Skelbimų portale alio.lt vienas iš pigiausių variantų kainuoja 16 500 eurų. Butas yra vieno kambario, bendrabučio tipo, mūriniame 1974 metais statytame name. Parduodamo kambario plotas siekia apie 18 kv. metrų. Parduodamas su visais baldais.

Buto nuotraukas galite pamatyti čia.

Baltupiuose parduodamas labai panašus senos statybos bendrabučio tipo butas, kurio plotas taip pat siekia 18 kv. metrų. Tualetas ir dušas yra bendro naudojimo, tačiau bute yra įrengta nedidelė virtuvėlė. Butas kainuoja 17 500 eurų, parduodamas kartu su visais baldais.

Buto nuotraukas galite pamatyti čia.

Norint įsigyti naujesnės statybos ir dailiai įrengtą butą, piniginę teks atverti plačiau. Vieno kambario butas, užimantis 21 kv. metrą, kuriame yra ir maža virtuvėlė bei vonios kambarys, kainuoja 50 tūkst. eurų. Butas parduodamas pilnai įrengtas ir su visais baldais, taupant vietą yra įrengta antresolė, kuri atstoja miegamojo erdvę.

Populiariausi būstai pagal paiešką kainuoja maždaug nuo 60 iki 100 tūkst. eurų. Vienas iš pasiūlymų – senos, 1968 metų statybos, pakankamai erdvus trijų kambarių butas, kainuojantis 69 tūkst. eurų. Rašoma, kad butas ne kampinis, nereikės daug mokėti už komunalines paslaugas, gerai išvystyta socialinė ir transporto infrastruktūra.

Buto nuotraukas galite pamatyti čia.

Naujesnės statybos butų pasiūlymų nėra daug, tačiau jų kaina – gerokai didesnė. Pavyzdžiui, dviejų kambarių butas, užimantis 57 kv. metrus, kainuoja 99 500 eurų. Skelbiama, kad butas racionaliai išplanuotas, parduodamas su visa buitine technika ir baldais. Vienas iš didžiausių buto privalumų – vaizdinga Verkių parko panorama, matoma pro langus.

Kainos – labai įvairios

„Inreal“ NT brokeris Arminas Karalius DELFI sakė, jog bendrai apie Kalvarijų gatvę kalbėti sudėtinga, nes tai viena pagrindinių gatvių mieste, kurios ilgis 3,5 km. Ši gatvė jungia bent keturis mikrorajonus: Šnipiškes, Žirmūnus, Baltupius bei Jeruzalę bei riboja Naująjį Vilniaus centrą iš rytinės pusės. Kalvarijų gatvė prasideda nuo Žaliojo tilto ir tęsiasi iki pat Ateities gatvės.

Nekilnojamąjį turtą Kalvarijų gatvėje ekspertas siūlo skirstyti į keturias dalis: nuo Žaliojo tilto iki Konstitucijos pr., nuo Konstitucijos pr. iki Žalgirio g., nuo Žalgirio g. iki Ozo g., ir nuo Ozo g. iki Ateities g.

„Kalvarijų gatvėje dominuoja senos statybos butai ir namai, statyti iki 2000 m. Naujos statybos, nuo 2000 metų statybos, pastatų – mažuma. Kita vertus, skirtingose šios gatvės dalyse galima įžvelgti skirtingas tendencijas. Pavyzdžiui, centrinėje Kalvarijų gatvės dalyje tarp Žaliojo tilto ir Konstitucijos pr. dominuoja 1860-1914 metų statybos namai, kai kurie jų išskirtinės architektūros, saugomi valstybės. Aplink Kalvarijų Turgaus teritoriją daugiausia yra vienaukščių keleto butų pastatų bei individualių namų. Čia dar nemažai ir medinių pastatų. Kalvarijų gatvės dalis tarp Žalgirio ir Ozo gatvių pasižymi standartiniais 5-ų aukštų, 40-50 metų senumo blokiniais namais. Kalvarijų gatvės dalyje tarp Ozo ir Ateities gatvių galime rasti daugiausiai naujų, vėliau 2000 m., statybos namų“, – apie nekilnojamojo turto pasiūlą pasakojo A. Karalius.

Anot jo, senesnės statybos butų kainų vidurkis šiuo metu yra apie 1000-1600 eurų už kv. metrą. Naujos statybos butai, kurių daugiausia yra tarp Ozo ir Ateities gatvių, bei būstai prie Žaliojo tilto gali kainuoti ir 2000 eurų už kv. metrą. Todėl kainų spektras šioje gatvėje išties yra platus.

Gyventojai čia taip pat yra įvairūs. Brangesnio būsto atkarpoje, pasak A. Karaliaus, kuriasi šeimos, ieškančios ramaus, turinčio šie tiek žalumos rajono su nebloga infrastruktūra. O atkarpoje nuo Ozo g. iki Konstitucijos pr. daugiausia gyvena rajono senbuvių bei nuomininkų.

Nesaugiausia teritorijoje šalia turgaus

„Nauji pirkėjai šioje teritorijoje investuoja į vietą. Teritorija aplink Kalvarijų turgų laikoma ne itin saugia. Būstus dalyje tarp Žaliojo tilto ir Konstitucijos pr. renkasi jaunos poros ar šeimos, vidutines ir aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai, vertinantys miesto centrą bei Senamiestį“, – aiškino A. Karalius.

Pasak brokerio, pagrindinis šios gatvės privalumas – pakankamai nedidelis atstumas iki miesto centro ir Senamiesčio bei gana patogus susisiekimas. Dalis tarp Ozo ir Ateities gatvių yra labiau nutolusi nuo miesto centro, bet šią vietą žmonės mėgsta dėl ramybės ir žalumos.

Kalvarijų gatvės dalis tarp Žaliojo tilto ir Žalgirio gatvės įeina į Naująjį Vilniaus centrą – intensyviausiai besivystančią sostinės teritoriją. Jos privalumai – šalia esantys pagrindiniai verslo, prekybos, pramogų centrai bei senamiestis. Trūkumas – intensyvus eismas, triukšmas, kaip ir visur didelių miestų centruose.

„Didžiausios perspektyvos yra toje Kalvarijų gatvės pusėje, kuri patenka į Naujojo Vilniaus centro teritoriją. Šioje dalyje neseniai vystytojų įsigytas „Ibrahim“ centras taps nauju multifunkciniu pastatu, kuris, neabejotinai, sutvarkys aplinką, galbūt, pritrauks būsto vystytojus. Aplink Kalvarijų gatvę tarp Ozo ir Ateities gatvių, yra laisvų sklypų ir potencialių paruoštų projektų, kuriuose galėtų atsirasti tiek komerciniai tiek gyvenamieji objektai“, – kalbėjo A. Karalius.

Jis įvardijo, kad teritorija aplink Kalvarijų turgų nėra itin saugi ir tai turi tam tikros įtakos būsto kainai bei sprendimams įsigyti čia būstą. Visgi, kitose gatvės dalyse kriminogeninė situacija neviršija sostinės vidurkių.

Daugiausia bendrabučio tipo butų

Peržiūrėjus skelbimus, galima atkreipti dėmesį, kad Kalvarijų gatvėje yra nemažai pasiūlymų pirkti bendrabučio tipo butus. Tai patvirtina ir NT įmonės „Vilniaus turtas“ vadovas Antanas Kudarauskas, kuris teigia, kad šioje gatvėje tokio turto yra bene daugiausia. Bendrabučio tipo butus labiausiai mėgsta viengungiai, senjorai ir jaunesnio amžiaus asmenys, kurie tokį būstą įsigyja kaip pirmąjį arba už kurį nereikia pakloti didelių komunalinių mokesčių.

Pasak jo, pigiausi, bet tuo pačiu ir brangiausi butai yra Šnipiškių medinukuose, kuriuose nėra nei komunikacijų, nei kitų patogumų.

„Dažniausiai tai yra „milijonierių“ namai, nes dauguma tenykščių butų gyventojų vertina juos ne kaip butus, o kaip sklypą esantį po savo namu ir priklausantį prie buto. Todėl jie gali būti ir patys pigiausi, ir tuo pačiu vieni brangiausių butų prie Kalvarijų g. Yra išimčių, tarp medinukų galima įsigyti ir tikrai gerai suremontuotų ir prižiūrėtų butų su visais patogumais už patrauklią kainą“, – komentavo A. Kudarauskas.

Eksperto teigimu, vienas iš esminių minusų yra didelis eismo intensyvumas, dėl kurio gyvenimo kokybę gali trikdyti nuolatinis triukšmas. Tačiau tie, kurie čia gyvena jau daug metų, to triukšmo beveik negirdi ir nebekreipia dėmesio.

Jis taip pat nurodo, kad šioje gatvėje yra taip pat daugiausia prekybos centrų, nemažai laisvalaikio leidimo vietų, sporto klubai, švietimo įstaigos – viskas pasiekiama greitai ir pigiai savo bei visuomeniniu transportu, o daug kur galima nueiti tiesiog pėsčiomis. Didžiausi ir naujausi verslo centrai yra prie Kalvarijų g. susikirtimo su Konstitucijos pr., todėl čia yra ir didelė darbo pasiūla.

„Visai Kalvarijų gatvės teritorijai nė vienas NT specialistas neprognozuoja pilkų dienų. Mano nuomone, ir toliau statysis nauji komerciniai objektai, verslo centrai, daugės darbo vietų šioje gatvėje ir netoli jos, todėl bus dar daugiau visko vienoje vietoje. Dėl to gali būti dar labiau apkrautas eismas, bet jeigu visi rinksis visuomeninį transportą ar dviračius, paspirtukus, kitas alternatyvias transporto priemonės, dėl to problemų neturėtų pasijusti“, – apie šios gatvės perspektyvas kalbėjo A. Kudarauskas.

Anot jo, pavojingiausia gatve ji galėjo būti laikoma, kai naktį buvo pardavinėjamas alkoholis, tačiau dabar situacija yra ženkliai pagerėjusi, saugumas padidėjęs.

„Vis dar nesmagūs yra Šnipiškių medinukų skersgatviai su neapšviestomis gatvėmis bei kitos lokacijos su padidinta socialiai silpnų asmenų koncentracija. Bet Šnipiškės, kurios yra ar buvo pavojingiausia šios gatvės dalis, sparčiai kinta. Ypatingai daug priprojektuota naujos statybos projektų, kurie jau tuoj pradės iš esmės keisti visą Šnipiškių portretą“, – teigė ekspertas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)