aA
Nauji įpročiai – nuotolinis darbas ir internetinė prekyba, keičia ir nekilnojamojo turto rinkos veidą. Gyventojai savo mažus butus arčiau miesto centro keičia į erdvius namus ar kotedžus. Tokia tendencija stebima ne tik Lietuvoje. Kokie būstai dabar vilioja NT pirkėjus, ar didmiesčiai ištuštės ir kaip tokios tendencijos koreguos NT kainas?
Pinigų sutaupę lietuviai leidžia sau patogesnį gyvenimą: sumų prabangiam būstui nebeskaičiuoja
© Shutterstock nuotr.

Renkasi erdvesnį būstą

Dar pirmojo karantino metu, praėjusių metų pavasarį, NT ekspertai, pardavėjai pastebėjo augantį gyventojų susidomėjimą erdvesniais būstais – didesnio ploto butais, nuosavais namais ar kotedžais. Būtent tokio NT paklausa išliko didelė visą vasarą, rudenį ir tęsiasi iki šiol. „Delfi TV“ laidoje „Delfi Rytas“ „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šis ir kiti pokyčiai NT segmente įžvelgiami tiriant ir Lietuvos, ir užsienio šalių rinkas.

„Pokyčiai visose šalyse daugiau mažiau yra panašūs. Pirmasis, daug ką nustebinęs pokytis, buvo NT aktyvumas. Jis, priešingai nei buvo baimintasi, praktiškai nesumažėjo ir net, jei žiūrėtume praėjusių metų antrąją pusę ir šių metų pradžią, tai buvo dalies segmentų pasiekti visų laikų aktyvumo rekordai. Tai skatina didesnis laiko praleidimas namuose, populiarėjantis darbas iš namų, žmonės labiau kreipia dėmesį į savo būsto kokybę. Jeigu kažkas pradeda nepatikti, jie ieško naujo būsto ir sandorių skaičius yra didelis. Tai pastebima tose šalyse, kurios nedaug nukentėjo nuo pandemijos“, – įžvalgomis dalinasi ekonomistas.

Pinigų sutaupę lietuviai leidžia sau patogesnį gyvenimą: sumų prabangiam būstui nebeskaičiuoja
© Shutterstock

Jis tęsia, kad namai tampa populiaresnis ir dažnesnis pasirinkimas nei maži ar vidutinio ploto butai. Taip pat auga žemės sklypų nuosavų namai statybai paklausa.

„Jeigu taip bus ir toliau, tai sukels nemažai iššūkių, ypač Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai, nes tikėtina, kad žmonės dar gausiau iš miestų centrų plūstels į priemiesčius, sukeldami iššūkių infrastruktūrai ir pan.“, – pažymi Ž. Mauricas.

Būsto pirkimas
Būsto pirkimas
© Adobe Stock

Ekonomistas pastebi, kad visame pasaulyje didmiesčiai tuštėja: Paryžius, Niujorkas, Londonas jau prarado nemažą dalį gyventojų, kurie dirba nuotoliniu būdu, palieka triukšmingus didmiesčius ir kraustosi į mažesnius miestelius ar priemiesčius, kur pragyvenimas jiems kainuoja mažiau.

Naujas būstas išlieka populiarus

Kita vertus, pasak Ž. Maurico, nereikia nuvertinti ir standartinių dviejų kambarių butų, kurie Lietuvoje vis dar patrauklūs.

„Mes vis dar turime iššūkį, kad yra pakankamai nedaug naujos statybos būsto, o gyventojai mieliau renkasi jį“, – pažymi pašnekovas.


Kalbėdamas apie artimiausias tendencijas NT rinkoje, ekonomistas teigia, kad viena vertus, liks paklausūs naujos statybos būstai, tačiau NT pirkėjai vis dažniau žvalgysis didesnio, erdvesnio būsto ir jeigu jo neras mieste, kelsis gyventi į užmiestį – nuosavą namą ar kotedžą. Tai gali pakoreguoti ir NT kainas: jos gali kisti tuose segmentuose, kurie bus populiaresni. Tačiau trumpuoju laikotarpiu didelio kainų augimo ekonomistas neprognozuoja.

„Trumpuoju laikotarpiu labai didelio augimo nereikėtų tikėtis, daugiau kainos priklausys nuo paklausos. Jeigu bus judėjimas iš miesto į priemiesčius, tai kainos turėtų vienodėti, o didžiųjų Lietuvos miestų kainų tendencijos priklausys nuo migracijos tendencijų. Daugiau šansų turi didesnio ploto būstai, ypač kylant pajamų lygiui“, – sako ekonomistas.

Pinigų sutaupę lietuviai leidžia sau patogesnį gyvenimą: sumų prabangiam būstui nebeskaičiuoja
© Shutterstock

Paskolų daugėja ir jos vis didesnės

„Luminor“ banko ekonomistas tikina, kad padaugėjo ir bankų suteikiamų būsto paskolų kiekis, augo ir vidutinės paskolos dydis. Apie tai kalba ir „Swedbank“. Bankas skaičiuoja, kad praėjusiais metais vidutinė būsto paskola, palyginti su 2019 m., išaugo 8 proc. ir sudarė apie 73,5 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji padidėjo penktadaliu ir praėjusių metų pabaigoje siekė vidutiniškai 23 tūkst. eurų. Taip pat buvo pastebimas gyventojų susidomėjimas didesnio ploto gyvenamuoju būstu.

„Tiesioginis pandemijos poveikis būsto rinkai buvo trumpalaikis, ir jau antroje praėjusių metų pusėje stebėjome išaugusį gyventojų aktyvumą kreipiantis dėl būsto paskolų, kuris išliko iki šiol. Be to, būsto paskolas imantys gyventojai linkę neprisiimti perteklinės rizikos ir svariau prisideda nuosavomis lėšomis, kurios vidutiniškai sudaro apie ketvirtadalį visos būsto kainos“, – pranešime sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Pasak jo, pandemija padiktavo didesnį saugumo poreikį, dėl kurio išaugo gyventojų susidomėjimas papildomomis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, būsto paskolų įmokų draudimu. Ši apsauga padeda vykdyti įsipareigojimus susidūrus su netikėtais finansiniais sunkumais.

Būsto pirkimas
Būsto pirkimas
© Shutterstock

Gyventojai dairėsi erdvesnio būsto

Didesnę šalies nekilnojamo turto dalį sudaro daugiabučiai namai, ir rinkoje didesnių pokyčių pagal turto tipą nėra, tačiau pastebima tendencija, kad lietuviai vis dažniau svarsto apie nuosavo namo pirkimą ar statybą.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys namo įsigijimui, jo statyboms ar statybų užbaigimui „Swedbank“ suteikė apie trečdalį (33 proc.) visų būsto paskolų. Per metus ši paskolų dalis padidėjo 3 proc. punktais.

„Matome tendenciją, kad individualius namus gyventojai yra linkę rinktis racionaliai. Jie objektyvai vertina savo šeimos gyvenamojo ploto poreikį, skaičiuoja su tuo susijusias namo išlaikymo išlaidas ir jo energijos sąnaudas“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Pasak P. Ladziato, žvelgiant detaliau galima pastebėti, kad šiek tiek auga didesnių nei 100 kv. m. butų populiarumas, keičiasi ir perkamų namų tendencijos – dažniausiai įsigijimui ieškoma individualių namų, kurių plotas siekia iki 150 kv. m. Be to, gyventojai vis daugiau lėšų skiria energiniam būsto efektyvumui ir komfortiškoms gyvenimo sąlygoms.

Pinigų sutaupę lietuviai leidžia sau patogesnį gyvenimą: sumų prabangiam būstui nebeskaičiuoja
© DELFI / Domantas Pipas

2 iš 3 būsto paskolų – su bendraskoliu

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė būsto paskola pernai ūgtelėjo 8 proc. iki 73,5 tūkst. eurų. Tačiau tai neturėjo didesnės įtakos gyventojų galimybėms dengti būsto paskolos įmokas.

„Paskolos įmokoms dengti gyventojai skiria kiek daugiau nei ketvirtadalį savo ar šeimos mėnesio pajamų, o vidutinis būsto paskolos grąžinimo terminas siekia 25 metus“, − komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, skolinantis būstui vidutinės grynosios vieno žmogaus mėnesio pajamos per praėjusius metus sudaro 1,3 tūkst. eurų, o kai dėl paskolos kreipiamasi su bendraskoliu, jos siekia apie 2,1 tūkst. eurų. Maždaug 2 iš 3 būsto paskolų suteikiama klientams su bendraskoliu.

P. Ladziato pastebi, kad 9 iš 10 atvejų paraišką dėl būsto paskolos suteikimo, dokumentų pateikimą, kredito sutarties pasirašymą ir kitus susijusius reikalus gyventojai tvarkosi nuotoliniu būdu internetu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
1.9231

NT verslininkas paaiškino, kodėl kyla NT kainos: būstai ir toliau brangs (223)

NT pirkimo karštinei ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje prasidėjus, darbo daugiabučių...

Lietuvos NT rinką gali papildyti naujo tipo butai – mikrobūstai: skeptikai jau vardija trūkumus (349)

Lietuvos NT rinką gali papildyti naujo tipo butai – mikrobūstai. Tokio NT suminė kaina būtų...

Kaip lietuviai renkasi būstą: kai kuriems nereikia net mėnesio (8)

Nors 34 proc. lietuvių būstui išsirinkti skiria daugiau nei metus, 19 proc. svarbų pirkinį randa...

Tokių būstų pardavimo rezultatų nesitikėjo ir patys NT vystytojai: atrodo, kad buto įsigijimas tapo labai smagiu laiko praleidimu (30)

NT bendrovės pasidalijo kovo mėnesio NT pardavimų rezultatais, kurie yra išties įspūdingi. Pasak...

Vienam didžiausių Lietuvos NT vystytojui gyventojai žeria saują kaltinimų: susiduriame su nesuvokiamomis problemomis (345)

Pirmojo būsto įsigijimas ir įsirengimas kiekvienam naujakuriui yra nepaprastai džiaugsmingi...

Top naujienos

Pamačiusi pervestą atlyginimą Šiaulių ligoninės medikė liko šokiruota: gydymo įstaigos versija – kitokia (218)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės sūnus teigia, kad jo mamai ligoninė...

Čaplinskas: panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų (285)

Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį koronaviruso pandemijos scenarijų, tai yra – virusų...

Šiltas pavasaris kol kas traukiasi: laukia smarkūs lietūs, vietomis sugriaudės perkūnijos (2)

Krentant atmosferos slėgiui ir didėjant žemo slėgio lauko įtakai giedrių orų laikotarpis...

Lietuvoje prasidės didžiuliai pokyčiai: vieniems teks stipriai pakeisti savo įpročius, o kiti galės pasinaudoti parama (63)

Pustrečio milijardo tonų – štai tiek pačių įvairiausių atliekų kasmet susikaupia Europos...

Kasdienybės herojai. Eleonora – apie „Sel“ ir skyrybas: liūdna dėl savo gyvenimo, kad nieko nepasiekiau kita tema: stulbinanti „Misis Lietuva 2019“ Gretės Brokienės sėkmė (11)

Išskirtinis Eleonoros Sebrovos interviu - karjera grupėje „Sel“, skausmingos skyrybos ir...

Karolis Kasperas | D+

Japonų valdžia po šiai dienai neigia šį istorinį faktą: „komforto stotyse“ karius tenkino 200 tūkst. pagrobtų moterų

Lee Ok-Seon nieko neįtardama ėjo namo, kai iš pravažiuojančio automobilio iššoko grupė...

Štai kokių perliukų radau „Mamų mugėje“: vaiką galima aprengti už tiek, kiek kainuoja trys puodeliai kavos (54)

Ar brangu auginti vaikus, juk jie taip greit auga, todėl daug ir reikia – kas sezoną naujų batų,...

UEFA atsakas: grasina dar šią savaitę iš Čempionų lygos išmesti tris iš keturių pusfinalio dalyvių (106)

UEFA ketina imtis pačių griežčiausių ir beprecedenčių veiksmų prieš maištininkų...

Agnė Keizikienė | D+

Mokslininkas praskleidė šydą nuo paslaptingo sapnų pasaulio: kodėl sapnuojame, ką sapnai apie mus pasako ir kaip jiems padaryti įtaką?

Sapnai tarsi kokia astrologija: vieni į juos žiūri su šypsena, kiti – intensyviai tyrinėja. Kad...

Kūno kalbos ekspertė išanalizavo princo Philipo laidotuvių įrašus: žiūrovams nepastebimos detalės pasakė daugiau nei žodžiai (33)

Karalienė Elžbieta II stabtelėjo prieš įeidama į Šv. Jurgio koplyčią, lyg negalėtų...