Į DELFI redakciją kreipėsi Žvėryno gyventoja Irmina Šimonelytė, kuri nerimauja dėl savo rajono ateities. Pasak jos, naujasis verslo centras visiškai netinka būti statomas Žvėryne, nes čia dominuoja visai kitokie pastatai ir gyventojai griežtai nesutinka, kad tokio dydžio objektas atsirastų jų kaimynystėje.
Moteris teigia, kad gyventojai, dar tik pradėjus kalbėti apie būsimą verslo centrą, išsakė savo nuogastavimus dėl visų siūlytų projektų tūrio ir aukštingumo bei akcentavo, kokias problemas jis gali sukelti gyventojams.
Gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto Savivaldybę, Vilniaus merą, Aplinkos Ministeriją, organizavo piketą, tačiau liko nustumti į šalį. Rugsėjo 1 d. UAB „Citus“ iniciatyva buvo atidaroma „POP UP“ gatvės meno mokykla Sėlių g. 48. Tačiau jau Rugsėjo 18 d. savivaldybė paskelbė Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinių koregavimą minėtame žemės sklype, keičiant daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritoriją, nustatant užstatymo intensyvumą, užstatymo tankį, statinių aukštį. Viešinimas vyko supaprastinta tvarka, be galimybės dalyvauti visuomenei.
Moteris tikina, kad atsakymą iki tol gavo tik iš projekto vykdytojo UAB „Kauseta“ teigiant, kad neatsižvelgs į žvėryniečių pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Gyventojus stebina tai, jog iš savivaldybės ilgą laiką nebuvo jokio atsakymo, nors nurodyta, kad jie turi būti pateikti raštu per 5 darbo dienas. Sulaukusi žiniasklaidos dėmesio, savivaldybė staiga ėmėsi veiksmų ir lapkričio 14 d. pakvietė vilniečius į viešą projekto svarstymą.
Prieš pirkdami būstą tikrino bendrajį planą
„Tas namas yra visiškai priešais mus, o mūsų name yra gyvenamieji butai. Mes net įsigydami būstus tikrinome bendrąjį planą ir buvo numatyta toje pusėje, priešais mūsų namą, vien mažaaukštė statyba. Dabar ten stovi dviejų aukštų mažas namukas, kuriame kelios šeimos gyveno, o planuojamas tūris – virš pusantro tūkstančio kvadratinių metrų, pastato aukštis numatytas iki šešių aukštų.
Mus labai šokiravo, nes iškils labai daug nepatogumų. Pirmiausia, natūrali šviesa, ko mes nebeteksime, galimybė matyti panoramą su Žvėryno architektūra, taip pat padidės tarša. Kitas dalykas dar yra triukšmas, nes prieš mūsų pastatą nėra daug erdvės, tai kai vienas aukštas tūris atsiras prieš kitą aukštą tūrį, garsas nebeturės sklaidos amplitudės ir visi aidai į mūsų gyvenamųjų namų langus nukeliaus“, – savo susirūpinimą išsakė I. Šimonelytė.
Žvėryno gyventoja sako, jog jie nereikalauja, kad statybos būtų visiškai nutrauktos. Gyventojai siekia, kad planuojamo pastato dydis būtų sumažintas iki atitinkamų normų.
„Mūsų namo gyventojai nori, kad planuojamas pastatas atitiktų reglamentuojamą aukštingumą ir neviršytų 40-45 proc. užstatymo tankio, o ne numatomą 2 500 kv. metrų ir 17,9 metrų, kas prilygsta 6 aukštų pastatui. Planuojamas projektas visiškai neatitinka teritorijos užstatymo konteksto. Pastato tūris ir aukštis šokiruoja visomis prasmėmis. Masyvi stiklo siena su dirbtinai išsišokusiomis stogo konstrukcijomis niekaip nesiderina su subtilia mažaaukšte Žvėryno architektūra. Planuojamame projekte neįvertintas unikalus Žvėryno mikrorajone per kelis dešimtmečius, ar net šimtmečius, susiformavęs identitetas. Siūlomi sprendimai atrodo kaip pastato savininko poreikius tenkinantis statinys, atsiribojant nuo aplinkos ir aplinkinių lūkesčių“, – piktinosi I. Šimonelytė.
Miestas turi urbanizuotis
Statybas vykdančią UAB „Kauseta“ įmonę atstovaujantis teisininkas Audrius Kairevičius trečiadienio vakarą vykusiame projekto aptarime su gyventojais užtikrino, kad būsimas pastatas visiškai atitinka normas ir nieko nepažeidžia. Gyventojams, anot jo, nekils problemų nei dėl saulės šviesos, nei dėl triukšmo, nei dėl užterštumo.
Atlikti tyrimai atskleidė, jog transporto ar ūkinės veiklos skleidžiamas triukšmas planuojamoje ir gretimai esančioje gyvenamojoje aplinkoje nustatytų triukšmo ribinių dydžių neviršys. Oro teršalų koncentracija neviršys nustatytų aplinkos oro užterštumo normų. Gyventojams užtikrinama ir tai, jog jie neliks be natūralios saulės šviesos.
Jis taip pat paaiškino, jog Sėlių g. 48 sklypas patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją. Todėl jame galima ir komercinė veikla, kurios intensyvumo rodikliai pagal Bendrąjį planą yra didesni, o tai suteikia galimybę koregavimo būdu sprendinius pakeisti.
Anot A. Kairevičiaus, sklypas patenka į Senamiesčio kultūros paveldo apsaugos zoną, tačiau nepatenka į Žvėryno, nes saugoma zona yra keliais kvartalais toliau nei minimas sklypas. Teisininkas sakė, jog netgi buvo kreiptąsi į Kultūros paveldo departamentą, kurie atsakė, jog pastatas, esantis šiame sklype, nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir jis nėra saugotinas.
A. Kairevičius dar labiau papiktino gyventojus teigdamas, kad šiuo atveju negalima manipuliuoti viešuoju interesu, nes dabar stengiamasi apginti tik asmeninius interesus.
„Šiuo atveju jūs norite, kad nebūtų statoma tokio tūrio pastatai, tai nėra nei viešojo intereso pažeidimas, nei jūsų teisių. Jeigu Vilniaus bendrasis planas leidžia tokius tūrius ir atitinka visos normos, kur pasireiškia viešojo intereso pažeidimas? Jūs gyvenate mieste ir tai nėra jūsų teisių pažeidimas. Kiekvienas, gyvenantis mieste turi teisę pasirinkti gyvenimą sodyboje, užmiestyje. Dėl to jau teismai lygiai taip pat šiuo klausimu yra pasisakę, kad miestas turi specifinę dalį – urbanizuotis“, – gyventojams aiškino A. Kairevičius.
Bendrovės direktorius Mindaugas Vanagas sakė, jog įmonei svarbus yra miesto grožis ir jie tikrai neketina jo darkyti. Dėl to ir buvo skelbiamas konkursas – kad pavyktų išrinkti geriausiai tinkantį projektą Žvėrynui.
„Mes įsigijome šitą vietą suprasdami, kad tai turbūt viena ryškiausių Žvėryno vietų. Šiuo metu ji yra nekaip atrodanti, stovi senas avarinės būklės pastatas su nedengta aikštele, kas miesto centro tikrai visiškai nepuošia. Suprasdami, kad šita vieta nėra visiškai standartinė, mes nusprendėme padaryti viešą architektūrinį konkursą, pasitelkėme Lietuvos architektų sąjungą, kuri suformavo architektų komisiją. Konkursas buvo labai sėkmingas, sulaukėme net 26 projektinių pasiūlymų.
Konkursas mums nėra privalomas, mes jį organizavome savarankiškai, parodėme savo interesą turėti gražų ir išskirtinį pastatą“, – komentavo M. Vanagas.
Jis taip pat tvirtino, kad įmonė stengėsi komunikuoti su bendruomene ir vystyti diskusiją apie projektą, tačiau tiek viena, tiek kita pusė laikosi savo atskiros nuomonės.
Pasak įmonės, būsimasis pastatas – vienas iš dviejų mažiausių verslo centrų, Vilniuje planuojamų per artimiausius pora metų, todėl reikšmingos įtakos nei architektūrinei tos vietos vienovei, nei kaimynų gyvenimo kokybei neturės. Bendruomenei neįtiko nei vienas iš 26 mūsų kartu su LAS paskelbto architektūrinio konkurso darbų.
