Laidos „Keturios sienos“ komanda lankėsi dviejuose skirtinguose daugiabučių Vilniuje projektuose, kuriuose butų kainos skiriasi bene 3 kartus. Pirmiausia – Vilniaus Markučių mikrorajonas. Šiuo metu čia verda statybos, tačiau prieš trejetą metų šiame mikrorajone plytėjo apleisti laukai ir neįvertintas rajono potencialas. Markučiai yra netoli Paupio, Užupio, bet verslininkai nedrįso čia investuoti ir pradėti statyti daugiabučių. Tiesa, vienas NT plėtotojas vis tik rizikavo ir taip išdygo pirmasis daugiabučių namų kvartalas Vilnelės slėnis. UAB „Merko statyba“ projektų vadovas Paulius Jonaitis sako, kad projekto svarstymai pradėti prieš trejus metus, o statybos baigtos 2020 – aisiais.
„Savivaldybė suformavo užduotį suplanuoti atskirą kvartaliuką, kuris turėtų vidinį, patogų ir uždarą vidinį kiemą būsimiems gyventojams. <...> Projektas ypatingas ir tuo, kad kitoje Vilnelės pusėje yra kraštovaizdžio draustinis, kuriame jokios statybos nėra numatytos. <...> Šį projektą rengėme kiek įmanoma skaitmeninėje erdvėje“, – aiškina P. Jonaitis.
Markučių vieta ypatinga tuo, kad ją Vilniaus miesto savivaldybė įtraukė į „Architektūros parko“ teritoriją ir nustatė tam tikras architektūrines, urbanistines sąlygas čia vystomiems projektams. P. Jonaičio teigimu, „Vilnelės slėnis“ atitinka „Architektūros parko“ bruožus.
„Projektas tvarkingas, modernus, architektūra pakankamai išvaizdi. <...> Manome, kad jo privalumai – vieta, išvaizda, pastatų išdėstymas. <...> Pavyko išpildyti, įgyvendinti surenkamo gelžbetonio konstrukcijų architektūrą“, – pažymi pašnekovas.
Teko pardavinėti viziją
Nors daugiabučių komplekso planavimas ir statybos, atrodo, vyko sklandžiai, butų jame pardavimas nebuvo toks, kokio tikėtasi. Kaip pasakoja bendrovės NT pardavimų vadybininkas Vaidas Zmejauskas, pirmiesiems pirkėjams reikėjo parduoti ne tik butus, bet ir Markučių, kaip ateities mikrorajono, viziją, potencialą.
„Pradžia buvo pakankamai lėta, ne visą projektą pradėjome pardavinėti iš karto, pardavimai buvo padalinti į du etapus. Tai pirmieji du daugiabučiai ir vėliau kiti. Pradžia buvo lėta, naujas rajonas, ne visi pirkėjai buvo su juo pažįstami, tad teko jiems pasakoti, kaip šis rajonas keisi, kas bus jame daroma, kaip bus gerinama infrastruktūra ir pan. Tai tikrai buvo daug klausimų ir iš tikrųjų patys pirmieji pirkėjai buvo jau kiek pažįstami su šiuo rajonu, šia zona. Jie čia netoliese gyveno anksčiau arba ateidavo tiesiog pasivaikščioti. Netgi mes patys sužinojome nemažai apie mikrorajoną iš pačių pirkėjų“, – komentuoja V. Zmejauskas.
Pašnekovo teigimu, į šią teritoriją bendrovė žengė žinodama savivaldybės planus joje išvystyti gyvenamąjį NT.
„Žengti į šią teritoriją paskatino savivaldybės numatytos gairės, kad šią visą industrinę zoną reikia paversti į gyvenamąją. <...> Buvo pakankamai sudėtinga sudaryti kainodarą, nes tiesiog nebuvo šios, su kuo palyginti. Su tokia problema susidūrė ir turto vertintojai“, – teigia V. Zmejauskas.
Pašnekovas sako, kad viso projekto kainų vidurkis buvo apie 2000 Eur/kv.m. Projekte būta ir pigesnių, ir brangesnių butų, tačiau orientuotasi į ekonominę – vidutinę pirkėjų klases.
„Klientų buvo įvairių, tačiau daugiausiai butus pirko jaunos šeimos. Taip pat buvo klientų, kurie butus pirko tėvams, tėvai vaikams“, – vardija V. Zmejauskas.
Brangūs butai, išpirkti akimirksniu
O dabar persikelkime į Vilniaus miesto centrą, Sierakausko gatvę, kur gyvena, galima sakyti, prestižinės būsto klasės pirkėjai. Čia lankomės projekte „Sierakausko 25“. UAB „Realinija“ direktorius Kęstutis Graužinis pasakoja, kad butai šame projekte buvo išpirkti akimirksniu, nepaisant jų kainos.
„Patį projektą mes pradėjome 2016 metais, kai iš Turto banko įsigijome šį sklypą. Šį projektą vystėme aukštesnės klasės būsto pirkėjams, nes tai diktuoja pati sklypo vieta. <...> Visą projektą sudėliojome taip, kad būstai būtų šeimoms, didelė dalis būstų yra skirta šeimoms, jie turi po 2 miegamuosius kambarius. Pamatę, kad tai pasiteisino, ėmėme tokiu principu planuoti ir antrąjį projekto etapą. Visi butai abiejuose etapuose yra parduoti“, – tikina pašnekovas.
K. Graužinio teigimu, prieš vystant projektą, įmonė atliko analizę ir suprato, kad būtent didesnių būstų ir trūksta miesto centre, todėl abejonių dėl tokio projekto jiems nekilo.
„Iki tol dauguma vystytojų miesto centre statė mažus butus, orientavosi į nuomos segmentą, o mes žinojome, kad šie butai bus skirti pačių pirkėjų gyvenimui, ne investicijai į nuomą ar pan. <...> Pandemija didelio poveikio nepadarė, nes didelę būtų mes jau buvome pardavę pirmame etape. Antro etapo pardavimai taip pat sklandžiai, nepajautėme rinkos sustojimo“, – pasakoja pašnekovas.
Butų kainos šiame projekte buvo nuo 3200 Eur/kv.m (pirmasis etapas) iki 3700 Eur/kv.m (antrasis etapas).
Dėmesio centre – istorinė vila
Šį kompleksą sudaro keli naujo statybos gyvenamieji daugiabučiai ir vienas komercinis pastatas. Tai – restauruota senovinė vila, kurioje turėtų įsikurti nauji šeimininkai.
„Visą projekto koncepciją dėliojome taip, kad kuo labiau atskleistume tą esamą pastatą, kuris yra Kultūros paveldo vertybių sąraše, mes jį integravome į visą kvartalą“, – sako K. Graužinis.
Projekto architektas Tadas Balčiūnas sako, kad projektą įkvėpė būtent pati Sierakausko gatvės aplinka, o daugiausiai dėmesio teko istorinei vilai.
„Būtent Sierakausko gatvės užstatymo principai, erdvių masteliai, pastatų dydžiai ir, žinoma, vila buvo pagrindiniai elementai, aplink kuriuos mes mes projektavome kvartalą. Prieš tai padaryti išsamūs istoriniai tyrimai, kurie irgi mūsų sprendiniuose įnešė savo įnešė savo niuansų. Pavyzdžiui, kad vila, kuri tarybiniais laikais buvo užmūryta tokia aklina tvora, atskirta nuo miesto, ne ją naudojo partiniai funkcionieriai. Iš istorinės medžiagos mes atradome, kad tai buvo ažūrinė tvora ir mums buvo svarbu vėl atstatyti šį pastatą ir atrasti vizualinius ryšius su naujais projektuojamais pastatais, kurie architektūriškai turėjo tarsi „tarnauti“ vilai“, – apie idėja pasakoja projekto architektas.
Vystant tokias jautrias teritorijas neretai didelį dėmesį procesui ir įsitraukimą į jį parodo vietos bendruomenės. Šis projektas, anot T. Balčiūno, nebuvo išimtis.
Aplink istorinę vilą šiuo metu pasodinti gėlynai. Architekto teigimu, istoriniuose šaltiniuose duomenų apie augalus aplink pastatą mažai, tačiau T. Balčiūnas norėjo, kad išskirtinis pastatas skęstų žiedų jūroje.
Du projektai, tas pats miestas, tačiau skirtingos koncepcijos, lokacijos, ir būstų klasė. Kiekvienas NT pirkėjas renkasi tai, ką ir kur gali įpirkti, kur jis nori gyventi, kokią kaimynystę matyti. Blogos vietos svajonių namams turbūt nėra, tereikia suprasti, ko norite ir ką galite sau leisti.
Visą pasakojimą apie šiuos du projektus žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.
