Pigiausi projektai – Pašilaičiuose ir Naujojoje Vilnioje
Nekilnojamojo turto ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad pigių naujų būstų projektų Vilniuje nėra daug. Butų, kurių kaina yra iki 1300 eurų už kv. metrą iš viso yra apie 350 – maždaug 7 proc. visos šiuo metu esančios pasiūlos Vilniuje.
Jis taip pat įvardija, kad pigiausių projektų kainos vidutiniškai prasideda nuo 1150 eurų už kv. metrą. Tai yra butai su daline apdaila, daugiausia jų – Pašilaičių ir Naujosios Vilnios mikrorajonuose.
„Pigiausias projektas – „Leičių kiemas“. Vidutinė kaina – 1154 eur/kv. m, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į butų dydį. Vidutinis likusių butų plotas šiame projekte yra apie 60 kv. m.
Tuo tarpu antroje vietoje pagal pigumą esantis „Vilnelės namų“ projektas Naujoje Vilnioje vidutiniškai kainuoja 1186 eur/kv.m, bet vidutinis butų plotas – apie 47 kv. m, tai vidutinis butas šiame projekte kainuoja apie 55 700 eurų, o „Leičių kieme“ – 69 240 eurų. Tad dar labai svarbu pagal kokį kriterijų vertiname pigiausius projektus.
Trečioje vietoje pagal pigumą – dar vienas projektas Pašilaičiuose – „Eitminų namai“, kur vidutinė kvadratinio metro kaina siekia 1198 eurų, o butų plotas – apie 48 kv. m, tad vidutinio buto šiame projekte kaina siekia apie 57 500 eurų.
Jei kalbame apie naujos statybos namus, kotedžus, tai pigiausi yra pietinėje Vilniaus dalyje – Trakų Vokėje, Raisteliai, Vaidotai, Gureliai ir pan. bei rytinėje dalyje – Naujoji Vilnia, Galgiai, Kairėnai. Naujų namų kainos prasideda nuo 850 eurų už kvadratinį metrą su daline apdaila“, – DELFI komentavo analitikas.
NT bendrovės „Centro kubas“ direktorius Viktoras Račkovskis į pigiausių projektų sąrašą taip pat įtraukia ir „Neries slėnio“ projektą Balsiuose, „Fizikų II namus“ Visoriuose, „Nok Nok Home“ projektą Pilaitėje bei „Sostinės parko“ namus Naujininkuose.
Balsiuose, „Neries slėnyje“ parduodami 95 kv. metrų ploto butai, kur kvadrato kaina svyruoja nuo 863 iki 1 421 eur/kv. m. Šio projekto buto vidutinė kvadrato kaina – 1142 eur/kv. m.
Visoriuose, „Fizikų II namuose“ parduodamų butų plotas įvairus – nuo 32,28 kv. metrų iki 111,18 kv. metrų. Kvadrato kaina taip pat svyruoja tarp 1 136 eur/kv. m ir 1 710 eur/kv. m Šio projekto buto vidutinė kvadrato kaina – 1 423 eur/kv. m.
„Nok Nok home“ Pilaitėje parduodami 80,63 kv. metrų ploto butai; kvadrato kaina 1 060 – 1 111 eur/kv. m. Šio projekto buto vidutinė kvadrato kaina – 1086 eurai.
Naujininkuose, „Sostinės parko“ namuose parduodami sąlyginai dideli butai, nuo 105 iki 108 kv. metrų. Kvadrato kaina – nuo 1 000 iki 1 065 eur/kv. m. Šio projekto buto vidutinė kvadrato kaina – 1033 eur/kv. m.
„Apibendrinus turimą informaciją galima pamatyti, jog ekonominės klasės butu kainos svyruoja nuo 863 iki 1200 eurų už kv. metrą“, – sakė ekspertas.
Kas būdinga pigiausiems projektams?
Pasak A. Antanavičiaus, visi pigiausi daugiabučių projektai Vilniuje yra B energinės klasės bei 9 aukštų. Tai reiškia, kad dėl žemesnės kainos iš dalies yra aukojama statybų kokybė bei gyvenimo komfortas.
Vystytojai, nustatydami projektams kainas, atsižvelgia į rinkos situaciją – kaip ir kiekvienas pardavėjas, jie stengiasi maksimizuoti savo pelną ir gauti kaip įmanoma didesnę kainą. Tačiau, analitiko manymu, kiekviename rajone yra nusistovėjęs tam tikras kainų lygis, į kurį vystytojai atsižvelgia prieš pradėdami naują projektą.
„Kitaip sakant, kainą lemia ne statybų kaštai, o rinka, t.y. pirkėjų sutikimas mokėti vienokią ar kitokią kainą ir tada jau lieka galvosūkis vystytojui kaip paruošti projektą, kad galėtų pateikti atitinkamame kainų lygyje“, – kalbėjo A. Antanavičius.
V. Račkovskis tikina, kad vystytojų siekis pasiekti didžiausią rinkos dalį ir padiktuoja, kokia kaina turėtų būti nustatyta projektui. Visgi, jis siūlo atsižvelgti ir į dar kelis svarbius dalykus.
„Norint gilesnio supratimo svarbūs dar keli aspektai. Bendrai, gyvenamojo būsto kainą sudaro sklypo ir statybos kainos bei vystytojo pelnas. Šiandien vystytojai skaičiuoja, jog vidutinė statybos kaina svyruoja tarp 750 ir 1000 eur/ kv. m, o sklypo kaina – tarp 100 ir 150 eur/ kv. m. Tai leidžia manyti, kad šių projektų atžvilgiu vystytojo pelnas yra labai mažas – arba, kad projektai vystomi pagal seniau įregistruotą statybos leidimą su žemesniais statybos reikalavimais bei kaštais“, – komentavo pašnekovas.
Visada išliks paklausūs
V. Račkovskio nuomone, tokio tipo turto poreikis visada bus, nes didžiausia dalis pirkėjų yra asmenys, kurie nori būsto pradžiai ir neturi susiformavę tikslių poreikių. Pirkėjų susidomėjimą dar labiau skatina tai, jog šiuo metu paskolos įmoka yra mažesnė nei nuomos kaina.
„Kai kurie pirkėjai paprasčiausiai naudojasi proga pakeisti savo senos statybos būstą į naujos statybos, kuriuose mažesni komunaliniai ir šildymo kaštai; kai kuriems, mažos paskolų maržos suteikia galimybę įsigyti antrą ar trečią būstą ir jį išnuomoti – taip būstas tampa investicija“, – savo įžvalgomis dalijosi ekspertas.
A. Antanavičius sako, jog patys pigiausi projektai rinkoje neišsiskiria didele paklausa, bet pardavimai vyksta rinkos vidurkio lygmenyje, todėl tai leidžia teigti, jog neigiamus mikrorajonų aspektus vystytojams pavyksta nusverti geresne kaina.
Kaina turėtų būti svarbi ne tik šiandien
Visgi, analitikas sako, kad tokio būsto pats nepirktų, nes tai yra ilgalaikė investicija – būsto kaina svarbi ne tik šiandien, bet ir kokia ji bus po 10-20 ir daugiau metų.
„Kokia bus to mikrorajono, kuriame būtų mano būstas vertė bei įvaizdis? Kokia bus paklausa būstui tame rajone po 10-20 metų ir kokia bus išliekamoji vertė. Ar būsto vertė judės kartu su visa rinka, ar lėčiau, ar greičiau? Atsakydamas į šiuos klausimus ties Pašilaičių ar Naujosios Vilnios mikrorajonais neturiu teigiamų atsakymų, todėl šiuose rajonuose buto nepirkčiau. Jei kažkam ateities situacija ne tokia svarbi, kaip galimybė šiandien įsigyti pigų butą – tada jiems reikėtų vadovautis kitokiais kriterijais, nei vadovaučiausi aš“, – savo nuomonę išsakė A. Antanavičius.
Anot V. Račkovskio, tokių projektų negalima vertinti per paprastą „blogai/gerai“ prizmę, nes viskas priklauso nuo žmonių poreikių.
„Vieniems žmonėms reikia automobilio, nes jiems reikia nuvažiuoti iš taško A į tašką B, kitiems reikia Mersedeso, nes tik jame jie jausis laimingi. Taip ir su būstais – daug kas priklauso nuo to, kokiam tikslui įsigyjamas šis turtas ir nuo gyventojų ateities planų.
Tiesa, galima išskirti du svarbius aspektus. Pirma, nesvarbu, kokia yra konkretaus būsto kaina, būtini reikalavimai ir garantijos gyvenamajam būstui išlieka. Antra, šiuo metu rinka neleidžia pralošti įsigijus ekonominį būstą ir jį pardavus tada, kai jam nebelieka poreikio. Sunku pasakyti, ar ši tendencija galios ir ateityje“, – aiškino ekspertas.
Kalbant apskritai, V. Račkovskis pataria perkant naujos statybos būstą patikrinti vystytojo patikimumą bei pasitarti su NT vertintojais, nes būtent jie gali pasakyti, kokia yra tikra rinkos kaina ir kokia ji bus, kai būstą pilnai įrengsite.
Pasak pašnekovo, negalima pamiršti to, jog daugelis, siekdami patogumo, į savo būstą investuoja ženkliai daugiau nei pradinė kaina ir tos investicijos gali neatsipirkti – ekonominių būstų rajonuose dažniausiai nebūna pirkėjų, galinčių įpirkti tokias investicijas, o galintys įpirkti tame rajone nesidairo.
