas, visada turėtų pagalvoti, kodėl jos nebuvo pavadintos butu“, – pabrėžė pašnekovas.

Gyventojai – aktyvūs

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kazickienė „Delfi TV“ laidoje „Keturios sienos“ sakė, kad gyventojai aktyviai kreipiasi į inspekcija ir klausia ne tik apie šalia jų namų vykstančias statybas, jų teisėtumą, bet ir apie techninius reikalavimus naujos statybos pastatui ar pastatams, kuriuose jie norėtų įsigyti NT. Taip pat būna ir skundų.

„Gauname ir užklausų, ir skundų. Skundai ne visą laiką būna pagrįsti. Dažniausiai klausiama esminių dalykų: apie automobilių stovėjimo vietų skaičiaus reikalavimus, vaikų žaidimų aikšteles ir pan.“, – sakė A. Kazickienė.

Pašnekovė tęsė, kad žmogus, prieš pirkdamas butą, turėtų pasidomėti, kokia paskirtis yra įrašyta NT registro išraše.

„Tikiuosi, kad kai žmogus perka, jis žino, ką perka. <...> Butai skirti gyvenimui, tai jei reikia gyvenimui skirto NT, tu ir perki butą, o ne sandėlį, garažą ar pan. Nes patalpos yra naudojamos pagal paskirtį. Bet kokios paskirties patalpoms yra keliami tam tikri saugos, higienos reikalavimai, kurie privalo atitikti projektą ir turi būti pastatyta taip, kaip tame projekte numatyta. Projektuotojas prisiima atsakomybę, rengdamas tą projektą, jis vadovaujasi teisės aktais, techniniais statybų reikalavimais“, – pabrėžė VTPSI atstovė.

Reikalavimai butui nepriklausomai nuo to, kokios paskirties pastate jis yra, pasak A. Kazickienės, yra vienodi: taikomas tas pats statybos reglamentas.

Vilniuje mažėja laisvų plotų statyboms, tačiau NT vystytojai – kūrybiški: vilniečiai abejoja, ar toks daugiabutis pastatytas teisėtai
© DELFI / Andrius Ufartas

„Gyvenamosios paskirties patalpoms taikomi tam tikri insoliacijos reikalavimai (išlaikyti tarp kovo 22 ir rugsėjo 22 dienos turi būti saulės šviesos ne mažiau kaip 2,5 val.), automobilių stovėjimo vietos vienam butui skaičiuojamos atitinkamai, turi būti vaikų žaidimo aikštelės, kurios irgi yra skaičiuojamos nuo butų kiekio pastate. Minimalus plotas turėtų būti 50 kv.m. Triukšmo reikalavimų reiktų nepamiršti ir pan.“, – į ką atkreipti dėmesį vardijo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad kalbant apie triukšmo reikalavimus, pirkėjui reiktų žinoti, jog naujai statomuose gyvenamosios paskirties daugiabučiuose garso izoliacijos klasė turi būti ne mažesnė nei „C“, o kitos paskirties patalpų paskirtį keičiant į gyvenamosios paskirties – taip pat ne mažesnė nei „C“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.5200

Kas svarbiausia Lietuvos gyventojams renkantis naują būstą: kriterijai keičiasi (3)

Kaistant nekilnojamojo turto (NT) rinkai, naujos statybos būstai išgraibstomi dar iš brėžinių....

Šiame mieste NT kainos tokios, kokių didmiesčių gyventojai jau seniai nėra matę: būstą įsigyti galima be paskolos (96)

Visaginas – miestas, kuris tarp naujakurių tikrai nėra pats populiariausias. Tačiau reikia...

Brangstantys butai verčia gyventojus gręžtis į kitą turtą: didesnį plotą perka pigiau (23)

Šalies gyventojų sudarytų būsto finansavimo sutarčių skaičius išaugo 21 proc. per pirmus...

Lietuvos kurortas, kuriame nauji pastatai nestatomi, tačiau dėl senų verda tikra kova: įsigyto NT naudojimas – ribotas (18)

Kuršių nerija – vienas unikaliausių Lietuvos kampelių. Jis saugomas ne tik nuo atliekų, oro,...

Justina Maciūnaitė | D+

Miestelis, vadinamas tolimesniu Vilniaus priemiesčiu, jau laukia savo šanso: vilniečiai čia žvalgosi NT (2)

Planuojant nuosavo namo ar sklypo įsigijimą, visuomet aktualu pasidomėti vietovėmis, kuriose šiuo...

Top naujienos

Anglijoje pasislėpusiems lietuvių nusikaltėliams – netikėtas smūgis: nauja taktika jau duoda rezultatų (39)

Šių metų pradžioje buvo sudarytas 10-ies ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių sąrašas, kurie,...

Vytautė Merkytė | D+

Vyras, pranokęs patį šėtoną: jo sektantės it marionetės skerdė turčius – norėjo paspartinti apokalipsę Mansono biografijoje – sąsajos su Lietuva

Tai vyras, kuris yra laikomas tikru blogio įsikūnijimu. Jis – išprotėjęs genijus, su svastika...

Tragiška vyro, gimusio nykštuku, bet mirusio būnant milžinu, istorija

Adamas Rainer buvo vienintelis žmogus istorijoje, kuris per savo gyvenimą spėjo pabūti tiek...

Liūdna istorija pasidalinęs Stano įspėja sergančius vėžiu neapsigauti: šie žmonės – žudikai (79)

Baisiai skambančią diagnozę „ vėžys “ kasdien Lietuvoje išgirsta apie pusšimtį žmonių.

Skrandžio rūgštingumas vis dažnesnė bėda: gydytoja įspėja – negydomas refliuksas gali išprovokuoti vėžį (9)

Gydytojai gastroenterologai pastebi, kad padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kitaip refliuksas ,...

Delta atmainai keliant vis didesnį nerimą Izraelis pateikia skaičius: kiek nuo jos apsaugo „Pfizer“ vakcina (237)

Pasak Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos, „ Pfizer Inc.“ sukurtos „Covid-19“ vakcinos...

Japonijoje dėl medalio kovosianti buriuotoja Viktorija Andrulytė papasakojo, kokiomis sąlygomis gyvena: esame visiškai uždaryti (23)

Lietuvos sportininkė, olimpietė , Lietuvos jachtų buriuotoja Viktorija Andrulytė (29) šiuo...

Vilniaus „Ryto“ gretose – solidus papildymas (1)

Komandos komplektavimo darbus tęsiantis Vilniaus „Rytas“ pasirašė sutartį su efektingais...

Mirė kadaise populiarios lietuvių grupės „NARS“ lyderis Raimundas Narsas (57)

Būdamas 56-erių mirė kadaise populiarios lietuviškos grupės „NARS“ vokalistas ir jos lyderis...

Pirmosios Jūros šventės dienos sulaukė tūkstančių: apie saugius atstumus pamiršta, kaukių nedėvėjo nė vienas (151)

Klaipėdoje prasidėjusios Jūros šventės pirmosios dienos laukiamiausias renginys šventinė...