Pirko ne tik NT, bet ir gerinosi buities sąlygas
Turbūt jau niekas nedrįstų ginčytis, kad praėję metai NT rinkai buvo labai geri. Kaip „Delfi būstui“ sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis, atsižvelgiant į koronavirusą ir dėl karantino buvusius suvaržymus, NT rinkai praėję metai buvo geriausi per visą Lietuvos istoriją.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, pandemijos kontekstą, praėję metai būsto rinkai, galima sakyti, buvo patys geriausi per visą Lietuvos istoriją. Mes turime bendrus rezultatus, įsivaizduokite, kad sandorių kiekis visoje Lietuvoje, kalbant apie būstą, kokiais 5 proc. mažesnis nei 2019 metais, o jeigu žiūrėtume į rezultatus pagal pinigų kiekį, išleistą būstui įsigyti, tai buvo išleista didžiausia pinigų suma per visą istoriją“, – pažymėjo NT ekspertas ir pridūrė, kad pernai žmonės pirko ne tik brangesnį, bet ir didesnį turtą: didesnius butus, nuosavus namus, ypač suklestėjo pajūrio NT rinka. Palangoje, anot R. Reginio, buvo įsigyta daugiausia NT per visą Lietuvos istoriją.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad žmonės pirko ne tik NT, bet ir skyrė daugiau lėšų naujam būstui įrengti ir senam atnaujinti, gyvenimo kokybei namuose gerinti.
„Žmonės pernai buvo linkę išleisti daugiau tokiems pirkiniams. Vien tik būstui įsigyti skirta 5 proc. daugiau lėšų nei užpernai. Ir, be abejonės, daugiau pinigų skirta ne tik būstui įsigyti, bet ir jam įrengti bei esamo būsto būklei pagerinti. Ir tuo mes neišsiskiriame iš bendro, bent jau Šiaurės Europos, konteksto, Skandinavijos šalių, kur lėšų skaičius, išleistas būstui įsigyti ir jam pagerinti, išaugo dviženkliu skaičiumi“, – sako Ž. Mauricas.
Pašnekovas tęsia, kad tai lėmė kelios pagrindinės priežastys. Pirmiausia, žmonės daugiau laiko leido namuose ir dėl įvestų judėjimo ribojimų, ir dėl populiarėjančio darbo nuotoliniu būdu. Nuolatinis buvimas savo namuose juos paskatino pasigerinti buitį, gyvenimo komfortą.
„Natūralu, juk minimaliai žmogui reikėjo bent stalo namuose, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu, o kai kas net visą darbo erdvę įsirengė, įsigijo didesnį būstą“, – aiškina ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, antra priežastis, kodėl išaugo lėšų, skiriamų gyvenimo kokybei namuose gerinti, dalis, yra didesnės gyventojų finansinės galimybės.
„Paradoksaliai skamba, bet juk žmonės buvo priversti taupyti pinigus, nes nebuvo galimybės jų išleisti laisvalaikio pramogoms, paslaugoms, kelionėms. Ir toks prievartinis taupymas davė rezultatą. Kita vertus, juk vidutiniškai nebuvo ir pajamų kritimo, atlyginimai bendrai skaičiuojant augo. Netgi jeigu paimtume darbo užmokesčio fondą, jis taip pat augo, nors BVP susitraukė beveik 2 proc.“, – akcentuoja ekonomistas.
Pašnekovo teigimu, trečia priežastis skirti išaugusias lėšas ne tik NT, bet ir būsto apyvokos, baldų, buitinės technikos prekėms, buvo noras investuoti.
„Žmonės baiminosi galimai kilsiančios infliacijos, pamatė, kad centriniai bankai ir vyriausybės skiria daug pinigų ekonomikai gelbėti, akcijų kainos pakilo, ir tai skatino gyventojus investuoti į NT. O Lietuvoje NT yra populiariausia investicija, matome to rezultatus. Taigi to antro būsto pirkimų buvo labai daug. Palanga – labai geras pavyzdys: nuo vasaros antros pusės kas mėnesį iki metų pabaigos, įskaitant ir gruodį, dvigubai daugiau sandorių buvo sudaroma nei ankstesniais metais“, – pažymi Ž. Mauricas ir priduria, kad dar tam tikras sandorių skaičius, sudarytas praeitų metų pabaigoje, atsispindės ne tik šių, bet ir kitų metų NT statistikoje, nes dalis būstų pajūryje pirkta tik iš brėžinių, kurie bus įgyvendinti šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.
Ekonomistas sako, kad tokia NT statistika yra gera žinia baldų, buitinės technikos ir kitos namų įrangos gamintojams bei pardavėjams.
„Jie turėtų trinti rankomis, nes tuos būstus reikia įrengti. Kai perkamas naujas būstas arba žmonės keičia seną į naują, tai žymiai daugiau investuojama į buitinę techniką nei tada, kai žmogus sugalvoja šiaip įsigyti naują prietaisą“, – sako Ž. Mauricas.
Ką lietuviai pirko labiausiai?
Kiek procentų per mėnesį ar apskritai per metus pernai vidutiniškai lietuviai skyrė namams atnaujinti ar įsirengti, pasak ekonomisto, sunku įvertinti, dar nėra galutinės statistikos, be to, nereikia pamiršti ir šešėlio būsto remonto, įsirengimo sferoje. Kita vertus, Ž. Maurico teigimu, baldų, buitinės technikos pirkimo augimas pernai yra dviženklis.
Lietuvos statistikos departamento pernai metų gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai būstui apstatyti, namų apyvokos įrangai įsigyti ir kasdienei būsto priežiūrai skirta 5,16 proc., o užpernai, to paties laikotarpio duomenimis, 5,24 proc. Kitaip tariant, Lietuvoje namų ūkiai stebėjimo laikotarpiu pernai būstui apstatyti, namų apyvokos įrangai įsigyti ir kasdienei būsto priežiūrai skyrė 5,16 proc. savo lėšų. Tiesa, reikia paminėti, kad šie duomenys rodo realiai skiriamą namų ūkio finansų dalį, o ne norimą ar planuojamą. Taip pat akcentuojama, kad kas mėnesį šis indeksas vis perskaičiuojamas ir gali kisti, priklausomai nuo laikotarpio ir aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, gruodžio pabaigoje uždarius parduotuves šis indeksas gali būti mažesnis, nes gyventojai fiziškai negalėjo įsigyti jiems reikalingų prekių.
Kad būtų aiškiau, didelė tai suma ar ne, verta paminėti, kad daugiausia vidutiniškai lietuviai išleido maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams – 20,88 proc., transportui – 14,73 proc., komunalinėms paslaugoms (būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras) – 11,34 proc.
Kad lietuviai buvo linkę išlaidauti buitinei technikai, prietaisams, baldams ir pan., pastebėjo ir didieji prekybos tinklai, parduodantys šias prekes. Pasak „Kesko Senukų“ atstovės Elonos Uckutės, ne karantino mėnesiais „Senukų“ prekybos centruose užfiksuotas šių remonto ir statybinių prekių kategorijų didžiausias augimas: statybinių mišinių, fasado, stogų dangų, įrankių, dažų, elektros instaliacijos, vandentiekio ir šildymo sistemų, apdailos.
„Taip pat augo stambios buitinės technikos pardavimas, ypač išsiskyrė įmontuojamoji virtuvės technika, indaplovės, šaldymo įranga. Tarp smulkios buitinės technikos dominavo dulkių siurbliai, kavos ruošimo įranga. Augo ir namų robotų paklausa – vejapjovės, siurbliai“, – vardija bendrovės atstovė.
Ji tęsia, kad šiltojo sezono metu klientai daug dėmesio skyrė aplinkai tvarkyti, įsirengdavo terasas, leido laiką sode, gamtoje – tai rodo sodo technikos, baldų, turizmo, laisvalaikio prekių paklausa.
„Sporto ir sveikatinimo prekių pardavimo augimas leidžia daryti prielaidą, kad žmonės ir toliau vis daugiau dėmesio skiria aktyviam laisvalaikiui, sportui, judėjimui bei tobulėjimui“, – akcentuoja pašnekovė.
E. Uckutės teigimu, panašios pardavimo tendencijos pastebimos ir elektroninėse parduotuvėse „Senukai.lt“ ir „1A.lt“. Elektronines parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios įmonės „Kesko Senukai Digital“ direktoriaus pavaduotojas komercijai Paulius Palinauskas papildo, kad kai nedirbo fizinės parduotuvės, lietuviai reikiamų prekių įsigydavo internetu.
„Daugiau laiko praleisdami namuose, gyventojai norėjo susikurti malonesnę atmosferą ar pabaigti nebaigtus remonto darbus. Tik prasidėjus karantinui šalyje, lietuviai prisiruošė imtis ilgą laiką atidėliotų būsto tvarkymo, remonto ir net statybos darbų, augo statybinių ir apdailos prekių pardavimas. Visus metus gyventojai ieškojo būdų, kaip pasilengvinti buitį, – aktyviai pirko smulkią virtuvės techniką, kavos aparatus“, – vardija pašnekovas ir priduria, kad išaugo ir kompiuterinės technikos bei baldų pardavimas, žmonės pirko daugiau stalo žaidimų, sodui skirtų lauko baldų, grilių ir jų priedų.
Negailėjo pinigų darbo vietai namuose įsirengti
Dirbdami nuotoliniu būdu, lietuviai negailėjo pinigų ir darbo vietai namuose įsirengti, o kai kuriems turimas būstas tapo per ankštas, tad nuspręsta jį keisti į didesnį. Kaip „Delfi būstui“ sako „IKEA Lietuvos“ rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė, bendrovės atliktas tyrimas rodo, kad kone kas antras respondentas (40 proc.) investavo, jog pagerintų savo namų būklę, ir ėmėsi mažesnių ar didesnių pokyčių gyvenamojoje erdvėje.
„Tai matome ir iš pirkėjų elgsenos: daugiausia dėmesio sulaukė virtuvės, gyvenamieji kambariai, namų biuras, taip pat visos erdvės, kurios leidžia mėgautis grynu oru ir gamta, – nuo balkono iki sodo namelio ar vasarnamio. Pavyzdžiui, namų biurui skirtų baldų ir aksesuarų kategorija praėjusiais metais augo beveik 20 proc., dar labiau didėjo lauko baldų pardavimas. Be to, Lietuvos gyventojai dažniau įsigydavo ir buitinės technikos (labiausiai augo kaitlenčių, šaldytuvų, orkaičių pardavimas), miegamųjų baldų, čiužinių“, – vardija pašnekovė.
Pasak jos, populiariausi baldai praėjusiais metais buvo virtuvės, spintos bei lentynos, komodos, darbo stalai. Pernai ryškėjo tendencija, jog pirkėjai daugiau negu bet kada anksčiau siekė įsigyti išbaigtus baldus, t. y. ne tik spintą, tačiau ir priklausančius aksesuarus, priedus, kurie leidžia padidinti spintos funkcionalumą, talpumą, padeda laikyti daiktus dar tvarkingiau.
Kaip teigia J. Juodzevičienė, pandemija taip pat pakeitė gerų namų apibrėžimą – nebe taip svarbu tampa gyventi miesto centre, arti biuro ar ugdymo įstaigų: kone kas antras respondentas (46 proc.) teigia, jog sutiktų gyventi toliau nuo darbo vietos, jeigu dėl to būtų galima pagerinti gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, turėti didesnius namus, privačią teritoriją aplink juos ir pan.
„Vardindami namų erdves, kurias norėtų pagerinti, Lietuvos gyventojai išskiria šias: privatus gamtos kampelis (41 proc.), pomėgių vieta (38 proc.), namų biuras (37 proc.), virtuvė (28 proc.). Siekis turėti daugiau žalumos namuose darė įtakos ir bendrovės gyvų augalų pardavimui – augimas praėjusiais metais kone dvigubas“, – akcentuoja J. Juodzevičienė.
Buitį gerino elektronikos ir buities prietaisais
Pernai lietuviai nepamiršo ir elektronikos bei, kaip jau buvo ne kartą minėta, buitinės technikos. Buitinės technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ atstovas Žilvinas Kulvinskis „Delfi būstui“ sako, kad pernai ne tik didėjo buitinės technikos pardavimo skaičius, bet ir išryškėjo nauja tendencija.
„Žmonės, įsirengdami ar atsinaujindami namus, vis dažniau „slepia“ virtuvės techniką: tai patvirtina montuojamosios virtuvės technikos pardavimas, praėjusiais metais augęs daugiau nei 30 proc. Jau kelerius metus iš eilės besitęsiantį montuojamosios virtuvės technikos augimą lemia ne tik aktyvios investicijos į nekilnojamąjį turtą, bet ir žmonių noras atsinaujinti namus ar turėti visaverčius antruosius namus, pvz., sodybas, kuriose galėtų gyventi net keletą savaičių“, – teigia pašnekovas.
Jo teigimu, prasidėjus pirmajam karantinui ir net jam pasibaigus, pasaulyje buvo pastebėta, kad didėja šaldiklių pardavimas. Ši tendencija matoma ir „Topo centre“. Praėjusiais metais šaldiklių pardavimas išaugo 50 proc.
Taip pat viena iš labiausiai augančių namų technikos kategorijų – siurbliai robotai.
„Vis dažniau pirkėjai, rinkdamiesi namų valymo prietaisą, renkasi ne laidinį ar belaidį siurblį, bet išmanųjį siurblį robotą. Dėl pandemijos vis daugiau laiko žmonės praleidžia namuose, juose labiau kaupiasi dulkės ir smulkios šiukšlės, o šis mažas prietaisas geba išlaikyti namus švarius. Praėjusiais metais dulkių siurblių robotų pardavimas augo 50 proc., o jei palygintumėm su pardavimu prieš dvejus metus, tai ši prekių kategorija padidėjo beveik 10 kartų“, – skaičiuoja Ž. Kulvinskis.
Pašnekovas tęsia, kad išaugo ir prietaisų maistui ruošti paklausa, pavyzdžiui, maisto gaminimo kombainų. Be to, 30 proc. augo tokios kategorijos kaip kavos aparatai, griliai, vaisių, daržovių džiovintuvai, gruzdintuvės, ypač airfryer modeliai, nenaudojantys aliejaus.
„Įspūdingiausias šuolis – lauko kepsninių kategorijoje: jų nupirko du kartus daugiau, ši tendencija išlieka jau keleri metai iš eilės, panašu, kad augimas tęsis toliau. Visame pasaulyje sezono metu buvo jaučiamas kepsninių trūkumas, todėl pernai augimas galėjo būti dar gerokai didesnis. Kita ilgalaikė tendencija, kuri tęsiasi ne vienus metus, – žvalgantis naujo pirkinio, vis dažniau atsižvelgiama ne tik į kainą, bet ir į prietaiso išmanumą, ilgaamžiškumą, kokybę bei dizainą, todėl vidutinė smulkios virtuvės technikos prietaisų kaina buvo 20–30 proc. didesnė nei 2019-aisiais. Ir oro valytuvų kategorijos augimas buvo didelis, panašu, kad pandemija paskatino žmones rūpintis švaresniu oru“, – praeitų metų TOP prekes vardija pašnekovas.
Du scenarijai, kuriems geriau neišsipildyti
Baldų, buitinės technikos, elektronikos, statybinių medžiagų gamintojai ir pardavėjai tikisi, kad ir šiemet, 2021 metais, gyventojai negailės lėšų būstui įsirengti, atnaujinti, gyvenimo kokybei ir komfortui gerinti. Tačiau ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad metų sėkmingumas priklausys nuo kelių veiksnių, kurie susiję ir su gyventojų pajamomis, santaupomis, norais, ir su NT rinkos aktyvumu. Kitaip tariant, tam, kad situacija pasikeistų, pablogėtų, pašnekovas mato du galimus blogus scenarijus – neigiamas migracijos tendencijas ir spartų kainų augimą.
„Kai kuriuose segmentuose kainos yra labai užaugusios, kai žiūrime vidurkius, nelabai tai matome. Pavyzdžiui, didesnio ploto būstų, kalbant apie vidutinį ir prestižinį segmentą, kainos jau bent 10 proc. paaugusios. Tai jau yra blogai, nes potencialius pirkėjus, kurie galėtų įsigyti ir gyventi tokiuose būstuose, kaina įspraudžia į rėmus ir tampa per brangu. Yra ir bendras kainų kilimo pavojus, jis realus, tereikia pažiūrėti į kitas Europos šalis. Pavyzdžiui, Švedijoje gruodžio mėnesį metinis būsto kainų augimas jau viršijo 10 proc., Danijoje – daugiau nei 6 proc. Taigi toks scenarijus yra tikėtinas ir Lietuvai, bet būtų gerai, kad jis neišsipildytų, nes tai sumažintų įperkamumą“, – pažymi pašnekovas.
Taip pat, Ž. Maurico teigimu, didelę įtaką būsto paklausai didmiesčiuose turės demografiniai pokyčiai. Jeigu jie ir toliau išliks teigiami, tokiu atveju būsto poreikis nemažės, NT rinka bus aktyvi ir gyventojai išlaidaus, kad įsirengtų naujus namus. Jeigu bus palanki ir ekonominė situacija, gyventojų pajamos nekris, galbūt net didės, tie, kurie jau turi savo būstus, ir toliau į juos investuos, o gal net keis į didesnį, brangesnį NT.
„Šiuo metu yra taip, kad gana didelės dalies žmonių pajamos jau suteikia jiems galimybę įsigyti būstą, reikia tik išvengti NT kainų augimų. Čia būtų didžiausia rizika ir NT rinkai, ir visų namams reikalingų prekių gamintojams, pardavėjams“, – paaiškina ekonomistas.
