aA
Šių metų pradžia NT rinkoje buvo ypač aktyvi. Kovo, balandžio mėnesiais sumušti seniai matyti pirkimo ir pardavimo rekordai, tačiau tokia sėkme negali pasigirti NT nuomos rinka. Joje nebuvo ir tokio didelio kainų šuolio, kuris užfiksuotas parduodamo NT segmente. Tačiau lietuvių tai negąsdina ir jie toliau šluoja butus, kurie bus nuomojami, ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. O NT ekspertai ragina nusiimti rožinius akinius ir jau dabar galvoti, ką reikės daryti su visais tais nupirktais būstais ir kaip neprarasti išleistų pinigų.
Nuomoti skirti butai šluojami visoje Lietuvoje, tačiau ekspertai ragina nusiimti rožinius akinius: gali kilti bėdų
© DELFI / Karolina Pansevič

Būstus pirko ir regionuose

Šių metų pavasaris NT rinkai buvo tikra atgaiva. Priešingai nei pernai, šiemet lietuviai aktyviai ieškojo ir pirko butus, namus. Registrų centro duomenimis, šių metų gegužės mėnesį buvo įregistruota 15,5 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių visoje Lietuvoje – palyginti su praeitų metų geguže, augimas siekė 74 proc. (8,9 tūkst., 2019 m. gegužę – 12,3 tūkst.), o palyginti su šių metų balandžiu sandorių skaičius buvo 6 proc. didesnis (14,7 tūkst.).

Būstus žmonės perka ir regionuose, tai įrodo čia pakilusios NT kainos, pavyzdžiui, Šiauliuose butų kainos per metus augo ketvirtadaliu, o bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių išaugo 7,2 proc.

NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus teigimu, NT paklausa ir kainų augimas regionuose nestebina, nes pragyvenimo lygis kyla visoje Lietuvoje, atsiranda poreikis arba noras gyventi ir mažesniame mieste, turėti čia savo NT. O tie regionų gyventojai, kurie turi santaupų ir bijo jų nuvertėjimo, investuoja į butą, skirtą nuomoti.

„Regionai taip pat yra teritorijos, kuriose žmonės gali gyventi, ir kai kuriais atvejais tas noras gyventi regione netgi didesnis nei turėti būstą kur nors didmiestyje, nes tai susiję su gaivesnio, švaresnio oro poreikiu. Argumentų, kodėl žmonės perka būstus regionuose, yra nemažai. Kai kurie netgi perka kaip investiciją, nuomoti, jeigu, pavyzdžiui, yra prisirišę prie tos vietos, jiems patinka, jie nusiteikę gyventi tame miestelyje ar mieste. Tada perka būstą ir sau ten gyventi, keičia iš prastesnio, mažesnio į didesnį, geresnį, kuria savo šeimą ir pan., ir skirtą nuomoti“, – aiškina ekspertas.

Arnoldas Antanavičius
Arnoldas Antanavičius
© DELFI / Domantas Pipas

Jis tęsia, kad vis dėlto NT pirkimo ir pardavimo skaičių bent jau Vilniuje, Kaune nebūtų galima vadinti absoliučiai rekordiniais. Anot jo, būsto rinka tiesiog grįžta į normalų ritmą, kuris buvo prieš pandemiją.

„Šiuo metu rinkos aktyvumas yra arti geriausių laikų, bet tai nėra kažkas unikalaus, tiesiog žmonės po pandemijos pirmojo karantino sukelto šoko, kai buvo tikrai didelis sąstingis, dabar mato staigų atsigavimą, ir jis sukelia tokią nuotaiką, kad reikia skubėti pirkti, kol dar nėra vėlu“, – sako pašnekovas.

Tiesa, to nebūtų galima pasakyti apie pajūrio NT rinką: „Pajūrio rinka sulaukė ypač daug susidomėjimo ir, kadangi ji nėra didelė, greitai prasidėjo spartus kainų augimas. Ne mažiau nei 20 proc. augo NT kainos pajūryje, kai kuriais atvejais – ir 30 proc. Tas kilimas buvo gana spartus, ir vystytojai išparduoda projektus vos tik apie juos paskelbę. Natūralu, kad kai žmonės taip perka, kainos yra keliamos. O antras veiksnys – kai vystytojai kelia kainas, nes žmonės perka, atsiranda baimė, kad būstas bus dar brangesnis, ir reikia skubėti pirkti, kol dar labiau nepabrango.“

Mokyklos pastato konversija į daugiabutį Panevėžyje
Mokyklos pastato konversija į daugiabutį Panevėžyje
© Bendrovės nuotr.

Būstai brango ne tik Vilniuje, Kaune, pajūryje, bet ir regionuose, tačiau, pasak A. Antanavičiaus, reiktų suprasti, kad tokiuose miestuose kaip Šiauliai, Panevėžys NT kainos ilgą laiką buvo kur kas mažesnės nei kituose didmiesčiuose.

„Regionuose kainos augo dėl kelių priežasčių. Pirma, regionuose gana žema palyginamoji bazė, kvadratinio metro kaina mažesnė nei didmiesčiuose, ir šimtas ar keli šimtai prie kvadratinio metro kainos (o tai kai kuriais atvejais 4–5 kartus daugiau už kvadratinį metrą) gali lemti dviženklį procentinį pokytį. Taigi butui užtenka pabrangti 10 tūkst. eurų ir gali būti užfiksuotas bendras kainos augimas 20 proc. ar pan.“, – aiškina A. Antanavičius.

Nuomoti skirti butai šluojami visoje Lietuvoje, tačiau ekspertai ragina nusiimti rožinius akinius: gali kilti bėdų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Keitėsi ir nuomos kainos

Be abejonės, NT kainų augimas siejamas su didele būsto paklausa, o pastaruoju metu – ir su pasiūlos trūkumu. A. Antanavičius priduria, kad tie pirkėjai, kurie šiuo metu perka gana brangius butus, skirtus nuomoti, tikisi grąžos – aukštesnės nuomos kainos. Tačiau tokie investuotojai gali nusivilti, nes nuomos kainos kyla daug lėčiau, kol kas jos tiesiog grįžo į buvusį prieškarantininį lygį. Tai pastebima ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir regionuose, kuriuose augo arba bent jau nemažėjo gyventojų skaičius.

„Prieš metus matėme ryškų nuomos kainų kritimą. Paskui, vasarą, prasidėjus vyriausybės paramoms, kainos kiek pakilo, o, prasidėjus antram karantinui, vėl buvo lūkesčių, kad nuomos kainos gali kristi, ir kalbu ne tik apie Vilnių, bet ir kitus didmiesčius. Didmiesčiams pavyko išlaikyti gyventojų prieaugį, vyriausybės parama galbūt padėjo kai kuriems gyventojams, tai ir nuomos kainos nebekrito“, – sako pašnekovas.

Nuomoti skirti butai šluojami visoje Lietuvoje, tačiau ekspertai ragina nusiimti rožinius akinius: gali kilti bėdų
© Shutterstock nuotr.

NT analitiko teigimu, šiuo metu nuomos kainų Vilniuje ūgtelėjimas pastebimas vieno dviejų kambarių butų segmente, tačiau jis yra nežymus – vos kelios dešimtys eurų. O regionuose šiuo metu vieno kambario buto nuomos kaina gali siekti apie 200 eurų, dviejų – ir 300 eurų per mėnesį. A. Antanavičiaus teigimu, nors atrodo, kad pajamos iš nuomos regione ir Vilniuje kai kuriais atvejais gali skirtis mažai, tačiau vis dėlto, pasak eksperto, investuoti į būstą, skirtą nuomoti, mažesniame mieste reikia tik gerai įvertinus visus galimus scenarijus. Regionuose, anot A. Antanavičiaus, NT neretai yra mažiau likvidus, o tai reiškia, kad atėjus sunkesniems laikams, pavyzdžiui, ekonominėms problemoms, būtent būstai regionuose ištuštėja pirmiausia: žmonės emigruoja, keliasi gyventi į kitus miestus, kuriuose yra daugiau darbo pasiūlymų, ir pan.

Būsto įsigijimas
Būsto įsigijimas
© Shutterstock

Kita vertus, įsigyti būstą, skirtą nuomoti, gali būti gana gera investicija tuose miestuose, kuriuose plečiama pramonė, trūksta NT čia atvykstantiems jauniems specialistams. „Luminor“ banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, būtent imigracija, demografinė padėtis miestuose yra pagrindiniai rodikliai, kurie gali padėti apsispręsti įsigyti NT, skirtą nuomoti.

„Rizikų visada yra, tačiau pagrindinis rodiklis, kuris lemia nuomos rinką, tai demografiniai pokyčiai. Kiek atvyksta jaunų žmonių į tą miestą, ar jame yra universitetų, kolegijų ir pan. Jeigu viso to nėra, tokia investicija rizikinga. Dėl to reikėtų pereiti į institucinį lygmenį, kai būstas, skirtas nuomoti, vystomas verslininkų ar institucijų“, – sako ekonomistas.

Jis tęsia, kad stebint dabartines tendencijas matyti, jog didmiesčiuose būstų kainos auga, nuomos kainos taip pat šoktelėjusios, o, turint omeny demografinę situaciją, tikėtis kainų kritimo greitu metu neverta.

„Kainų kritimo tikėtis, manau, neverta. Reikia žengti į kitą lygį, reikia vystyti profesionalią nuomos rinką, ką ir daro Vakarų valstybės. Žmonės gali daugiau mokėti, išaugo kokybiniai būsto, skirto nuomoti, reikalavimai. Aišku, svarbu, kad ir konkurencinė aplinka būtų kiek įmanoma lygesnė, taigi kažkaip reiktų suvaldyti nelegalią nuomą“, – pažymi pašnekovas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Pajamingumas mažėja

Kad būstų, perkamų nuomoti, sparčiai daugėja, sako ir bendrovės „Numai“ vadovas Aurimas Čiagus. Anot jo, bendrovė pastebi, kad ir juridiniai, ir fiziniai asmenys perka net ne po vieną, o po kelis butus, kuriuos ruošiasi nuomoti. Tiesa, pašnekovo teigimu, šiuo metu investuotojų į būstą, skirtą nuomoti, nedžiugina nuomos pajamingumas.

„Praėjusį pavasarį į ilgalaikės nuomos portfelį „įkrito“ ir būstai, kurių paskirtis – trumpalaikė nuoma. Iškart 3–6 mėn. krito nuomos pajamingumas, tiesiog nauji rinkos dalyviai lėmė kainų mažėjimą. Paskui rudenį nuomos pajamingumas kiek pakilo, pavyzdžiui, buvo 5,5 proc., aišku, skirtingi analitikai skaičiuoja skirtingai, bet mes nustatėme tokį pakilimą. Dabar matome, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, nuomos pajamingumas yra 4,7 proc., ir tas skaičius linkęs mažėti“, – skaičiuoja ekspertas.

Mokesčiai
Mokesčiai
© Shutterstock

Tiesa, pašnekovo teigimu, būsto nuomos kainų pokyčiai paprastai atsilieka nuo NT kainų augimo, tad rinkos dalyviai tikisi sulaukti nuomos kainų šuolio.

„Kvadratinio metro nuomos kaina auga keliais procentais, bet bėda ta, kad šiandien smarkiau auga būsto kainos nei nuomos. Taigi tie, kurie nuomojasi, moka tą patį, o tie, kurie nuomoja, nori didesnės nuomos, ir tai kels kainas“, – pažymi A. Čiagus.

Aurimas Čiagus
Aurimas Čiagus
© Bendrovės archyvas

Tačiau A. Antanavičius nėra toks tikras, kad kainos už nuomą greitai augs, tai gali nutikti nebent ateityje. Anot jo, šitai lems keli veiksniai, vienas jų – atlyginimai.

„Tai labai priklausys nuo atlyginimų. Jeigu jie augs, tai ir kainos didės. Jeigu atlyginimai nustos augti, nebus galimybių mokėti didesnę nuomos kainą. Tačiau globaliai žiūrint ateityje mes galime matyti nuomos kainų kilimą. Žmonės šiandien perka NT ir nežiūri į kainas, perka už tiek, kiek parduoda, tai spėčiau, kad lūkestis yra gauti didesnes sumas už nuomą“, – sako pašnekovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
3.3750

NT ekspertas išskyrė pirkėjų tipus: kam šiandien žmonės ieško būsto

Pastarieji du metai NT rinkoje buvo kitokie dėl įvairių priežasčių. Pirma jų – 2020 m....

Delfi PliusJustina Maciūnaitė

NT rinkos žaizda, kuri būsto pirkėjams darosi vis skaudesnė: tapome situacijos įkaitais (1)

Tie, kurie pastarąjį pusmetį ieškojo naujos statybos buto, pastebėjo, kad pasirinkimo – itin...

Statybas Vilniuje stabdo ne tik finansai: 70 proc. darbo išduodant statybos leidimą neturi jokios prasmės

Šiemet itin sumažėjus naujų išduodamų statybos leidimų skaičiui, Lietuvos nekilnojamojo turto...

Delfi PliusJustina Maciūnaitė

NT ekspertai nerimauja dėl šešėlio rizikos būsto nuomos rinkoje: įvardijo, kaip išaiškinami nelegalūs nuomotojai (1)

Valdžios institucijoms prakalbus apie papildomą finansinę naštą NT savininkams, brangstančias...

Ekspertas – apie trumpalaikės būsto nuomos kainas: paskaičiavo, kokį turtą nuomoti apsimoka labiausiai

Panašu, kad infliacija ir nerimas dėl ateities nesujaukė lietuvių atostogų planų. Vos tik šalį...

Top naujienos

Delfi PliusNerijus Povilaitis

Naujas skandalas Kaune: valstybės žemę tiesiog atidavė privačiai statybų bendrovei (1)

Kauno valdžią supurčiusio korupcijos skandalo centre atsidūrusi statybų bendrovė „...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Ar Putinas kirs savo tirpstančiu dujų koziriu: Europa ruošiasi įvairiems scenarijams

Liepos 11–21 dienomis numatomas dujotiekio „ Nord Stream “ remontas. Energetikos ekspertas...

Karas Ukrainoje. Karo ekspertai: Rusijos pajėgos Ukrainoje padarė pauzę

Pirmą kartą nuo karo pradžios Rusija nepaskelbė teritorinių pasiekimų Ukrainoje. Tai...

Verslas PliusRich Miller

Ilga, nuosaiki ir skausminga: kaip gali atrodyti JAV recesija (1)

Recesijos – kaip nelaimingos šeimos: kiekviena nelaiminga savaip. Ir šioji, kurią ekonomistai iki...

Delfi PliusGabrielė Grinkaitė

Ką daryti, jei ilgą laiką nejaučiate skonio ir kvapo – padės namuose esančios priemonės

Iš „Delfi“ skaitytojos gavome klausimą: „Jau beveik metus neatsistato skonis . Negaliu...

Ant Monikos Kvietkutės peties – prasminga tatuiruotė: jos reikšmė iliustruoja moters išgyvenimus (5)

Atlikėja, influencerė, vizažo specialistė ir kitų grožio procedūrų meistrė Monika Kvietkutė...

NASA marsaeigis „Perseverance“ atrado įtartinus objektus Raudonosios planetos paviršiuje – kas tai?

Marsaeigis „ Perseverance “ Raudonojoje planetoje aptiko nuolaužą, kuri, NASA manymu, yra...

Delfi PliusThe Economist

Vidurvasario pragaras: energijos kainų šokai labai greitai gali virsti politinėmis katastrofomis

Šiųmetis energijos šokas ­pats didžiausias nuo Vidurio Rytų naftos krizių 1973 ir 1979 metais....

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu (3)

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (68)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...