Šiuo metu tokie projektai vykdomi Vilniaus centre ir senamiestyje, pavyzdžiui, Užupio kaimynystėje vystomas gyvenamųjų namų ir modernių biurų kompleksų projektas „Paupys“, pačioje senamiesčio širdyje nekilnojamojo turto projektų plėtros įmonės „Hanner“ vykdomas „Pilies apartamentų projektas“, didmiesčio grožiu spindintis #Tower projektas pačiame sostinės centre. Sprendimą gali rasti kiekvienas gyventojas – tiek ramybę ir poilsį, tiek troškimą nuolat būti įvykių sukūryje.

Potencialūs pirkėjai laukia rezervacijų eilėje

Užupio kaimynystėje statomas projektas „Paupys“ pristatytas buvo praėjusių metų pabaigoje, o baigtas bus tik 2019-aisiais metais, tačiau jau sulaukė daugiau nei tūkstančio užsiregistravusių potencialių pirkėjų užklausų.

Projekto vystytojo „MG Valda“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas sako, kad norinčių detaliau susipažinti su būsimu rajonu laiko rezervacijų eilė tęsiasi iki pat kovo mėnesio.

„Planuojame, kad visame rajone, jį visiškai užbaigus, bus įrengta daugiau nei 650 modernių būstų. Būsimieji naujakuriai šiame rajone galės rinktis būstus, kurie patenkins labai įvairius poreikius: nuo kelis šimtus kvadratinių metrų užimančių prabangių, išskirtinių apartamentų iki jaukių, stilingų, nedidelio ploto butų jaunimui ar jaunoms šeimoms“, - sako jis.

Mantas Umbrasas

Planuojama, kad „Paupio“ rajone kursis ne tik gyvenamieji namai, bet ir modernus verslo kompleksas, parduotuvės, restoranai, meno galerijos su konferencijų centru, sporto klubas ir vaikų darželis.

„Manome, kad šiame rajone bus viskas, ko reikia moderniam miestiečiui, kuris nori patogiai gyventi senamiestyje. „Paupyje“ didelį dėmesį skirsime visuomeninėms erdvėms – bus kuriamos aikštės, fontanai, originalios meninės instaliacijos“, - dalinasi planais M. Umbrasas.

Preliminarias būstų kainas „MG Valda“ atskleisti nesutiko, tačiau patikino, kad

„Paupio“ rajoną reikia priskirti prie prestižinio NT segmento objektų, todėl ir kainos atitiks tame segmente esančias tendencijas – kainos už kvadratinį metrą „Paupyje“ svyruoja nuo 2200 iki 4500 eurų. Didžiausia kaina yra taikoma išskirtiniams butams, kurie yra viršutiniuose aukštuose, su vaizdu į Vilnios upę arba kurių plotas itin didelis, užima net kelis šimtus kvadratinių metrų.

Paklaustas, kokie pirkėjai domisi tokios klasės būstais, M. Umbrasas atsakė, kad pirkėjų ratas kinta ir vis jaunėja.

„Tradicinio pirkėjo, kuris domisi ir perka būstus prestižinio NT projektuose, portretas šiek tiek keičiasi, galima sakyti jis kai kuriais atvejais jaunėja. Dažniausiai šio segmento pirkėjas jau turi pirmą savo būstą, yra sukaupęs pakankamai kapitalo savo gyvenimo kokybei pagerinti arba tiesiog investuoti, šiems pirkėjams būsto kokybė ir gyvenimo patogumas yra ypatingai svarbūs“, – teigia „MG Valda“ pardavimų skyriaus vadovas.

Apartamentai su vaizdu į Gedimino pilį

„Pilies apartamentų“ projektas jau yra baigtas vykdyti ir čia spėjo apsigyventi pirmieji naujakuriai. Pasak UAB „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, pirkėjai greičiausiai išpirko brangiausius butus (iki 4700 Eur už kv. m) viršutiniuose namų aukštuose su vaizdu į upę ir Gedimino pilį – iš 16 brangiausiųjų butų liko vos 4.

„Antroje vietoje pagal populiarumą yra 3000 – 4000 eurų už kv. m. kainuojantys butai, kurių nupirktas kas antras. Šiuo metu didžiausią pasirinkimą turi tie pirkėjai, kurie „Pilies apartamentuose“ dairysis butų, kurių kaina už kvadratinį metrą prasideda nuo 2300 eurų“, - teigia A. Avulis.

Paklausus, kuo ypatingas yra šis projektas, A. Avulis atsako, kad pirkėjai išties labai vertina ne tik išskirtinį vietos pasirinkimą, bet ir gerai apgalvotus inžinerinius sprendimus.

„Naujakuriai kaip didžiausius projekto privalumus įvardija projekto modernumą, namuose pritaikytus dizaino ir techninius sprendimus: grindinį šildymą, nuotoliniu būdu nuskaitomus skaitiklius, medinius langus, protingų namų sistemas ir kt. Taip pat gyventojai įvertina tai, kad kiekvienas pirkėjas gali įsigyti daugiau nei vieną automobilio statymo vietą“, - sako UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Gyvenimas viename aukščiausių Lietuvos statinių – už 12 000 eurų už kvadratą

Žmonės, turintys ambicijų gyventi viename aukščiausių Lietuvos statinių, jau nuo 2018-ųjų metų pirmojo ketvirčio galės dairytis būsto sostinės centre projektuojamame #Tower pastate. Tiesa, už butą čia gali tekti sumokėti labai nemažai – kvadratinio metro kaino dangoraižyje svyruoja nuo 2800 eurų iki net 12 000 eurų.

Planuojama, kad pastate bus įrengta 168 37-300 kv. m ploto apartamentų bei verslo centras. Projektui išskirtinumą padėjo suteikti itin išmanūs sprendimai - savo apartamentus gyventojai galės valdyti per mobiliąją aplikaciją, juos atrakinti – vos prisilietę pirštu.

„Pavyzdžiui, per aplikaciją gyventojai galės nuotoliniu būdu nustatyti kiekviename buto kambaryje vyraujančią oro temperatūrą, pasirikti norimą šilumos šaltinį – grindis ar oro šilumos siurblius. Kiekvieno mėnesio gale gyventojai gaus detalią sąskaitą, atskleidžiančią, kuriame kambaryje kiek šilumos sunaudota“, – pasakoja Saulius Kulvietis, projektą vystančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Irec Baltic“ komercijos direktorius Saulius Kulvietis.

Aplikacija taip pat suteiks galimybę nuotoliniu būdu valdyti namuose esančias vėdinimo sistemas. Gyventojas galės matyti tikslų CO2 kiekį, taip pat gaus pranešimus apie pakitusį CO2 lygį ir poreikį įjungti vėdinimo sistemą arba tiesiog padidinti jos apsukas.

Ir tai dar ne viskas – prie maksimalaus gyventojų patogumo šiame dangoraižyje taip pat prisidės ir konsjeržas, kuris prireikus galės nuvairuoti automobilį į automobilių servisą, nuvežti bei parvežti iš oro uosto, gyventojų atostogų metu prižiūrėti namus ir net paliktus gyvūnus, priimti siuntas bei turės dar begalę įvairių funkcijų. Teritorijoje šiuo metu yra įrenginėjamos elektromobilių ir elektrinių dviračių krovimo stotelės, o penktame aukšte gyventojų patogumui bus įrengta sporto salė.

Šiuo metu #Tower turi 15 rezervuotų butų, tačiau dėl labai didelio susidomėjimo tikimasi parduoti juos visus. S. Kulvietis sako, kad dangoraižyje svarstantis gyventi pirkėjas turėtų būti kosmopolitiškas, mėgti keliones, dėl to jaustis puikiai daugelyje miestų. #Tower orientuojasi į pirkėją, kuriam patinka tradicijos ir klasika, tačiau tik kaip vizito objektas, todėl mieliau renkasi technologijas bei komfortą.

Kaina kartais būna neadekvačiai didelė

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad kainą sudaro keli dalykai, o vienas iš pagrindinių yra įsigyjamos žemės kaina, projekto statymo vieta.

„Tai tokia pirminė statytojo investicija, kiek buvo įdėta lėšų įsigyjant. Antras dalykas yra, kiek reikėjo sukurt infrastruktūros tame objekte. Jeigu kalbama apie senamiestį, tai tenka atnaujinti tiklus sklype ir šalia sklypo, dažniausiai tokias sąlygas išduoda savivaldybė – jeigu nori nutiesti gatvės atkarpą, įrengti šaligatvius, apšvietimą ne tik savo sklype, turi tai padaryti ir šalia sklypo, nes jeigu ateini kurti vertę sau, turi ir kažkokią vertę miestui sukurt. Dar brangesni yra įvairūs požeminiai tinklai: nuotekos, elektra, dujos ir kiti dalykai, kuriuos yra būtina atnaujinti“, - teigia jis.

Mindaugas Statulevičius

Senamiestyje vystant projektus taip pat yra svarbus kultūros paveldo išsaugojimo reikalavimas. Kai kurie reikalavimai gali labai apsunkinti projekto viziją.

„Pavyzdžiui, yra pastatų aukštumo reikalavimas, kai pastatas galėtų būti aukštesnis, bet savivaldybė to neleidžia. Vienas dalykas, kai gali tame pačiame sklype statyt dešimties aukštų pastatą, bet leidžiama yra tik penkių, todėl reikia kelti kainą siekiant atpirkti pirminę investiciją į žemės sklypą, infrastruktūrą ir neišnaudotas galimybes. Dar yra įvairūs mokesčiai, kuriuos projektų vystytojai turi mokėti savivaldybei už socialinę inžinerinę infrastruktūrą, kurią galiausiai vis tiek sumoka pirkėjas, o tai irgi prisideda prie bendros turto kainos“, - sako LNTPA vadovas.

Projekto išskirtinumas, be abejonės, kainą iškelia į neregėtas aukštumas. Projektų įgyvendintojai pabrėžia savo pastatų išskirtinumą ir unikalumą, teigdami, kad jie sukūrė tokią gyvenamąją vietą, kuri galėtų būti kiekvieno žmogaus svajone. Vis dėlto, kaip sako M. Statulevičius, dažnai kaina yra nustatoma labai subjektyviai. „Šalia esantis kitas objektas gali kainuoti gerokai pigiau, bet kadangi yra garsus statytojas, kuris panaudojo geras medžiagas, daug darbo įdėjo garsus architektas ir turtas turi ilgalaikę išliekamąją vertę, tai įvertins ir pirkėjai. Kai kurie interjero sprendimai gali būti brangesni pritaikyti, pavyzdžiui, požeminis parkingas, kuris iškelia statybų kainą, nes senamiestyje yra labai ribotos galimybės ant žemės įrengti parkavimo vietą ir reikia tai daryti po žeme, o požeminiai darbai yra labai brangūs, nes yra gruntiniai vandenys, nuo kurių reikia izoliuoti statybą“, - pasakoja specialistas.

Tačiau nepaisant kainos, tokie būstai dažniausiai būna graibstyte išgraibstomi dar net nesulaukus statybų pabaigos. M. Statulevičius tvirtina, kad tai lemia žmonių noras būti kuo arčiau centro, darbo ir visai noriai moka didelę sumą pinigų už šį patogumą. „Daug yra dirbančių centre, dirbančių užsienio kapitalo įmonėse, kurie yra vieni iš tokių butų pirkėjų arba nuomuotojų, turintys didesnius lūkesčius. Dėl to dėmesio prabangūs būstai sulaukia vis daugiau, ypač Vilniuje ir Kaune, kur tas prestižinis segmentas dominuoja. Be to, prieš kokius aštuonis metus nebuvo tokio projekto, kur pirkėjai galėjo sakyti, kad pirks prestižiniame, brangiame objekte būstą, nes vyravo ekonominė ir vidurinė klasė pokriziniu laikotarpiu. Atsiradus klientų poreikiui, tokie projektai pradėjo vystytis prestižiniuose Vilniaus rajonuose – Užupyje, Žvėryne, senamiestyje, centre, Kaune – teritorijos prie Nemuno, Neries santakos, senamiestyje, prie laisvės alėjos. Ir visi jie savo pirkėją atrado, daugiausia todėl, kad pasiūlė išskirtinumą ir daugiau rinkoje tokio pasirinkimo nebuvo.

Į tokius objektus dažniausiai investuoja didesni, garsesni statytojai, turintys gerą istoriją, patikimi. Jie suteikia pirkėjui drąsos įsigyti brangesnį būstą, nes garsus vardas yra tarsi garantija, jog investuojama į išties kokybišką pirkinį. „Daugeliu atveju, butai yra parduodami labai greitai, ypač butai su geresniu vaizdu, šviesesni, erdvesni, turintys didesnes parkavimo vietas. Aišku, su kainodara kartais būna prašauta, nes jos būna nepamatuotai iškeltos. Ypač nauji vystytojai yra linkę pervertinti būstą ir vėliau klausia, kodėl nepavyksta parduoti buto. Tai ta kaina būna neadekvati ir spekuliatyviai užkeliama. O jeigu kainodara yra sudaryta profesionaliai ir atsakingai, kaip dažnai daro stambesni statytojai, rinkos žaidėjai, esantys rinkoje jau seniai, tai tikrai tokie objektai parduodami labai greitai“, - pasakoja M. Statulevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (197)