Priemonės padėjo sutaupyti
J. Bandza, bendrovės „Newsec“ Komercinio turto Biurų valdymo grupės vadovas Baltijos šalyse, 2022 metus komercinio NT rinkai apibūdina kaip amerikietiškus kalnelius. Metų pradžioje, anot jo, komercinio NT rinkai buvo prognozuojamas itin geras laikotarpis, tačiau vasario mėnesį Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir tuomet viskas apsivertė aukštyn kojomis.
„Metų kulminacija, sakyčiau, buvo 2022 metų rugpjūčio mėnuo, kai elektros kainos padidėjo apie 1000 proc., lyginant su 2021-aisiais. Pavyzdžiui, 2021 metų gruodį elektros kaina už kilovatvalandę mūsų valdomų turtų portfelyje buvo 4 ct, praėjusių metų rugpjūčio mėnesį virš 40 ct. Tai privertė suklusti ir ieškoti sprendimų, kaip minimizuoti elektros vartojimą ir atliepti tą minimizavimą mūsų nuomininkams apmokant sąskaitas“, – laidoje „Delfi tema“ sako J. Bandza.
Pašnekovo teigimu, nutrauktų sutarčių nebuvo, dėl prastų prognozių energetikos sektoriui įmonės biurų atsisakyti neskubėjo. Visgi, kaip sutaupyti, įdomu buvo visiems.
„Visi nuomininkai žinojo, kad tokios sąskaitos juos pasieks, visi kartu taupėme ir mums pasisekė. Kai kuriuos objektuose tam tikromis priemonėmis mums pavyko sutaupyti apie 30 proc. kilovatvalandžių, lyginant su 2021-aisiais”, – skaičiuoja komercinio NT ekspertas.
Tačiau, reikia pabrėžti, kad biurų nuomininkai lygina du labai skirtingus laikotarpius – praėjusius metus su 2021-aisiais, vis dar pandeminiu laikotarpiu, kai nemaža dalis biurų darbuotojų dirbo iš namų. Tai pripažįsta ir J. Bandza.
Senų biurų nuomininkai moka daugiau
Ėmus kilti elektros kainoms, ir biurų nuomininkai, ir būstų savininkai pradėjo domėtis, kokiomis priemonėmis galima sumažinti augančias sąskaitas. Komercinio NT rinkoje, kaip ir būsto segmente, daugiausiai moka įsikūrę senos statybos pastatuose. Praėjusiais metais, J. Bandzos skaičiavimais, senesnės statybos biuruose energijos sąnaudos buvo apie 20 proc. didesnės nei naujos statybos.
„Esminis skirtumas tarp naujų, statytų prieš 5-7 metus, ir senesnių biurų yra tas, kad nauji pastatai yra gerokai lengviau valdomi. Yra pastato kompiuteriai, kuriuose matomas kiekvieno įrenginio elektros energijos suvartojimas, vartojimo pikai, poreikis ir pagal tai galima daryti tam tikras išvadas, koreguoti įrenginių veikimo laiką, vartojimo intensyvumą ir kita“, – teigia pašnekovas.
Senuose pastatuose, pasak J. Bandzos, tokių technologijų dažnai nėra arba jos mažiau pažengusios, pavyzdžiui, suteikia galimybę sekti kur kas mažiau duomenų.
„Tai ir lemia sutaupymus, nes, pavyzdžiui, naujuose pastatuose kažkokią įrangą galima įjungti iš anksto, sakykime, šaldymą. Šaldymas vartoja labai daug elektros energijos, todėl jį galima įjungti anksčiau, ne tada, kai yra vartojimo pikas ir taip pasiruošti didžiausiam šilumos intensyvumui tam tikru metu lauke. Lygiai taip pat ir vandens šildymo prietaisai: vandenį boileryje galima pašildyti anksčiau, ne tuo metu, kai kažkas plaunasi rankas arba eina į dušą. Tad skirtingi pastatai, skirtingas jų naujumas leidžia matyti, kaip žmonės vartoja, tam pasiruošti ir sutaupyti kažkiek elektros energijos“, – sako J. Bandza.
Visos šios priemonės gali būti lengvai įgyvendinamos ir kiekvieno mūsų būstuose, ypač individualiuose namuose.
Taupymo priemonės, kurias galima pritaikyti ir namuose
Taupymo priemonės, anot komercinio NT eksperto, gali būti kelių rūšių. Pirmoji – technologijos. Tam tikri įrenginiai leidžia kontroliuoti elektros energijos, šildymo vartojimą taip, kad biuro darbuotojas arba buto, namo gyventojas to net nepajustų. Antroji rūšys – pačių vartotojų elgsena. Ši kategorija ypač aktuali būstų savininkams. Siūlomos priemonės lengvai, be papildomų investicijų gali būti įgyvendinamos ir butuose, ir nuosavuose namuose.
„Su vartotojų elgsena daugiausiai buvo dirbama prekybos centruose, senesnės statybos pastatuose. Primenama, kad reikia išjungti šviesą ten, kur nėra žmonių, nešildyti koridorių arba mažiau juos šildyti nei darbo patalpas, išjungti įrenginius, kurie tuo metu nenaudojami ir kiti su vartojimu susiję įpročiai, pavyzdžiui, jeigu reikia pakilti į antrą aukštą, tai gal galima tai padaryti lipant laiptais ir nesinaudojant liftu. Kalbant apie prekybos centrus, dalis žmonių turbūt pastebėjo, kad buvo išjungti eskalatoriai, kažkur pritemdytos šviesos, galbūt kažkur šviesos išjungtos, kur jos nėra būtinos, ir kitos priemonės, susijusios su vartotojų elgsena“, – vardija J. Bandza.
Pašnekovas tęsia, kad ir senuose biuruose, kuriuose ilgai buvo atidėliojamas inovatyvių sprendimų diegimas, praėjusiais metais sulaukė savo eilės, pavyzdžiui, saulės elektrinės.
„Aišku, daugeliu atveju ruošėmės iš anksto ir stengėmės visas naujausias technologijas įdiegti, pavyzdžiui, šviesa, užsideganti nuo judesio ir pan. Taip pat saulės elektrinės įgavo visai kitą prasmę ir tapo dar aktualesne priemone sąskaitų už elektrą mažinimui. Jų populiarumas labai išaugo, nusidriekė eilės norinčiųjų jas įsigyti. Komercinių pastatų savininkai taip pat yra tose eilės, aktyviai imta domėtis, kaip kuo greičiau įsigyti saulės elektrinių arba netgi vėjo jėgainių“, – sako komercinio NT ekspertas.
Jis priduria, kad vienos stebuklingos priemonės, kuri padėtų ženkliai sutaupyti, biurų valdytojai nerado. Jų yra visas sąrašas ir jos geriausiai veikia kompleksiškai.
Energinis efektyvumas – prioritetas
Sąskaitos už elektrą turi didelę įtaką įmonėms, kurios žvalgosi pirmojo biuro arba nori pakeisti senąjį. Tai tvirtino jau minėtos bendrovės Tarpininkavimo grupės vadovė Jurgita Ragaišė. Jos teigimu, energinis efektyvumas tampa kone pagrindiniu prioritetu renkantis patalpas biurui.
„Įmonės, gavusios nelabai džiuginančias sąskaitas už elektrą, daug dėmesio skiria pastatų energetiniam efektyvumui. Tie biurai, kuriuose šiandien yra galimybė reguliuoti apšvietimą, vėdinimą, šildymą ir turintys kitas taupyti leidžiančias sistemas, šiandien yra labai patrauklūs. Daug patrauklesni nei tie, kurie statyti anksčiau“, – vardijo J. Ragaišė.
Tiesa, modernūs, tvarūs ir energetiškai efektyvūs biurai turi savo kainą. Pašnekovė akcentavo, kad statybų kaštai vystytojams ir taip išaugę, o visos modernios sistemos, garantuojančios pastato tvarumą, taip pat sudaro didelę galutinės projekto sąmatos dalį. Už tai susimoka galutinis vartotojas – nuomininkas.
„Tai nėra pigu, todėl kyla ir nuomos kaina. O jos klausimas šiandien yra labai skausmingas, ypač išgyvenimus pirmąją indeksacijos bangą ir nuomininkai su nerimu laukia šių metų indeksacijos. Viena vertus, tai yra gerai vystytojams, kurie šiandien vysto, nes tai padeda išlaikyti bendrą kainos lygį, tai gali padėti atgauti statomų projektų išaugusius kaštus. Nuomos kainos kyla visuose pastatuose ir tikėtina, kad ne visos įmonės šiandien galės išgyventi išaugusias nuomos ir komunalinių paslaugų kainas. Ekspertai prognozuoja, kad kaina gali kilti 20 proc. Todėl mes tikimės, kad nuomininkai ateis kalbėtis su nuomotojais ir ras kompromisą“, – pažymi J. Ragaišė. Vis dėlto, ji teigia, kad biurai tušti neliks. Nuomininkams ir nuomotojams teks rasti abiem pusėms tinkamą susitarimą.
Energinio efektyvumo komerciniuose pastatuose svarbą pažymi ir J. Bandza. To dažniausiai teiraujasi įmonės, kurios renkasi pirmąjį biurą. Tie verslai, kurie jau turi biuro patalpas, tačiau jos yra senesniuose pastatuose, pasak pašnekovo, neskuba ieškoti kito biuro, o domisi, kaip sumažinti sąskaitas už elektrą ir šildymą.
„Noras likti tose pačiose patalpose dažnu atveju yra labai visapusis. Tais atvejais, kai nuomininkui nereikia reikšmingai didesnio ar mažesnio biuro, visos pusės yra suinteresuotos esamo biuro nuomos sutarties išlaikymu. Atitinkamai tokiu atveju neretai sutariama, kad biure nuomininkas lieka, o nuomotojas jį modernizuoja. Modernizavimas reiškia, kad imamasi tam tikrų technologijų įdiegimo elektros energijos ir šildymo kaštų taupymui ir keičiamas biurų interjeras“, – pažymi komercinio NT ekspertas.
