Paskaičiavo, kam lietuviai skolinasi pinigų iš banko: butas – jau atgyvena

Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak ekspertų, sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas.

„Būsto pirkėjai šįmet išlieka itin aktyvūs ir būsto paskolų išdavimo piką fiksavome antrąjį šių metų ketvirtį. Tačiau vasaros laikotarpiu rinkoje jau buvo galima stebėti tam tikrus stabilizacijos ženklus – sumažėjus parduodamo būsto pasiūlai trečiąjį metų ketvirtį stebėjome gerokai mažesnį būsto finansavimo augimą. Prognozuojame, kad panašios tendencijos turėtų vyrauti ir likusią metų dalį“, – pranešime spaudai komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Pasak P. Ladziato, aktyvumo mažėjimas nuo vasaros pradžiose stebimas Vilniuje, kur suteikiama apie 40 proc. visų banko būsto paskolų. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį šalies sostinėje būstams įsigyti buvo išduota mažiausiai paskolų nuo šių metų pradžios.

Vidutinė „Swedbank“ suteiktos būsto paskolos suma šiuo metu sudaro apie 78,7 tūkst. eurų. Per pastaruosius metus ji išaugo apie 8 proc., ir nuo šių metų pradžios keitėsi nežymiai. Gyventojų pradinio įnašo dalis vidutiniškai siekia 24-25 proc. įsigyjamo būsto vertės, o vidutinis būsto paskolos išsimokėjimo terminas ir toliau sudaro apie 25 metus, rodo „Swedbank“ duomenys.

„Nors didžioji dalis būsto paskolų toliau suteikiama butams įsigyti, šalies gyventojai vis dažniau renkasi finansuoti individualių namų pirkimą arba jų statybą. Individualių namų įsigijimui tenka apie trečdalis visų banko finansavimo sandorių, ir per pastaruosius metus namų dalis tarp visų būsto sandorių pastebimai išaugo sostinėje Vilniuje“, − komentuoja P. Ladziato.

Pasak jo, šalies gyventojai ir toliau prioritetą teikia santykinai naujos statybos būstui. „Swedbank“ duomenimis, 38 proc. visų finansuojamų būstų yra pastatyti 2020 arba 2021 metais, dar 20 proc. – yra naujesnės nei 2000 m. statybos.

„Lietuvos būsto rinka iš kitų Baltijos šalių išskiria tuo, kad čia vyrauja naujos statybos būsto pardavimai. Gyventojai prioritetą teikia modernesniam būstui, kuris siūlo geresnį energinį efektyvumą ir komfortiškesnes gyvenimo sąlygas. Pastaruoju metu taip pat pastebime išaugusį gyventojų susidomėjimą, kaip pagerinti turimo būsto parametrus – populiarėja paskola namų energiniam naudingumui gerinti“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato.

Nuo šių metų pradžios „Swedbank“ paskolų namų energiniam naudingumui gerinti suteikė už 3,1 mln. eurų. Gyventojai taip pat naudojosi galimybe įsirengti nuosavą arba įsigyti nutolusią saulės elektrinę − tam tikslui „Swedbank“ šiemet gyventojams jau suteikė paskolų už 1,2 mln. eurų.