aA
Daugelis lengviau apibūdintų, kaip įsivaizduoja gyvenimą prestižiniame rajone, nei atsakytų į klausimą, kas iš tiesų yra prestižinis rajonas. Sostinės istoriją, atskirų jos dalių bei rajonų raidą tyrinėjantis populiarių knygų autorius Darius Pocevičius įsitikinęs, kad įmanoma numatyti, kuris rajonas bus prestižinis, rašoma pranešime spaudai.
Vilniaus miestas
Vilniaus miestas
© Shutterstock

„Faktas, kad visais laikais vienos miestų dalys pasižymi geresne reputacija, apipinamos tam tikra aura ir yra trokštamesnės tarp naujakurių. Tai vadinamieji prestižiniai rajonai. Tačiau prestižas – labiausiai nuo socialinių veiksnių priklausanti kategorija, istoriškai susijusi su trokštama kaimynyste bei infrastruktūra, o ne geografine lokacija“, – sako jis.

Kai kurie rajonai – „pasmerkti“ prestižui

Paklaustas, nuo ko priklauso rajono prestižas ir ką iš tiesų norima pasakyti šia sąvoka, D. Pocevičius pastebi, kad dažnai nepagalvojama, iš kokių dedamųjų susideda gyvenamojo rajono prestižas.

„Sostinėje yra rajonų, kurie, tiesiog „pasmerkti“ būti prestižiniais, tačiau paanalizavus jų istoriją supranti, kodėl taip atsitiko. Ir, visų pirma, tai lemia socialiniai faktoriai. Geriausias pavyzdys – M. K. Čiurlionio gatvė Vilniuje, savo laiku buvusi ypač trokštama vieta gyventi, nes nuo seno čia telkėsi visas tuometinės visuomenės elitas. Tarpukariu taip buvo galima apibūdinti ir, pavyzdžiui, Rasų koloniją, kur ėmė koncentruotis aukštesnio socialinio sluoksnio gyventojai, menininkai, teisininkai“, – pasakoja D. Pocevičius.

XX a. viduryje ir vėliau, pasak jo, tokia teritorija Vilniaus mastu tapo Valakampiai, ilgą laiką buvę ypač retai apgyvendintas rajonas gamtos apsuptyje, ir evoliucionavęs į vieną trokštamiausių gyvenamųjų rajonų.

„Privatumo bei išskirtinės kaimynystės paieškos dažniausiai ir lemia tai, kad rajonas tampa prestižiniu. Valakampiai buvo itin populiari vieta tarp poilsiaujančių miestiečių. Dienas prie Neries leisti čia garlaiviais atplaukdavo daugybė žmonių. O gretimuose miškuose, gamtos apsuptyje ėmė formuotis užmiesčio vilų, sanatorijų, o dar vėliau – ir gyvenamųjų namų kvartalai“, – aiškina tyrinėtojas.

Iki šiol ši miesto dalis yra santykinai retai apgyvendinta teritorija. Iš pradžių čia statytos mažos vilos, vyravo medinė architektūra, o vėliau išdygo elito vilos ir poilsinės paskirties namai.

Paaiškino, kokie yra prestižiniai rajonai: kai kurie tiesiog pasmerkti tokiais būti
© DELFI / Andrius Ufartas

Turniškėse bei Valakampiuose ėmė kurtis valdžios elitas. Buvo nemažai poilsio namų ir iš esmės būtent tuo metu susiformavo šios teritorijos, kaip prestižinės, ypač žalios, ir tinkančios tiems, kurie vertina privatumą bei atidžiai renkasi kaimynystę įvaizdis. Iš to, kaip dabar vystosi ši prie Neries esanti miesto dalis, galima matyti, kad ji ir toliau liks pakankamai uždara ir dėl savo lokacijos bei žalumos patraukli vieta gyventi“, – įsitikinęs D. Pocevičius.

Tendencija išlieka

Šią tendenciją patvirtina ir projektus vystančios nekilnojamojo turto kompanijos. Įmonės „Rewo“ atstovas Paulius Čereška sako, kad būtent socialinių veiksnių faktorius paaiškina tai, kodėl prestižiniais laikomi tokie skirtingi miesto rajonai.

„Supratimas, kurioje miesto dalyje norisi gyventi, laikas nuo laiko keičiasi. Jei XX a. pradžioje Valakampiai buvo nuo miesto gerokai nutolęs rajonas, tai dabar jis kaip tik iš naujo atrandamas tų, kurie ieško žalumos, gamtos, ramybės. Tuomet norą gyventi užmiestyje keitė įsivaizdavimas, kad geresnės gyvenimo kokybės nei miesto centre neįmanoma rasti. Dabar tendencijos ir vėl keičiasi. Diskusijos dėl to, kur, mieste ar užmiestyje, centre ar gerokai toliau nuo centro, gyventi patogiausia, regis, nesibaigia niekada, o Valakampiai tampa savotišku atskaitos, o gal net ir kompromiso tašku abiem pusėms“, – teigia P. Čereška.

Pasak jo, tai patvirtina naujos statybos būstais besidomintys pirkėjai.

„Gyvenimą Valakampiuose ypač vertina tie, kurie jau yra gyvenę ar net patys užaugę šioje miesto dalyje. Jie puikiai žino privalumus, jau yra įvertinę, kiek iš tiesų kainuoja visapusiška ramybė ir saugi kaimynystė. Ir matydami, kad už prieinamą kainą gali įsigyti namus gamtos apsuptyje, paprastai juos renkasi ne tik sau, bet kartais ir rekomenduoja greta įsikurti savo artimiesiems“, – aiškina P. Čereška.

Šiuo metu Vilniuje fiksuojama bene didžiausia prestižinės klasės būstų pasiūla, o NT vystytojai pastebi, kad paklausa tokiems objektams auga. Šiuo metu 30 proc. vystomų projektų priklauso premium klasei, o kaina už kvadratinį metrą svyruoja nuo 2500 iki 6000 eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.7000

Kylant NT kainoms, lietuviai nesnaudžia: ėmėsi naujo bizniuko, kurio idėją palaiko ir ekspertai (32)

Lietuvoje brango ne tik būstai. Tie, kurie sekė naujos statybos butų kainas, tikrai turėjo...

Lietuvos regionas, kuriam pandemija tapo tramplinu: nepaisant žaibiškai kylančių kainų, buvo graibstomi ir butai, ir namai (3)

Praėjusiais metais karaliaujant pandemijai, pinigų prisitaupę gyventojai rekordiškai investavo į...

D+Justina Maciūnaitė

NT ekspertas įvardijo, kas lemtų būsto kainų kritimą: tai yra vienintelė priemonė, kuri keistų esamą situaciją (2)

Praėjusieji metai NT vystytojams buvo nepaprastai geri. Ir pirminėje, ir antrinėje butų rinkose...

Pradedamas antras gyvenamųjų dangoraižių „Skylum“ etapas su 205 butais (1)

Pernai antra daugiausiai butų Vilniuje pardavusi nekilnojamojo turto ( NT ) plėtotoja „Omberg“...

Sostinės Bajorų rajone – naujas butų projektas (1)

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Borgus“ ir „Rinvest“ Vilniaus Bajorų rajone pradeda...

Top naujienos

D+Vladimiras Laučius

Kuolys: užjaučiu valdžioje esančius konservatorius ir liberalus (5)

Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo kultūros ir švietimo ministras, kultūros istorikas Darius...

Į Lietuvą žengusių verslų apžvalga: milijonai investicijų ir tūkstančiai naujų darbo vietų (4)

Praėję metai buvo rekordiniai naujų užsienio investicijų Lietuvoje prasme. Patvirtinti 49...

Lietuvoje pradeda galioti naujos COVID-19 valdymo priemonės: kas tiksliai keičiasi

Dėl omikron atmainos plitimo pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti naujos COVID-19 valdymo priemonės.

Įsismarkavusi infliacija kelia problemų Baltijos šalims: vėsinti situaciją itin sunku

Naujausios euro zonos narės nesigaili prisijungusios prie valiutos bloko, tačiau susiduria su vienu...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Kava ar arbata: gydytojas Morozovas apžvelgė, kuris gėrimas turi daugiau naudos

Šuo ar katė? Android'as ar Mac'as ? Skiepas ar persirgimas? Daukanto aikštė ar Gedimino...

Kvapą gniaužiantis reginys kosmose: prie Saulės priartėjęs NASA zondas įamžino paslaptingus žybsnius

Naujajame vaizdo įraše, kurį padarė į Saulės vainiką įskridęs NASA zondas „Parker Solar...

Šaltalankį vadina aukso vertės augalu: tikra vitaminų bomba stipriam organizmui, grožiui ir jaunystei

Jei tik žinotume, kokiomis žmogaus sveikatai naudingomis savybėmis pasižymi šaltalankiai, vargu...

D+Martynas Antanaitis

Teisininkas atsako: ką verta numatyti sutartyje, parduodant mišką įmonei išsikirsti?

Nenukirsto miško pardavimas įmonėms, kurios medžius pačios išsikerta ir medieną išsiveža,...

Pasaulis keičiasi: šioje srityje nori lyderiauti Namibija

„Taigi pagaliau mes atsidūrėme žemėlapyje“, – sakė Philipas Balhoa apie Pietų Namibijos...