Tačiau ši sparti plėtra nutiks tik sostinėje, kituose miestuose augimas nebus toks greitas, nors ir planuojami projektai Kaune bei pajūryje.
Verslininkai įvardija ir kodėl vakariečiai pas mus veržiasi – Lietuva, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, dar tuščia rinka.
Augimas keletą metų iš eilės
Statistikos departamento duomenimis, kuriuos skelbia ELTA, Apgyvendinimo įmonių pardavimo pajamos šių metų antrąjį ketvirtį siekė 65,9 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 18,7 proc. (darbo dienų skaičius įtakos neturėjo).
Augimas tęsiasi keletą metų. 2015 m. vidutinė apsistojimo dienos kaina Lietuvos sostinės viešbučiuose, kur paslaugos brango 14,5 proc., Taline jos buvo sumažintos iki 1,4 proc., o Rygoje – 0,5 proc. („STR Global“ duomenys)
Šuolis sostinėje
„Mūsų žiniomis, Vilniuje jau šiandien pradedama vystyti 15 naujų projektų, visoje Lietuvoje 20. Be to, nuolat ateina žmonės, kurie planuoja statyti viešbučius. Padėtis panaši į 2003 m., kai PVM buvo sumažintas iki 5 proc.
Tada per metus sostinėje buvo atidaryta 13 naujų viešbučių “, – sako Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Asociacijos vadovės sako, kad padidinus PVM, dalis projektų gali būti užšaldyti.
„Pareiškimas, kad sustos projektų įgyvendinimas tai ne emocinis pasakymas. Dabar prasideda derybos su bankais, ar statybos bus finansuojamos.
Jei PVM bus didinimas nuo 9 proc., – dabar galiojančio tarifo – iki 15 proc., kaip planuojama, tai bus milžiniškas šuolis“, – dėsto E. Šiškauskienė ir tikina, kad didinti PVM neverta, nes į biudžetą vien nauji žaidėjai atneš daugiau nei pakėlus mokesčius ir sustabdžius plėtrą.
Jis sako, kad nežinioje ir jau veikiančios apgyvendinimo įstaigos, nes turizmo agentūros prašo kainų ateinantiems metams, o jas suformuoti, kai mokestinė aplinka neaiški, sudėtinga.
Vietos yra
Jei bus įgyvendinti visi, arba dauguma projektų, E. Šiškauskienė sako, kad greičiausiai, kartosis 2003 m. situacija, kai porą metų buvo numerių perteklius ir, kol rinka nebuvo perdalinta, visi pergyveno sunkius laikus. Apie tai, kad Vilniaus apgyvendinimo rinkoje vietos yra kalba ir kiti verslininkai.
„Vilniuje, lyginant su Talinu ir Ryga, viešbučių trūko. Pastarieji du miestai prisotinti, nes Latvijoje investavo rusai, Estijoje suomiai. Dabar atėjo eilė ir mūsų sostinei.
Tinklai stato gana didelius viešbučius, kiekvienas projektas po kelis šimtus numerių. Jie tiesiog išanalizavo turizmo statistiką ir pamatė, jog yra niša, o vietiniai rimtos konkurencijos nesudarys“, – sako Saulius Arvasevičius, „Šekspyro“ viešbučio savininkas ir pripažįsta, kad šiandien Vilniuje sunkiai verčiasi tik tie, kurie paprasčiausiai nemoka dirbti ir neprisitaiko prie šiuolaikinės rinkos.
S. Arvasevičius juokauja, kad šiandien dar gana daug žmonių mano, jog viešbutis primityvus verslas, kai užtenka nusipirkti ar pastatyti apgyvendinimo įstaigą ir toliau galima nieko neveikti.
Tačiau atėjus vakariečiams tokiems išlikti bus sunku, nes konkuruoti su gigantiškais tinkliniais viešbučiais sudėtinga ne tik viešbučiams, bet ir trumpalaike nuoma užsiimančiais apartamentais.
Į provinciją neina
Provincijoje dirbantys verslininkai žvalgosi į sostinę ir dėl ateities nebijo.
„Planuoti, kad pasauliniai tinklai eis į tokius miestus, kaip Telšiai ar Klaipėda, neverta. Į Vilnių jie eina tik dėl to, kad miestas buvo visiškai tuščias laukas, o ES šalies sostinėje neturėti savo apgyvendinimo įstaigos nebegalėjo“, – dėsto Rimantas Jasiukėnas, „Amberton“ viešbučių tinklo, valdančio apgyvendinimo įstaigas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje, valdybos narys.
Verslininkas sako, kad daugiau priežasčių, išskyrus būtinybę turėti kuo platesnį tinklą, plėstis pas mus nėra. Kapitalo grąža tik 2–3 proc.
R. Jasiukėnas pripažįsta, kad Vilniuje užimtumo rodikliai puikūs, nes tiesiog trūksta apgyvendinimo įstaigų. Jų pačių viešbutis, esantis sostinėje, pelningiausias grupėje.
S. Arvasevičius sako, kad kai pradės atsidarinėti nauji didžiuliai viešbučiai, tai pajus visi. Kova vyks ne tik dėl klientų, bet ir dėl darbuotojų, kurių jau dabar trūksta.
Dabar jo paties objekte užimtumas kur kas didesnis nei ES vidurkis. Tačiau ši konkurencija sugebantiems dirbti nebus tragedija.
„Tai, kad ateina pasauliniai tinklai visiems gerai, nes rodo šalies išsivystymo lygį. Be to, jie į šalį atves ir papildomų turistų“, – aiškina R. Jasiukėnas ir sako, kad konkuruoti bus sunkiau užsieniečiams, o ne lietuviams, kurie įpratę prie nuolat kintančių sąlygų.
Nori palaikymo
„Blogai tai, kad mes – viešbučiai ir visas turistinis sektorius – neturime valdžios palaikymo. Per devynerius metus mokesčiai keisti keletą kartų ir juos vėl žadama didinti.
Didieji tinklai paprastai eina ten, kur politinė padėtis stabili. Bijau, kad jei vėl bus mokestinė reforma, tai jų plėtrą sustabdys“, – dėsto R. Jasiukėnas, ir sako, kad problema ne tik mokesčiai, bet ir visa sektorių lydinti politika.
Pavyzdžiui, uždarius Vilniaus oro uostą sostinėje turistų iš karto sumažėjo dvigubai. Pritraukti didesnius srautus ar rengti skrydžius į galbūt ne tokius pelningus, bet valstybei strategiškai svarbius miestus mes negalime, nes neturime nacionalinių oro linijų.
E. Šiškauskienė prideda, kad metai po metų kalbama apie konferencinį turizmą, kuriam reikia pritaikytų patalpų ir atskiros valstybinės politikos. Ji atmeta priekaištą, kad kai buvo sumažintas PVM, kainos nemažėjo, nes verslas pats save „valgė“. Kai tik mokesčiai sumažėjo, iš karto atėjo investicijos.
