Nors tikslios statistikos nėra, tačiau „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune kas penktas gyventojais (19 proc.) gyvena nuomojamame bute.
Dabar nuomai domina tik keletas gana mažų segmentų.
Nuomoja, nes neįperka
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė sako, kad dabar būstą nuomojasi 26-35 metų amžiaus aukščiausio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys žmonės.
„Kai paklausėme, kas juos stabdo nuo būsto įsigijimo, dauguma pasakė, jog neturi santaupų pradiniam įnašui, jų pajamos per mažos pradiniam įnašui, tačiau gana didelė apklaustųjų dalis patvirtino, jog dalis jų pajamų neoficialios ir negali gauti kredito“, – sako J. Civilkienė, pabrėžianti, kad nuomojamas būstas Lietuvoje brangiausias būdas gyventi.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius sako, kad rinką pakeistų ir paverstų civilizuota keletas dalykų.
Pirmiausia, tai mokestiniai pertvarkymai. Juridinis asmuo moka Nekilnojamojo turto mokestį, PVM ir konkuruoti su fiziniu asmeniu, net jeigu šis būstą nuomoja legaliai, nepajėgia.
Statytojai pageidautų didesnio bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir municipalinio būsto plėtros. Tačiau dauguma šių projektų, pasak asociacijos vadovo, gali ir neįvykti jei nebus susitvarkyta su šešėliu, kuriam egzistuojant investuoti nenori niekas.
Įdomūs bendrabučiai
Tačiau vystytojai ieško ir naujų rinkų. Segmentas, kuris domina statytojus, tai būstas Lietuvos ir užsienio studentams.
Statytojus įkvepia tai, kad panašūs projektai pasiteisino Rygoje, kur būsto rinka paskutiniais metais gerokai krito.
„Pirmasis studentams skirtas projektas, jei Lietuvoje atsirastų tinkamos sąlygos, galėtų iškilti galėtų gana greitai. Mūsiškiai žvalgosi ir į Lenkiją, kur panašus verslas gana populiarus“, – per žurnalistams surengtus spaudos pusryčius pasakojo M. Statulevičius.
Vystytojai svarsto ir apie daugiabučius, skirtus ilgalaikei nuomai. Tačiau juos stabdo mokestinė aplinka. Pavyzdžiui, jei ilgalaikei nuomai būtų taikomas 21 proc. PVM ir konkuruoti su fiziniais asmenimis, kurie perka verslo liudijimus ar moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, konkuruoti nepavyksta.
Būtent dėl palankesnių mokesčių patrauklus kitas segmentas. Butai ar kambariai studentas jau gali būti priskirti apgyvendinimo paslaugoms. Šiandien šiai veiklai taikomas 9 proc. PVM.
„Toks projektas gali atsipirkti, ką rodo Latvijos pavyzdys“, – konstatuoja M. Statulevičius.
Rygoje 4-5 tūkst. mokių užsieniečių studentų, kurie nori nuomotis ne tradicinius bendrabučius, o normalius butus. Kartais jiems siūlomas netgi būstas gana prestižiniuose kvartaluose.
„Latvijoje būsto rinka smuko, nes pasitraukė rusai, tačiau kai kurie produktai, tokie, kaip bendrabučiai, ten ypatingai sėkmingi“, – sako M. Statulevičius.
Latvijoje, kaip ir Lenkijoje imtis tokio būsto skatina tai, kad šiems objektams taikomi mažesni mokesčiai nei ilgalaikei nuomai.
Stabdo šešėlis
Kalbant apie ilgalaikės nuomos rinką, be mokesčių vystytojus stabdo tai, jog įmonės negali konkuruoti su nelegaliais būsto nuomotojais. Iki šiol buvo keletas bandymų eiti į šią rinką, tačiau jie santykinai nesėkmingi.
Bendrovėms čia sudėtinga, nes tenka mokėti PVM ir nekilnojamojo turto mokesčius ir atsiperkamumas sumenksta, nes ženkliai brangiau nei už panašų būstą, esantį nelegalioje rinkoje, žmonės mokėti nenorės. Visgi stojant nekilnojamojo turto pardavimams, ši rinka vėl patraukli, tačiau tam reikia gerokai sumažinti nelegalių nuomotojų dalį.
Kita išeitis pavyzdžiui, bendradarbiauti su savivaldybėmis ir imtis vadinamojo municipalinio nuomojamo būsto.
M. Statulevičius sako, jog asociacijos duomenimis Lietuvoje nėra skaidrios ir tvarios ilgalaikio būsto nuomos rinkos. Šešėlyje trys ketvirtadaliai nuomotojų ir nuomininkų. Šie sandoriai neapskaitomi ir neįteisinti sutartimis.
“Taip yra, nes nėra normalių ilgalaikės nuomos produkų. Tokius siūlo tik fiziniai asmenys. Įmonės šioje rinkoje negali dalyvauti, nes moka PVM, NT mokesčius. Pavyzdžiui, būsto nuomai būtų taikomas lengvatinis PVM.
Vakaruose dažnai vystytojai stato, o savivaldybės, siekiančios pritraukti specialistus, kompensuoja nuomą. Tai naudinga abiem pusėms.
„Pas mus panaši programa buvo mėginta sukurti, tačiau iki galo jos įgyvendinti nepavyko“, - sako M. Statulevičius.
Asociacijos vadovas pabrėžia, kad kalbama ne apie socialinį būstą, skirtą nepasiturintiems žmonėms, o specialistams, kurių trūksta regionui. Pavyzdžiui medikams, ugniagesiams, mokytojams. Vilniuje buvo mėginama tokį projektą rengti, tačiau planų buvo atsisakyta.
Legalizuoti ne tik baudžiant
M. Statulevičius sako, kad kalbant apie rinkos legalizaciją reikia ne tik represinių priemonių. Pavyzdžiui, įkurti stiprią nuomininkų teises ginančia asociaciją. Dabar gana didelis spaudimas nuomininkams. Būdų apginti savo teises jie neturi.
Šiandien paskelbtas ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakytas tyrimas apie būsto nuomą. Būsto nuomos rinkos dalyviai, dalyvavę tyrime tvirtino, kad jie legalizuotųsi, jei būtų mažesnis mokesčiai. Šiandien Klaipėda už būsto nuomą nustatė 1 euro mokestį už verslo liudijimą ir taip skatina žmones dirbti legaliai.
J. Civilkienė sako, kad Baltijos šalys skiriasi nuo Skandinavijos. Pavyzdžiui, Estijoje 80 proc. žmonių nori įsigyti savo būstą. „Swedbank“ 2016 m. apklausoje vilniečiui, nuomojančiam būstą, po nuomos mokesčio likdavo mažesnė suma nei Rygos ar Talino gyventojui. Lietuvis studentas nuomai išleidžia 40-50 proc. pajamų.
M. Statulevičius sako, jog mato tendenciją, kad žmonės, kurie nebenori išleisti didesnės pajamų dalies nuomai, o atlyginimai didėja, renkasi būsto pirkimą. Tai skatina butų pardavimo augimą. Kol kas nuomos, kuri Vakaruose sudaro iki 50 proc. rinkos, plitimą stabdo ir tai, kad nėra tam paruoštų produktų, kuriuos galėtų pasiūlyti vystytojai.