Kaip tai vyks DELFI konferencijoje kalbėjomės su „Eika“ Plėtros departamento direktoriumi Martynu Žibūda ir „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovu Sauliumi Vagoniu.
Priklauso nuo sąlygų
„Dauguma žmonių, kuriems išduoti leidimai dirbti, pluša dviejose srityse. Tai vairuotojai, kurie mūsų šalyje praktiškai nebūna ir čia pinigų neleidžia. Vidaus vartojimo tai nedidina. Kiti – statybininkai, kurie pas mus ne tik dirba, bet ir gyvena, leidžia pinigus. Tai teigiamas procesas“, – sako M. Žibūda.
M. Žibūda sako, kad Vilniaus kaip modernaus ir augančio miesto, jei jis nori vystytis, ateitis imigrantai, nes sostinė negali nesustodama augti tik kitų šalies regionų sąskaita.
„Šiandien žmones pritraukia ne šalys, bet miestai, kuriuose galima gyventi ir kurti ateitį. Vilnius turi visas galimybes pritraukti imigrantus ir mūsų didysis potencialas žmonės iš Ukrainos, ar kitų trečiųjų šalių“, – sako M. Žibūda.
Jis siūlo nepamiršti, kad mes patys norime išsaugoti savo teisę emigruoti ir kurti ateitį pasirinktoje šalyje. Tokią pat teisę turi ir kiti.
„Svarbu, kad valdytume procesus ir aiškiai nubrėžtume, kokios kvalifikacijos imigrantų norime“, – sako M. Žibūda.
S. Vagonis pastebi, kad tai, kiek imigrantai pakeis mūsų rinką priklausys nuo jiems sudaromų sąlygų.
„Mes - mažų pajamų šalis. Lietuvoje būstas nėra lengvai įperkamas ir jų poveikis NT ir visai ekonomikai priklausys nuo to, ar imigrantai, kurie pas mus įsikurs ilgesniam laikui galės gauti bankines paskolas, kokias gauna Didžiojoje Britanijoje dirbantys lietuviai“, – sako S. Vagonis.
Slypi pavojai
Visgi ne viskas taip šviesu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kaip rodo patirtis, su imigrantais ir užsienio investuotojais galima sulaukti ir bėdų, su kokiomis susidūrė mūsų kaimynai.
„Lietuvoje per krizę būsto kainos krito mažiausiai iš visų Baltijos šalių sostinėje. Nuo piko pas mus kaina krito 40 proc. Taline 50 proc. Rygoje 60 proc. Tačiau šiuo metu Taline kainos aukštesnės nei 2006–2007 m. ir jie nekalba apie burbulą, nes būstas ten vis dar labiau įperkamas nei Vilniuje“, – pasakoja S. Vagonis.
Analitikas pateikia ir skaičius: piko metu mūsų sostinėje būsto įperkamumo rodiklis buvo mažesnis nei šiandien. Tada už vidutinį metinį atlyginimą žmogus galėjo įpirkti 3 kvadratinius metrus, šiandien 6.
Taline šis rodiklis dar didesnis – 8 kvadratinius metrus. Tiesiog Estijoje atlyginimai augo sparčiau nei pas mus ir jų NT kainų lygis priimtinesnis nei pas mus.
„Talino rinka turi paspirtį – Suomiją. Iš kitos pusės, mūsų rinka saugesnė, nes užsieniečių, kurie čia tik investuoja, palyginus nėra daug. Nepamirškime, kad Rygoje prieš krizę labai daug pirkėjų buvo rusai. Kai šie pirkėjai dingo, kainos krito ir kadaise brangiausiame Baltijos šalių sostinės mieste NT kainos tapo tokios pat, kaip mūsų Kaune“, – aiškina S. Vagonis.
Jis pabrėžia, kad kol pirkėjų iš užsienio daug, jie patrauklūs. Tačiau niekas negali prognozuoti, kaip pasikeis ekonominė situacija vienoje ar kitoje valstybėje, tad ir šie investuotojai staiga gali dingti.
„Iš dalies taip nutiko ir pas mus. Tik, pavyzdžiui, rusai investavo ne Vilniuje, o Palangoje ir Druskininkuose. Užsienio paklausos nebeliko ir Druskininkuose kainų lygis gali kristi kelis ar keliolika procentų“, – aiškina S. Vagonis.
Svyruojančios kainos
Statistika rodo, kad paskutiniais mėnesiais nekilnojamojo turto kainos atskiruose segmentuose pradėjo kristi. Tačiau tai kol kas ne griūtis, o daugiau kelių procentų korekcija.
Vilniuje už kvadratinį metrą senos statybos bute pirkėjai, Registrų centro duomenimis, trečiąjį ketvirtį mokėjo vidutiniškai 1345 eurus - 2,9 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį, bet 5 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016 metais. Rajonų centruose vidutinė senesnės statybos buto kaina buvo 383 eurai, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – 374 eurai už kvadratinį metrą.
Vidutinė naujo buto kaina sostinėje siekė 1626 eurus už kvadratinį metrą - 2,2 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Palyginti su bendru praėjusių metų vidurkiu, naujos statybos butų kaina Vilniuje buvo 4,9 proc. didesnė. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje naujesnės statybos butai per ketvirtį atpigo 5,9 proc. ir kainavo vidutiniškai 1056 eurų už kvadratinį metrą. Visgi net ir sumažėjusi kaina yra net 12,8 proc. didesnė nei vidutiniškai 2016 metais.
