Kaip pavyzdį galima pateikti Žolyno g. esantį keturių kambarių, 127 kvadratinių metrų ploto erdvų butą – kotedžą. Skelbiama, kad būstas įrengtas naudojant aukščiausios kokybės medžiagas, puikiai išplanuotas ir yra labai geroje vietoje – nenutolęs nuo miesto centro, tačiau tuo pačiu netrikdomas miesto šurmulio. Už šį butą pardavėjai prašo 228 600 eurų.
Atrodytų, kad toks būstas turėtų greitai rasti savo šeimininką, tačiau situacija yra šiek tiek kitokia. Pastatas pastatytas 2013 metais, tačiau iki šiol pirkėjas vis dar neatsirado. Nors besidominčių šiuo pasiūlymų netrūksta, tačiau pasiryžtančių pirkti – ne. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, galėtų būti greta stovintis Antakalnio klinikinei ligoninei priklausantis morgas.
Nekilnojamojo turto brokeris Josephas Dushkevichius mano, kad butą parduoti sunku yra dėl aukštos kainos. „Daug susidomėjusių buvo, daug apžiūrų, bet kažkam paskolos bankas neduoda, nes daugiausia norinčių buvo Antakalnio ligoninės gydytojai, tai amžiaus cenzas jau yra. Kiti su pardavėju susipyko, dėl kažko nesutarė. Tai taip ir pasiliko tas butas kol kas“, - pasakoja J. Dushkevichius.
Anot pašnekovo, morgas neturėtų būti kliūtis, nes tai tėra iškaba – daugelį kūnų išveža į centralizuotus laidojimo namus. Patys žmonės irgi nėra nė karto užsiminę, kad nenoras pirkti atsirado dėl šalia esančio morgo. Vienas pirkėjas yra pasiruošęs pirkti butą, tačiau teigia palauksiantis iki pavasario, mat jeigu neatsiras kitų norinčiųjų, pardavėjas vis tiek privalės nuleisti kainą.
Projekto vystytojui tarpininkaujančios įmonės "Pactor invest" atstovas prisistatyti atsisakė, tačiau sutiko pakomentuoti situaciją. Jis teigia, kad minėtas butas yra dar neįrengtas, ten atlikta tik dalinė apdaila. Pasak jo, butą bandoma parduoti jau seniai ir pagrindinis dalykas, dėl kurio žmonės nenori pirkti yra ne tik kaina, bet ir morgas, stovintis už tvoros.
„Šarvojimo salės, morgas tikrai labai užkliūna. Konkrečiai šito buto kaimynystėje yra tuberkuliozės centras kitoje kelio pusėje, autobusų parkas, kraujo priėmimo punktas, bendrabučiai šalia. Visi šitie dalykai ir susiveda, o ir kaina sąlyginai didelė“, - teigia jis. Pašnekovas mano, kad butą galiausiai visgi pavyks parduot, tačiau kada – nežinia.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Real Estate“ brokeris Egidijus Gerasimavičius tvirtina, kad visuomenėje vis dar yra gajūs stereotipai dėl gyvenamųjų pastatų šalia tokių įstaigų. Dalis pirkėjų turi priešišką nusistatymą ir tokioje kaimynystėje neperka namų. „Vienus atbaido pats faktas, kitus baimės jausmas, dar kitus pats stereotipas ir aplinkinių požiūris, pvz „ką pasakys giminės“, „draugai juoksis“ jeigu gyvensiu šalia morgo, šalia kapinių. Yra ir tokių klientų, kurie visiškai nekreipia dėmesio į tokius dalykus, jeigu pats rajonas ir vieta tinka – perka“, – mano jis.
Anot E. Gerasimavičiaus, tokių atvejų, kai būstą labai sunku parduoti dėl šalia esančios „nemalonios“ įstaigos pasitaiko, tačiau jeigu pats objektas (namas, butas) neturi kitų didesnių trūkumų jį tikrai galima parduoti. Gali tekti parduoti už mažesnę nei rinkos kainą arba išlaukti pirkėjo, kuriam tokia kaimynystė neturės jokios įtakos.
Vis dėlto, NT brokeris mano, kad pagrindinis argumentas yra baimė, kad kris nekilnojamojo turto vertė. „Jeigu namas arba namų kvartalas jau pastatytas ir šalia jo ketinama įsteigti vieną iš minėtų įstaigų, tai labai normalu ir suprantama, kad gyventojai tam prieštaraus. Kita vertus, Antakalnio mikrorajonas, kuriame yra tiek kapinių, tiek gydymo įstaigų, tuo pačiu ir morgų, tiek šarvojimo salių, tačiau jo patrauklumui ir NT kainai tai įtakos neturi“, - sako jis. Pašnekovas taip pat teigia, kad ši vieta yra jau istoriškai susiformavusi, turinti savo pliusų, savo puikią aurą ir klientų srautą.
Priešingai manantis Ober-Haus Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka sako, kad kaimynystėje esantys šarvojimo salė ar morgas gali priversti žmogų nuspręsti nepirkti nekilnojamojo turto šalia.
„Dalis pirkėjų šalia šių dviejų institucijų įsigyti būstą privengia. Mano galva, tai yra natūralu, nes emociškai tai nėra labai šiltas dalykas, o pirkėjams labai svarbi yra kaimynystė. Jeigu yra galimybė jos išvengti, jie ir stengiasi taip padaryti“, - teigia jis.
Pasak pašnekovo, situacijų, kai butą parduoti sunku dėl tokios kaimynystės, pasitaiko. „Prie morgo ir šarvojimo salių gerokai sudėtingiau parduoti butą. Kita vertus, jeigu tai yra modernios šarvojimo salės, iš esmės izoliuotos nuo gyvenamųjų namų, tai neturi įtakos, bet jeigu visiškai šalia gyvenamosios vietos, tai tada pirkėjai vengia“, - sako A. Šapoka. Vis dėlto, pašnekovas pabrėžia, kad keblumų parduodant kyla tik šalia morgo ar šarvojimo salės, kapinės pirkėjams nedaro jokios įtakos.
Anot A. Šapokos, daug svarbesnį vaidmenį vaidina kainos, kokybės ir vietos santykis. „Manau, kad net ir esant šalia morgui, yra būdų, kaip pardavimą suaktyvinti ir kaip išspręsti emocinio diskomforto sąlygas. Pavyzdžiui, mažosios architektūros kažkokie sprendimai. Galbūt galima užsodinti, atitverti kaip nors. Tačiau nemanau, kad tai yra lemtinga priežastis“, - teigia jis.
