CITUS įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Vanagas aiškina, kad, remiantis pamatine ekonomikos taisykle, teigiančia, jog mažėjant pasiūlai arba didėjant paklausai (o juo labiau, veikiant abiem šiems veiksniams), turi augti kainos. Esant minėtai rinkos situacijai Vilniuje kainų augimas gali siekti 16 proc.
„Paklausos ir statybų leidimų statistika yra teisinga, tačiau neteisinga yra prielaida, kad tai reikšmingai sumažins pasiūlą ir taip išpūs kainą. Tokio šuolio tikrai neprognozuojame ir rekomenduojame būstą rinktis atidžiai ir gerai įvertinus poreikius ir galimybes“, – sako M. Vanagas.
Ekspertas tęsia, kad šiandien, kai dauguma ekonominių rodiklių auga, sunku nuginčyti, kad gyvenimas gerėja. Vilniuje ir Kaune didėja darbo užmokestis (SODROS duomenimis, lyginant 2019 m. lapkritį su 2018 m. lapkričiu, Vilniuje augo 15,5, Kaune – 15 proc.), kyla BVP vienam gyventojui (Statistikos dep. duomenimis, lyginant 2019 m. 3 ketv. su 2018 3 ketv., augimas sudaro 7 proc.), auga dirbančiųjų skaičius (SODROS duomenimis, lyginant 2019 m. spalį su 2018 m. spaliu, Vilniuje augo 7 200, Kaune – 2 200).
„Tačiau būna laikotarpių, kai „subangavus“ rinkai prasideda spekuliacijos: naudojami „patogūs“ statistikos pjūviai, lyginami nesusiję duomenys, vertinami nepilni laikotarpiai ir panašiai, taip klaidinant vartotojus. Pavyzdžiui, 2019 metų pirmą ketvirtį vieną mėnesį buvo gan ryškus naujos statybos būsto pardavimų smuktelėjimas – nors jis būdingas visais metais panašiu laiku – ir iškart atsirado sakančių, kad rinka kris, o paskui ją – kainos. Tačiau metai baigėsi su trenksmu – 40 proc. būsto rinkos augimas Vilniuje ir Kaune sumušė visus ligšiolinius rekordus“, – pabrėžia NT specialistas.
Jis tęsia, kad situaciją dar labiau apsunkina tai, kad nėra visuotinai patikimų statistikos šaltinių, kurie leistų bet kuriam žmogui susidaryti argumentuotą nuomonę.
Kodėl tai kelia grėsmę?
M. Vanago teigimu, rinkų ir vartotojų duomenų portalas Statista.com teigia, kad šiais metais pasaulyje socialiniais tinklais naudosis 2,96 milijardo žmonių, tai yra beveik 40 proc. visos pasaulio populiacijos. Socialinių tinklų privalumas, bet tuo pačiu – ir rizika yra tai, kad kiekvienas iš beveik 3 mlrd. vartotojų ten gali talpinti bet kokią informaciją, kuri akimirksniu tampa prieinama tūkstančiams.
Be to, tyrimų centras journalism.org atskleidė, kad net 60 proc. amerikiečių socialiniuose tinkluose ieško naujienų. Taigi socialiniai tinklai tapo melagingų naujienų „
raketa nešėja“, o atsivėrusios „galimybės“ neretai išnaudojamos abejotinų tikslų siekimui.
„Socialiniai tinklai pastaruosius keletą metų susiduria su „fake news“ – melagingų, suklastotų naujienų ar žinių bei propagandos, arba, kaip kartais sakoma šnekamojoje kalboje, melagienų – antplūdžiu. Jos gali būti nukreiptos prieš asmenį, žmonių grupę, verslą ar valstybę. Melagingos naujienos nėra vien tik politikų galvos skausmas, todėl tikiu, kad apie tai kalbėti yra svarbu būtent iš verslo perspektyvos. Garsus ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris (Robert Shiller) yra išreiškęs mintį, kad net prieš dešimtmetį kilusios globalios finansų krizės priežastis buvo „naratyvų ekonomika“ – istorijos, o ne fundamentalūs ekonomikos reiškiniai. Ekonomikai tai kainavo apie 2 trilijonus dolerių“, – primena pašnekovas.
Brangios melagienos
„Melagingos naujienos gali būti daug arčiau nei atrodo – jos pasirodo ir gali paveikti kiekvieną verslą labai tiesiogiai, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė. Ji priduria, kad yra bent dvi melagienų kryptys: nukreipta tiesiogiai prieš verslą, kita – prieš visą valstybės ekonomiką. Ji iškreipia realybę ir kuria nepasitikėjimą valstybe, žmonės emigruoja, vyksta protų nutekėjimas, nepritraukiamos užsienio investicijos, tiesiogiai kuriama neigiama aplinka, kuriama neigiama nuomonė, kuri daro milžinišką įtaką visai valstybės ekonomikai, visam verslui“, – sako M. Vanagas.
O verslui, anot NT eksperto, suklastotos žinios gali padaryti ir momentinę, ir ilgalaikę žalą: atbaidyti klientus, bloginti reputaciją prieš partnerius, mažinti pasitikėjimą visu verslo sektoriumi, galų gale, gali neigiamai veikti įmonės darbuotojus.
„Su melagienomis susipažinti teko ir „Citus“: pažintis kainavo apie 400 tūkst. eurų ir nemažai laiko bei iššūkius reputacijai. Viena liūdnai pagarsėjusi teisininkų kontora nusipirko sklypą, esantį šalia įmonės vystomo projekto, ir norėjo jį brangiai parduoti CITUS, o atsisakius visos tarnybos buvo užverstos skundais, o žiniasklaidos priemonės – melagingomis žinutėmis apie projektą „žalą“, – prisimena M. Vanagas.
Pastaruoju metu melagienų grėsmė išaugo dėl socialinių tinklų. Juose yra prisiregistravusi didesnioji dalis pasaulio gyventojų, turinį kurti ir milijonines auditorijas pasiekti gali bet kuris vartotojas, o to turinio tikrumo kontrolė yra silpna, nes tai prieštarauja laisvo turinio kūrimo principui ir teisei reikšti savo nuomonę.
Kaip apsisaugoti?
Pasak M. Vanago, iš dalies teisingos žinios mažina pasitikėjimą rinka, formuoja nuomonę, kad stengiamasi sąmoningai versti žmones skubėti priimti sprendimus. Tačiau esant tokiam dideliam gyvenimo tempui ir tiesiog gniuždančiai intensyviam informacijos srautui, labai sudėtinga atsirinkti, kurio žinutės – teisingos, o kurios – ne.
„Bet kuriuo atveju, mano patarimai, ypač darant svarbius sprendimus, yra tokie: sprendimams skirkite daugiau laiko nei planavote anksčiau ir gerai juos apgalvokite; informaciją tikrinkite su savo turimomis žiniomis – ar joms neprieštarauja; vertinkite ne kanalo, iš kurio gavote informaciją, patikimumą, o jo šaltinio patikimumą: svarbu ne tai, kur perskaitėte žinią, o kas tą žinią suformulavo; skaitydami užduokite šiuos tris klausimus: kas sukūrė žinutę, kas yra jos autorius – ar jis žinomas? kokie šaltiniai naudojami, ar įvardijami minimi ekspertai? ką žinutė sako: koks jos kontekstas, ar ji išsami, ar pakanka faktų, ar tai – daugiau nuomonė?" – akcentuoja NT specialistas.
Susidūrus su melaginga informacija, nukreipta prieš įmonę, svarbiausia yra tai vertinti kaip krizę ir reaguoti labai greitai. Didžiausia klaida yra manyti, kad tai praeis savaime – tai gali kainuoti reputaciją, o ją susigrąžinti yra ypač sunku ir argumentai nebebus įdomūs. Turint rizikų ir krizių valdymo planą, jis padėtų greičiau reaguoti ir efektyviau priimti sprendimus.
Ir tam, pasak NT eksperto, reikia ruoštis iš anksto – tada situacija neužklups nepasiruošusių: reaguojant komunikuoti tiksliai, argumentuotai, akcentuoti logines ar faktines klaidas, į komunikaciją įtraukiant konkrečius įmonės atstovus; stiprinti įmonės įvaizdį ir reputaciją viešojoje erdvėje – tai suteiks atsparumo; įmonės viduje formuoti pozityvią, skaidrią ir atvirą kultūrą; stebėti savo įmonės paminėjimus viešumoje; palaikyti ryšius su žiniasklaida, kad galėtumėte operatyviai publikuoti reakciją.
