„Citus“ analitikų išankstiniu skaičiavimu, ketvirtis baigėsi dar vienu rekordiniu mėnesiu. Kovą sostinės pirminėje būsto rinkoje rezervuoti net 966 nauji butai ir kotedžai, o per visą pirmąjį ketvirtį – net 2 446. Tai yra beveik 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1 546) ir 24 proc. daugiau nei per tris paskutinius 2020 m. mėnesius (1 970). Na, o pernai kovą, kai prasidėjo karantinas ir rinka sustojo, rezervuota beveik 3,5 karto mažiau nei per kovo mėnesį šiemet – 291 būstas.

Ekonominės klasės būstų pardavimai, lyginant su rezultatais prieš metus, išaugo 50 proc., „liukso“ klasėje – 42 proc., vidutinėje – net 79 proc., o prestižinėje susitraukė 5 proc.

Vilniuje per mėnesį parduotas visas Kauno „sandėlis“. Ir dar 10 būstų „viršaus“

„Tokie skaičiai rinkoje ir stebina bei džiugina, ir signalizuoja raudonomis šviesomis,“ – sako nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
„Iš vienos pusės, jau kurį laiką kalbame, kad Vilniaus būsto rinkos talpa yra didesnė nei iki šiol buvo manoma: lyginant su panašiais pagal daugelį faktorių Lenkijos miestais – Krokuva, Poznane, Vroclavu – ar Suomijos sostine Helsinkiu, tai yra 800–1 000 rezervacijų per mėnesį yra normalus skaičius. Jis atitinka paties miesto ir pragyvenimo lygio jame augimą“.

Iš kitos pusės, sako ekspertas, svarbu, ar rinka yra tvari ir pastovi – brandi. Jo teigimu, tokias naujo būsto pardavimų apimtis Lietuvos sostinė pasiekė vos per kelis mėnesius. Jei augimas taps nuosaikus rinkos aktyvumas išliks dabartiniame lygyje pusę metų ir ilgiau, situacija ims stabilizuotis: sandėlis augs ir kainų šuoliai sumažės. Tačiau, jei augimas išliks toks pats stiprus, rinka ims kaisti.

„Tokiam pirkėjų aktyvumui yra daugybė paaiškinimų, tačiau vienas svarbiausių – staigaus kainų augimo ir pasirinkimo mažėjimo išprovokuotas stiprus spaudimas greičiau priimti sprendimą įsigyti būstą. Išeina užburtas ratas, nes dėl paklausos toliau auga kainos, o pasiūla nespėja su pirkėjų padiktuotu tempu. Tai yra rizika patekti į burbulą“, – neslepia Š. Tarutis.

Kovo mėnesio pabaigoje būstų „sandėlį“ (pasiūlą) Vilniuje sudarė 4 381 būstas – beveik penktadaliu mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Tokiu tempu kaip iki šiol šiemet, visas „sandėlis“ būtų išpirktas per mažiau nei pusmetį.

Labiausiai paklausa sumažėjo prestižinėje klasėje, kur mažėjo ir pardavimai – čia sandėlį kovo gale sudarė 331 būstai. Taip pat susitraukė „liukso“ klasės pasiūla, joje 518 būstų, o vidutinėje klasėje, labiausiai auginusioje pardavimus net padidėjo – pirkėjams siūloma daugiau nei ekonominės klasės būstų – 1 784.

Per metus ekonominės klasės būstų pasirinkimo galimybės sumažėjo 11 proc., iki 1 780. Tačiau taip augant pardavimams šiame segmente situacija yra gan sudėtinga. Iš kitos pusės, augantį pragyvenimo lygį Vilniuje rodo ir tai, kad ir paklausa, ir pasiūla vidutinė klasė, faktiškai jau pasivijo ekonominę.

„Citus“ kovo mėnesį taip pat pasiekė geriausią istorijoje rezultatą – įmonės valdomuose projektuose Vilniuje ir Kaune rezervuoti 75 butai ir kotedžai (Vilniuje – 52, Kaune – 23). Per ketvirtį gyventojus surado net 186 būstai. Tai – taip pat geriausias ketvirčio rezultatas. Pernai per ketvirtį „Citus“ valdomuose projektuose rezervuoti 49, o 2019 m. – 175 būstai.

Kaune rezultatas auga, bet rinka vis dar rami

Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste kovą rezervuoti 124 būstai. Tai daugiau nei dvigubai geresnis rezultatas nei per tą patį mėnesį prieš metus. Anksčiau tarp Vilniaus ir Kauno pirminių rinkų „talpos“ (vidutinio naujų būstų pardavimų greičio per mėnesį) buvęs 5–6 kartų skirtumas praėjusį mėnesį išsipūtė iki beveik 8.

Per ketvirtį laikinojoje sostinėje plėtotojai būsimiems gyventojams perleido 305 naujus butus ir kotedžus – pernai jų tebuvo 193 arba 58 proc. mažiau. Tiesa, per paskutinįjį 2020 m. ketvirtį rezultatas buvo kiek aukštesnis – 336 rezervacijos.

Per metus Kaune pasirinkimas taip pat sumažėjo: 2020 m. kovo gale „sandėlyje“ fiksuota 1 020 naujų būstų, šiemet – 956, mažiau nei Vilniuje parduota vien per kovą. Tokio dydžio pasiūlą Kaune realizuoti reikėtų 9,5 mėnesio – bene dvigubai ilgiau nei sostinėje.

Kovo mėnesio rezultatai

Būsto pirkimas – laisvalaikio pomėgis

EIKA plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra sako, kad baigiant 2020 m. metus atrodė, jog Vilniaus būsto pardavimai jau pasiekė kulminaciją ir jau nebėra kur kilti aukščiau, tačiau 2021 m. pirmas ketvirtis atskleidžia, kad dar ir toliau sukamės ypatingai greitu ir svaiginančiu „bugivugi“ ritmu. Vienas rekordas muša kitą rekordą: per kovo mėnesį parduoti 1025 butai – absoliutus mėnesio rekordas; per ketvirtį parduoti 2664 butai – nematytas ketvirčio rekordas; metinis augimas – 93 proc.

„Atrodo, kad buto įsigijimas karantino metu tapo arba labai smagiu laiko praleidimu, arba sportiniu interesu leidžiant pinigus, nes bijoma jų nuvertėjimo. Akivaizdu, plėtotojai, statytojai ir kiti uždirbantys iš šio sektoriaus gali ploti atsistoję ir džiaugtis didėjančiomis pajamomis. Galima džiaugtis ir tuo, kad bent vienas ekonomikos sektorių per pandemiją neprašo iš valstybės paramos, o kaip tik pildo valstybės aruodą ir išlaiko darbo vietas”, – komentuoja pašnekovas.

Ekspertas tęsia, kad vis tik toks NT aktyvumas gąsdina vystytojus. Visų pirma, 60 proc. pardavimų fiksuojama dar tik vykstančiuose statybose, vadinasi, perkama iš brėžinių neįvertinant galutinės produkto kokybės ir plėtotojo reputacijos, ar tas būstas tikrai bus pastatytas. Rinkoje yra vos 672 laisvi butai baigiamuose statyti namuose, t.y. 4/5 laisvų butų yra statybų įkarštyje. Antra, pasiūla drastiškai tirpsta.

„Per ketvirtį pasiūla sumažėjo nuo 3802 iki 3241, t.y. 15 proc., nors plėtotojai buvo labai aktyvūs – pasiūlė rinkai per ketvirtį 2100 naujų butų. Tačiau to neužtenka, kad rinka stabilizuotųsi ir pasiūla laikytųsi. Pirkėjų aktyvumas didesnis nei plėtotojų galimybės. Tokia pirkėjų lavina iškreipia būsto kainas, kurių augimas gali lemti sumažėjusį būsto įperkamumą. Per ketvirtį kainos pakilo 4,3 proc. Didžiausias kilimas yra ekonominėje klasėje, kur kainos didėjo 6,6 proc. per ketvirtį. Jei būdavo normalus 5-6 proc. metinis augimas rinkoje, tai panašų skaičių šiuo metu turim per ketvirtį”, – skaičiuoja NT ekspertas.

Ne paskutinis rekordas

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad kovas, tikėtina, nėra paskutinis rekordinis mėnuo NT rinkoje.

„Ir šis rekordas, veikiausiai, taip pat bus viršytas, nes į kovo mėnesio statistiką neįtrauktas vienas iš Vilkpėdės projektų, pardavimus vykdantis uždarame tinklapyje. Tikėtina, kad virš 100 susitarimų pateks į artimiausių mėnesių statistiką, kuomet prekyba butais startuos viešai“, – prognozuoja T. S. Kvainickas. Plėtotojai taip pat stengėsi pasivyti augančią paklausą. Per kovo mėnesį į stebėjimus „Inreal“ įtraukė 790 butų 8 naujuose projektuose ar jų etapuose. Daugiau naujos pasiūlos per mėnesį buvo tik 2020-ųjų spalį.

Kovo mėnesio rezultatai

„Kalbos apie spyruoklės efektą jau neteko prasmės, nes būstą įsigyti skuba ne tik dėl pandemijos savo planus atidėję pirkėjai, tačiau iš esmės visi, kas turi tokią galimybę“, – sako T.S. Kvainickas.
Pasak jo, prieš dešimtmetį atsigaunant po pasaulinės finansų krizės buvo manoma, kad likvidumo indekso reikšmė 1,5, t. y. rinka, kurioje esamą pasiūlos kiekį galima realizuoti per pusantrų metų, yra pakankamai gera, rodanti stabilią situaciją. Palaipsniui Vilniuje šio rodiklio reikšmė traukėsi, iki ~1,3 – 2018 metais, iki ~1,0 – 2019-aisiais. 2020 metais, vystytojams įvertinus pandemijos riziką ir kiek pristabdžius naujų projektų plėtrą, šis rodiklis išliko stabilus. 2021-ųjų kovą – sumažėjo iki 0,7 , o pastarųjų trijų mėnesių rodiklio vidutinė reikšmė siekia 0,8, nepaisant to, kad pasiūloje yra apie 4000 butų (iš jų per 1000 jau yra rezervuoti).

„Likvidumo indeksas yra paremtas 12-os mėnesių pardavimų rezultatais, ir į šiuos mėnesius patenka pirmasis karantinas, kuomet prekyba naujos statybos būstais iš esmės nevyko. Jeigu pardavimo tempas nepasikeistų, esamos pasiūlos nepakaktų nei pusei metų“, – teigia T.S. Kvainickas.

Išanalizavo galimus pokyčius rinkoje

Susidariusią situaciją derėtų analizuoti dviem aspektais. Visų pirma – kas ją sukėlė ir kokius pokyčius rinkoje ji gali lemti? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad būstas šiuo metu yra sunkiai įperkamas, pasižymi ypač aukštomis kainomis, kurios nedaug nusileidžia 2007 – 2008 metų laikotarpiui. Toks teiginys yra teisingas, tačiau neapima dalies konteksto. Visų pirma, šiuo metu palūkanos (apie 2 proc.) yra daugiau nei dvigubai mažesnės už tas, kurios vyravo 2007 – 2008 metais (5 – 6 proc.), taigi būsto paskolos įmokos yra ženkliai mažesnės, o atlyginimai – apie du kartus didesni (atitinkamai, apie 950 Eur ir 450 – 500 Eur). Taip pat, augant būsto energinio naudingumo reikalavimams, mažėja ir komunalinės išlaidos. Tačiau šie veiksniai yra aktualesni tik ilgesniame istoriniame kontekste ir nepaaiškina, kodėl būsto rinkos aktyvumas padidėjo būtent dabar.

Mokesčiai

Poreikį įsigyti naują būstą pastaraisiais mėnesiais lėmė daugelio veiksnių visuma ir jų sukeltas sustiprinimo efektas.

„Pirkėjai nori ne tik pasyvių pajamų, kurias užtikrina būsto nuoma, tačiau ir apsaugoti savo lėšas nuo potencialios infliacijos dėl fiskalinio skatinimo. Vis daugiau žmonių įsigyjant nekilnojamąjį turtą, jo kaina auga, ir yra sukuriamas įspūdis, kad šis procesas gali trukti ilgą laiką. Dvejojantys mato kylančias kainas, neatsispiria, įsigyja nekilnojamojo turto ir dėl pardavėjų naudai kintančio pasiūlos ir paklausos santykio dar labiau padidina būsto kainas. Potencialius pirkėjus pasiekia naujienos apie tai, kad į gyvenamąjį sektorių nori įžengti turto valdymo įmonės, investiciniai fondai, jų įsitikinimas dėl augančio būsto patrauklumo stiprėja. Ištisus metus yra kalbama apie augančią būsto svarbą dėl pandemijos, kuomet gyventojai didžiąją laiko dalį praleidžia namie. Žinutės apie tai, koks svarbus yra kokybiškas ir gyventojo poreikius atitinkantis būstas, interpretuojamos apsiribojant raktažodžiais „būstas svarbus“, ir karuselė įsisuka dar labiau“, – aiškina „Inreal“ analitikas.

Kovo mėnesio rezultatai

Jeigu gyventojų požiūris dėl būsto svarbos nepasikeis, tikėtina, kad vystytojai ir nauja pasiūla nespės vytis paklausą, o tai gali paskatinti spekuliatyvius rinkos dalyvių veiksmus. Esant ribotai pasiūlai, jos kainos koreguojamos daug lengviau, ir būstas gali tapti iš tiesų sunkiai įperkamas. Atrodytų, egzistuoja akivaizdus priešnuodis – tereikia, kad vystytojai užtikrintų didelį naujo būsto pasiūlos kiekį, kuris apribos kainų kėlimo galimybes. Tačiau siekis stabilizuoti rinką dideliu kiekiu parduodamo būsto gali atsigręžti prieš pačius vystytojus, tuo atveju, jei pirkėjų požiūris į būsto pirkimą pasikeistų, ir iš paklausos kylantis spaudimas atlėgtų, t. y. situaciją galima nagrinėti ir iš Nash‘o pusiausvyros paieškos perspektyvos. Jeigu visi vystytojai nesiūlo naujo būsto, jie gali parduoti esamą pasiūlą brangiau. Jeigu dalis vystytojų ją siūlo, jie nekonkuruoja su kitais vystytojais dėl pasiūlos kiekio. jeigu visi vystytojai siūlo naujus projektus – galimas pasiūlos pertekliaus susiformavimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)