aA
Planuojamas naujas teismų pastatas Vilniuje sukėlė neregėtas audras. Gyventojai piktinasi, kad savivaldybė neatsižvelgia į žmonių poreikį turėti kokybišką gyvenimą, apsuptą žaliųjų erdvių, o projekto užsakovai tikina, kad pastato būtinumas – nediskutuotinas.
Žirmūnai
Žirmūnai
© DELFI / Domantas Pipas

Dabartinis teismas yra kritinės būklės

Nacionalinės teismų administracijos vadovė Reda Molienė projekto svarbumą ir būtinumą grindžia tuo, kad šiame teisme bus nagrinėjamos svarbiausios rezonansinės bylos. Šiuo metu, kaip teigia ji, sąlygos nėra tokios, kokios turėtų būti civilizuotoje valstybėje.

„Pirmiausia kalbu apie teismo posėdžių sales, kurios yra tokio dydžio ir taip išplanuotas, kad posėdžio dalyviai, nukentėjusieji dažnai sėdi pusantro metro atstumu nuo kaltinamųjų. Žinoma, nelinkim niekam susidurti su tokiom situacijom, bet tie žmonės, kurie susidūrė, puikiai žino, ką tai reiškia“, – projekto viešinimo metu kalbėjo R. Molienė.

Anot jos, šiuo metu teismas yra kritinės būklės ir apie tai kalbama yra jau antrą dešimtmetį. Projektas prasidėjo 2011 metais, kai buvo skirtas sklypas. Kadangi jis patenka į intensyvaus užstatymo zoną, jau septynerius metus bandoma ieškoti tinkamų sprendimų bei finansavimo. Šiuo metu projektas jau yra galutinai parengtas.

Bendras pastato plotas bus 20 600 kv. metrų, kartu su požemine dalimi, o tik antžeminė dalis užims 14 300 kv. metrų. Detalusis planas leidžia apie 16 tūkst. kv. metrų. Naujajame teismų pastate numatoma 430 darbo vietų, o parkavimo vietų užteks tik 135 darbuotojams.

Pasibaigus statyboms, naujame teismų komplekse įsikurs Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai ir Nacionalinė teismų administracija (NTA).

NTA siųstame pranešime spaudai buvo rašoma, jog šalia pastato planuojama įrengti bendramiestinę viešąją erdvę su naujai pasodintais ir statybos metu persodintais esamai augalais, išsaugant teritorijų planavimo dokumentuose numatyto dydžio žaliąją zoną ir suformuojant naują kokybišką aplinką vietos gyventojams.

Naujo teismų pastato projektas sukėlė aršią visuomenės reakciją: gyventojai pageidauja, kad jis nebūtų statomas
© Organizacijos nuotr.

Sklypo prieigose taip pat numatoma įrengti naują dviračių taką šalia Šeimyniškių gatvės, atnaujinti šaligatvius, pastato sklype įrengti patogius praėjimo takus, juos sujungiant su pėsčiųjų takais, šiuo metu esančiais gretimoje žaliojoje zonoje, kurią yra pamėgę vietos gyventojai. Įgyvendinant miesto reikalavimus susisiekimo infrastruktūrai ir siekiant gerinti eismo situaciją Šeimyniškių g., numatoma įrengti papildomą eismo juostą dešiniajam posūkiui į Rinktinės g., arčiau pastato patraukti viešojo transporto stotelę.

Gyventojų pasiūlymai netenkina

Vis dėlto, gyventojų šie sprendimai netenkina – jie griežtai nesutinka su projekto vizija ir kategoriškai prieštarauja, kad toks statinys atsirastų Šeimyniškių skvere. Bendruomenę neramina tai, kad iš jų bus atimtas nemažas sklypas žalios erdvės, kuriame leidžia laiką ne tik vaikai, bet ir senjorai bei augintinius turintys aplinkiniai gyventojai.

Nepasitenkinimą kelia ir tikimybė, kad šioje vietoje padidės triukšmas, oro tarša, susidarys didelės spūstys dėl padidėjusio transporto srauto. Kaip Šeimyniškių skvero išsaugojimo iniciatyvinė grupė rašė DELFI, projektuojant pastatą nebuvo įsigilinta į tai, kokie automobilių transporto srautai atsiras, nes bus įrengtas papildomas įvažiavimas iš Rinktinės g., o Šeimyniškių g. atsiras lėtėjimo juosta. Įgyvendinus projektą bus patraukta Rinktinės stotelė, per kurią kursuoja troleibusai ir autobusai.

Žmonės taip pat aiškina, kad nepaisant to, jog bendrasis ir detalusis planas, kuriame nustatyta, kad aukštingumas negali viršyti 35 metrų, o užstatymo tankumas – 60 proc., buvo patvirtintas prieš dešimtmetį, gyventojai neturėjo galimybės su juo susipažinti. Jie nebuvo informuoti apie jokius sprendimus ankstyvaisiais projekto rengimo etapais ir todėl negalėjo pateikti pastabų, komentarų bei ginti savo interesų. Gyventojų bendruomenę stebina tai, kad savivaldybė nesiekia išsaugoti žaliųjų erdvių ir nesistengia gerinti žmonių gyvenimo kokybės, nenori bendrauti su visuomene. Bendruomenė pasirašė kreipimąsi į valstybines institucijas ir tikisi sulaukti paaiškinimų iš savivaldybės.

Su bendruomenės pozicija nesutinka

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis savo feisbuko profilyje rašė, jog naujojo teismų pastato projektavimo procesas yra labai keistas. Anot jo, užstatymo intensyvumas, aukštingumas ir kiti parametrai yra apibrėžti tiek detaliajame, tiek bendrajame plane, ir nė vienas iš jų nėra pažeidžiamas.

P. Poderskio teigimu, viskas daroma pagal taisykles, o pats pastatas projektuojamas taip, kad būtų gražiau miestui ir viskas telpa į gana nedidelį plotą, iškertant porą medžių ir užimant dabar esantį stovėjimo aikštelės plotą.

„Aišku, kaip paaiškėja, pagrindinis argumentas ir yra ta aikštelė. Nes ten gi nemokama parkavimo vieta, o kai pastatys pastatą, nebeliks nemokamo parkavimo. Nors ta aikštelė ir nepriklauso tiems gyventojams, kurie ten dabar stato. Reikės rūpintis, kaip daugeliui vilniečių, ypač centre, kad tenka. Arba mokamom vietom, arba kaimynijom, ar dar kitais sprendimais (persėdimu į viešąjį transportą, kas gal ir ne visada būtinai patogu, bet šiuo atveju sakyti, kad vieta prastai sujungta viešuoju transportu, šiek tiek absurdiška).

Tada atsiranda gana gerai organizuotas veikimas, paremtas, mano neprofesionalia akimi žiūrint, labai jau bjauriais metodais. Pvz., renkami gyventojų parašai ir jiems pateikiamas vienas lapas su „argumentais“, ant kurio jie neva pasirašo, o į savivaldybę atsiunčiamas kitas. Na, o žmonėms išties ne argumentai pasakojami. Jie tiesiog bauginami ir kiršinami. Sakoma, kad bus sugriauta vaikų žaidimo aikštelė. Ant jos net nekris pastato šešėlis. Sakoma, kad bus pašalinta aikštelė, o jinai bus tiesiog patraukta šiek tiek toliau, kas vieną pėsčiųjų maršrutą šiek tiek sutrumpins, o kitą šiek tiek prailgins“, – socialiniame tinkle rašė P. Poderskis.

Pasak jo, žmonės galėtų diskutuoti apie papildomas investicijas į aplinkinę teritoriją, kad pastatas galėtų būti kitoje sklypo pusėje, tačiau pagrindinis bendruomenės tikslas yra, kad išvis niekas nebūtų pastatyta.

Trūksta aiškių argumentų

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad šiuo metu gyventojams yra sukilusios emocijos ir pirmiausia reikėtų nusiraminti bei ramiai išdėstyti savo argumentus.

„Susidarė įspūdis, kad gyventojai apskritai nori, kad to pastato nebūtų, o tokie formuojami lūkesčiai nėra labai pagrįsti. Detalusis projekto planas yra parengtas, tai reiškia, kad visuomenė buvo informuota apie tai, koks objektas ten atsiras, kokie jo parametrai ir pan. Tam tikri lūkesčiai yra jau suformuoti. Savivaldybė ir teismų administracija, kurie yra užsakovai, matyt, jau yra nuėję pakankamai tolimą kelią planuodami šitą projektą. Tam, kad jis būtų atmestas, kad jį būtų uždrausta statyti, turėtų būti tikrai svarūs argumentai. Kol kas, iš tų diskusijų, kurios vyko, nelabai tų argumentų girdisi. Labiau atrodo spaudimas, emocijos, bet nelabai pagrįstos profesionaliais vertinimais“, – DELFI komentuoja M. Statulevičius.

Anot jo, tai, kad žmonės nebegalės statyti savo automobilių nemokamoje aikštelėje, negali būti argumentas stabdyti tokias investicijas ir boikotuoti pastatą, kuris atitinka valstybės ir viešąjį interesą.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Man atrodo, kad tie argumentai kol kas silpnoki yra. Dabar kiekvienas naujas didesnis projektas susiduria su didele opozicija, kuri, deja, neretai yra neprofesionali. Mano nuomone, trūksta profesionalių, bet atvirų diskusijų – tiek vienoje, tiek kitoje pusėje turėtų kalbėti planavimo, projektavimo profesionalai, architektai, o ne žmonės, kuriems tiesiog emociškai tas pastatas yra nepriimtinas. Labai norėtųsi stipresnio savivaldybės palaikymo, nes šiuo metu investuotojai, vystytojai yra paliekami vieni. Vystytojai juk taip pat patys nesugalvoja ir nedaro, jie samdosi profesionalus, įvertina visas rizikas, kreipiasi į valdžios institucijas ir teikia savo pasiūlymus. Jeigu savivaldybė tam pritaria, ji turėtų vėliau ir ginti šias investicijas ir šiuos projektus, o ne nusišalinti. Nesinori konflikto, norisi diskusijos“, – teigia pašnekovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Daugiau nei pusę būstų lietuviai nuperka be paskolų: pinigus neša tiesiog lagaminėlyje (281)

NT pirkimo karštinei neslūgstant, yra pirkėjų, kurie būstą perka nuosavomis lėšomis, t.y,...

Pandemija pakoregavo lietuvių būsto įsigijimo ir remonto planus

Maždaug šeštadaliui (16 proc.) Lietuvos gyventojų COVID-19 sujaukė planus persikelti į naujus...

Lietuvos NT rinkoje suspindo ne tik pajūris: laisvų butų šiame kurorte beveik nebeliko, o kainos auga kaip ant mielių (115)

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo pandemijos ir karantino pradžios paskelbimo Lietuvoje....

Gyventojai perka vis brangesnį būstą: tam nevengia pasiskolinti ir daugiau pinigų (13)

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį gyventojai ir toliau išliko aktyvūs būsto...

Kaistant NT rinkai imta kalbėti apie galimą būsto palūkanų augimą: kada ir kokių pokyčių galime sulaukti (215)

Jau daugiau nei metus pirkėjai, verslininkai, ekonomistai nenuleidžia akių nuo NT rinkos. Būstų...

Top naujienos

„Didysis šeimos gynimo maršas“ verčia susikaupti ir politikus, ir policiją: kas iš tiesų planuojama šį savaitgalį Lietuvoje (114)

Gegužės 15 dieną organizuojamas „ Didysis šeimos gynimo maršas “ jau spėjo suskaldyti ne tik...

Ekologiškas verslas trina rankomis: „plastiko direktyva“ Lietuvą paveiks ypač smarkiai (3)

Liepos 3 dieną visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauji apribojimai plastiko gaminiams....

Sala – mokesčių rojus: „Brexit“ kova dėl žuvies dar nesibaigia

Buvęs žvejys Seanas Faulkneris savo restorane, įsikūrusiame sename nacistinių laikų kariniame...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene: kaip be vaistų per du mėnesius sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje

Žmonės, norintys sumažinti per didelį cholesterolio kiekį kraujyje, dažniausiai griebiasi...

Užkalnis. Kodėl mobingas ir savižudybės niekur nedings (368)

Kai medikai žudosi ir vėl imama kalbėti apie mobingą, o kiti stoja jo neigti (čia pas mus viskas...

Graikija lietuviams vėl atsiveria: ką būtina žinoti vykstantiems ir kokie ribojimai galios turistams (45)

Lietuvoje veikiantys kelionių organizatoriai šią savaitę jau pradės vykdyti keliones į...

Šilto pavasario epizodas baigiasi, vėl grįžta lietus (3)

Ketvirtadienio naktį prie Lietuvos priartėjo ciklonas . Jis iš mūsų šalies išstums šilumą ir...

Ar verta trumpinti tokį ilgą tarpą tarp „AstraZeneca“ vakcinų: profesorius Čaplinskas turi atsakymą (146)

Gamintojo „ AstraZeneca “ vakcina „ Vaxzevria “ yra turbūt labiausiai aptarinėjama iš...

Raskevičius: mano bendruomenės žmonės šiuo metu jaučiasi įbauginti (245)

Artėjant šeimos gynimo maršui skirtingų politinių stovyklų politikai sutinka, kad toks renginys...

Apžvalgininkui užkliuvo Prezidentūros klausimai: Nausėda nežino nei Lietuvos Konstitucijos, nei įstatymų (454)

Prezidentūros užsakyta visuomenės apklausa kelia aistras. Ypač dėl to, kad keli klausimai buvo...