aA
Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai, privalės užtikrinti, kad jų būstas energiškai efektyvus ir atitinka valstybės pastatams keliamus reikalavimus - A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą.
Pasikeitę reikalavimai palengvino namų statybą Lietuvoje
© Shutterstock

Todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas „Passive House Standard“. Svajojantiems apie pastarąjį – gera žinia: nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau, rašoma pranešime spaudai.

Anksčiau visiems pastatams, statomiems pagal pasyvaus namo standartą galiojo pagrindinis kriterijus – pastato energijos šildymui ir vėdinimui suvartojimas privalėjo neviršyti 15 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą per metus bei pirminės energijos suvartojimas, visos, negalėjo būti didesnis kaip 120 kWh/kv. m per metus.

Tai reiškia, kad ir pastatui statomam piečiau esančiose valstybėse, kur klimatas švelnesnis ir palankesnis, ir atšiauraus oro sąlygų veikiamose šalyse projektuojamiems pastatams buvo taikomi vienodi reikalavimai. Nuo 2016-ųjų metų Pasyvaus namo standarto globėjas Pasyvaus namo institutas įvedė esminį pokytį projektuojamų pastatų vertinimo kriterijuose ir suskirstė pastatus į kategorijas, priklausančias nuo atsinaujinančios pirminės energijos suvartojimo, atsižvelgiant į klimato juostą, kurioje tas pastatas yra statomas.

Pasyvių namų eros pradžia Lietuvoje

Būtent dėl anksčiau taikyto vienodo 15KWh reikalavimo pasyvių pastatų statybos standartas nebuvo populiarus Lietuvoje. Pasyvaus namo standartą atitinkančių sertifikuotų pastatų registruota vos keletas. Pasiekti nustatytą energijos suvartojimo ribą tam tikromis sąlygomis buvo įmanoma, tačiau nebuvo ekonomiškai racionalu. Specialistų teigimu, atsižvelgiant į mūsų klimatinę zoną bei statybos kaštų ir kokybės santykį, optimalus energijos metinis suvartojimo santykis yra 22 – 30 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą.

Pasikeitę reikalavimai palengvino namų statybą Lietuvoje
© Shutterstock

Dabartiniai įvesti kriterijai pasyvaus namo standartą pavertė priimtinesniu ir patrauklesniu vartotojams. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad nauji kriterijai turės teigiamos įtakos šio standarto plėtrai Lietuvoje: „Atsirado „Low Energy“ standartas, kurį savo laiku vadinome „lietuvišku pasyviuoju standartu" ir kuris tikrai yra įgyvendinamas visiems – 30 kWh/kv. m per metus, gyvenantiems mūsų klimato zonoje. Reikalavimai ne tokie griežti, bet kokybė lieka tokia pati aukšta. Pagrindinė nauda vartotojui – kokybė už prieinamą kainą. Nebėra priežasties rinktis kitą statybos standartą, nes pasyvus namas tai komfortiškas, ekonomiškas ir tvarus būstas“.

Racionalus kainos ir kokybės santykis

Energiškai efektyvių pastatų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis, jau kurį laiką projektuoja energiškai efektyvius namus ir sako, kad šie pokyčiai – į naudą visiems: „Pasyvaus namo institutas prisitaiko prie intensyviai besikeičiančios atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo situacijos. Tai natūralus perversmas, o pagrindinę naudą šioje situacijoje laimi vartotojas. Projektuojant, statant ir sertifikuojant namą pagal naująją tvarką iš anksto yra įvertinamos visos investicijos.“

Architektas, suprojektavęs ne vieną pasyvų namą, vardija šio standarto pagrindinius privalumus: maža statybos kaina, minimalios ekspoatacijos išlaidos bei nepriekaištingos higienos ir komforto sąlygos. „Namas – tai ne plytų ir vamzdžių krūva, tai yra žymiai daugiau. Žmogus, statydamas namą žengia didelį žingsnį. Tai galimybė pakeisti, pagerinti, patobulinti ir praplėsti savo galimybes, todėl manau, kad tokius namus turėtų ženklinti tobula funkcija, individualumas, darna su aplinka ir statytojo pamatuotomis galimybėmis“- komentuoja R. Adomaitis.

Panašu, kad architektų nuomonė šiuo klausimu vieninga. Projektuotojas Mindaugas Dagys sako, kad kiekvienas projektas yra individualus ir standarto skirstymas klimatinėmis zonomis leis siekti maksimaliai gero rezultato, tinkančio konkrečios šalies oro sąlygoms, tradicijoms ir galimybėms.

„Šie pokyčiai atvėrė dar daugiau perspektyvų mums kaip projektuotojams. Pasyvaus namo standartą renkasi privatūs statytojai, tuo tarpu projektų vystytojai jau turi galimybę rinktis „Passive House Low Energy“ standartą. Sprendimai priimami apsvarstant ekonominę ir finansinę naudą. Architektūros bei statybų sprendimai taip pat turėjo įtakos pokyčiams, kurie turėtų padėti klientams siekti ir įgyvendinti norimus kriterijus. “ – sako M. Dagys.

Faktai:

- Remiantis Nacionaliniu vertinimu, galiojančiu Lietuvoje, 150 kvadratinių metrų vienbutis gyvenamasis A energinio naudingumo klasės namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui – 50 kWh/kv. m per metus, A+ – 37 kWh/ kv. m, A++ – 28 kWh/ kv. m per metus;

- Nacionalinis vertinimas apsprendžia pastato ekonomiškumo ir draugiškumo aplinkai aspektus

- Pasyvaus namo standartu individualus namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui 15 kWh/kv. m per metus.

- Pasyvaus nako standartas apsprendžia ne tik energinio taupimo, naudingumo ir tvarumo aspektus, bet ir apibrėžia gyventojų komfortą;

- Šiuo metu Lietuvoje sertifikuota 3 pasyvių pastatų, pripažįstami kaip atitinkantys reikalavimus 12 pastatų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pandemija pakoregavo lietuvių būsto įsigijimo ir remonto planus

Maždaug šeštadaliui (16 proc.) Lietuvos gyventojų COVID-19 sujaukė planus persikelti į naujus...

Lietuvos NT rinkoje suspindo ne tik pajūris: laisvų butų šiame kurorte beveik nebeliko, o kainos auga kaip ant mielių (115)

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo pandemijos ir karantino pradžios paskelbimo Lietuvoje....

Gyventojai perka vis brangesnį būstą: tam nevengia pasiskolinti ir daugiau pinigų (12)

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį gyventojai ir toliau išliko aktyvūs būsto...

Kaistant NT rinkai imta kalbėti apie galimą būsto palūkanų augimą: kada ir kokių pokyčių galime sulaukti (215)

Jau daugiau nei metus pirkėjai, verslininkai, ekonomistai nenuleidžia akių nuo NT rinkos. Būstų...

Justina Maciūnaitė | D+

Panašumai, kurie verčia jaustis nejaukiai: ar NT rinka šiandien kartos 2008-ųjų istoriją? (26)

Net ir visai NT rinka nesidominčiam gyventojui akivaizdu, kad šiandien šis segmentas išgyvena...

Top naujienos

Šarūnas Meškys | D+

Skubėkite prisirinkti šių pumpurų: užsienio mokslininkai ištyrė, kaip Lietuvoje paplitęs augalas įveikia mirtiną virusą ir naikina vėžio ląsteles

Italijos ir Pietų Korėjos mokslininkai išsiaiškino stulbinančią augalų savybę, kuri gali...

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos (187)

Sekmadienį iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna gydytoja anesteziologė-reanimatologė, dirbusi...

Pensija nuo 72-ejų? Metas susitaikyti, kad dirbti turėsime ilgiau (630)

Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72-ejų. Dabar...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Atkaklusis nacis, kuris norėjo grįžti į Vokietiją: pabėgėlio išradingumas pranoko „Holivudo“ filmus, o Hitleris už tai net apdovanojo

Sėkmė šypsosi tik atkakliems. Taip teigiama apie pasiekimus asmeniniame gyvenime, versle, sporte ir...

Iš Gazos Ruožo vėl lekia raketos: po Izraelio aviacijos smūgio sugriuvus 12 aukštų pastatui „Hamas“ surengė masinę ataką (292)

Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ antradienį paskelbė paleidęs 130...

Sugalvojo originalų būdą įamžinti gražiausias Lietuvos vietoves: šis namų akcentas abejingų nepalieka (14)

Norite, jog į namus atėję draugai kalbėtųsi apie keliones, Lietuvos grožį ir pamirštų...

Smurtą artimoje aplinkoje patiria ir vyrai: specialistas papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria dažniausiai (40)

90 proc. smurto artimoje aplinkoje patiria moterys. Vyrų, patiriančių smurtą , yra gerokai...

Į Norvegiją išvykusi lietuvė patyrė tikrą siaubą – dukters kūną rado jau atvėsusį Pasakojimas, paremtas tikrais įvykiais (14)

Vilma atvyko į Norvegiją užsidirbti. Kartu pasiėmė ir dukrelę Laurą. Su Lauros tėčiu visi...

Edgaras Savickas | D+

Sovietinis palikimas keliuose: kodėl vis dar atrodo, kad Europa prasideda Lenkijoje (28)

Pagal Sovietų Sąjungos GOST (rus. Государственный стандарт) sukurtas...

Transliacija / Ugnikalnių takais. 37 serija

Trumpai apie mano kelionę: 2021 metais grįžtam į senas svajones! Visą gyvenimą žavėjausi...