Kaip tikina pati Neringos savivaldybė, Neringoje turto vystymas, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, skiriasi tuo, kad čia nėra privačios žemės ir tuščių žemės sklypų (t.y. neužstatytų pastatais), tad nėra galimybės juos įsigyti nekilnojamojo turto vystymui.
„Tai, kas Neringoje yra vystoma, daroma įsigijus pastatus ir išsinuomojus šiems pastatams eksploatuoti naudojamus žemės sklypus“, – pabrėžia savivaldybė.
Neringos NT vystymas vyksta vadovaujantis LR teritorijų planavimo bei statybos įstatymais bei šias sritis reglamentuojančiais kitais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais bei Neringos savivaldybėje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, kurių pagrindiniai yra šie: Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (KNNPTP) (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės) ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (Neringos BP) (patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos).
Meras sunerimęs dėl Neringos ateities
Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad reikalavimai NT šioje savivaldybėje stabdo jo plėtrą. Tai ypač aktualu kalbant apie naujo gyvenamojo būsto statybas.
„Mums, kaip savivaldybei, ir visų kitų įstaigų vadovams, labiausiai aktualu gyvenamojo būsto statybos. Žmonės sensta, išeina į pensiją, o jauniems specialistams būstai nėra statomi. Dabar, kai plėtra yra visiškai sustojusi, Neringoje statyti naujoje vietoje yra negalima, investuotojai gali pirkti tik seną pastatą ir dažnu atveju, norėdami daryti rekonstrukciją, turėtų jį sumažinti. Bet kaip išspręsti problemą gyvenamojo būsto, sunku pasakyti“, – aiškina D. Jasaitis.
Jis tęsia, kad ir ilgalaikės nuomos rinkos Neringoje nėra, nes būstai ilgiausiai nuomojami tik žiemos laikotarpiui, o pavasarį prašoma gyventojų išsikraustyti arba mokėti didesnę nuomą, kokią galėtų mokėti turistas.
„Jeigu nespręsime gyvenamojo būsto trūkumo problemos, Neringoje neliks vietinių ilgalaikių gyventojų. <...> Kalbame apie tai jau seniai, kur tik galime. Žinoma, valstybė gali sakyti, kad statyti Neringoje negalima, bet skirsime pinigų išpirkti 50-70 butų, kurie taptų tarnybiniais, kad spręstume problemą. Žmogus pradėjo dirbti, turi tarnybinį būstą, baigė darbą, atidavė raktus, atvažiuoja jaunas specialistas, čia gyvena, dirba ir pan.“, – sako Neringos meras.
Kita vertus, kylant ekonomikai, per pastaruosius trejus metus, pasak mero, į Neringą investuotojai ateina noriai.
„Ypač per pandemiją, praktiškai viskas iššluota, nuo apartamentų, iki tualetų, kuriuos tikimasi galbūt pavesti gyvenamosiomis patalpomis, tačiau taip nepavyks, nes teisės aktai to neleis. Bet kai kurie investuotojai, pavyzdžiui, viešbučių tinklas „Radisson“ jau 15 metų bando gauti statybos leidimą Neringoje ir vis nepavyksta“, – sako D. Jasaitis.
Anot mero, šiuo metu investuotojai daugiausiai perka senus, sovietinius poilsio namus, jų kompleksus ir juos verčia, o vėliau ir parduoda kaip apartamentus. „Tie poilsio paskirties pastatai turės labai daug savininkų.“
Bet koks pastatas sodyba netaps
Nepaisant to, kad galimybės statyti NT Neringoje yra ribotos, NT rinka šiame krašte taip pat yra aktyvi. Neretai žmones vilioja galimybės Turto banko aukcionuose įsigyti objektą, kuriame būtų galima vykdyti veiklą ar tiesiog vasaroti, tačiau ir tokių pastatų eksploatacijai galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, šiuo metu į aukcioną pateko unikalus objektas – medinis pastatas, apsuptas Kuršių nerijos miškų, kurio pradinė kaina yra 256 600 Eur. Atrodo, tai galėtų tapti egzotiška poilsiavietė, tačiau, kaip „Delfi Būstas“ Neringos savivaldybė, parduodamas turtas priklauso Lietuvos Respublikai, jo pardavimą skelbia VĮ Turto bankas ir tai jokiu būdu nėra sodyba.
„Tai yra administracinės paskirties pastatas. Remiantis minėtais teritorijų planavimo dokumentus (KNNPTP ir Neringos BP) šioje teritorijoje minėtas objektas yra pažymėtas, tačiau jokie reglamentai nei pastatų pertvarkymo galimybei, nei žemės sklypui – nenumatyti. Tai reiškia, kad naujasis turto savininkas, įsigijęs šį administracinės paskirties pastatą, neturės galimybės keisti pastato paskirties ar jo rekonstruoti. Daugiausiai, ką galės padaryti, tai atlikus paprastojo ar kapitalinio remonto darbus, pagerinti pastato būklę“, – pažymi savivaldybė.
Kaip tikina pats Turto bankas, šis objektas jam perduotas buvo 2019 m. rugsėjo 30 d. Buvęs šio objekto valdytojas – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
„Šiuo metu šis turtas yra išnuomotas UAB „Media bitės“. Šiam objektui buvo skelbtas viešasis nuomos konkursas, kurio laimėtoja ir buvo pripažinta minėta įmonė. Išsinuomotas turtas naudojamas įmonės reikmėms. Nuomos sutartis galioja iki 2023 m. birželio 30 d. imtinai, tačiau turtą pardavus, naujasis turto šeimininkas turės teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, raštu įspėjęs nuomininką ne mažiau kaip prieš 30 dienų iki sutarties nutraukimo. Turto bankas taiko tokią praktiką, kuomet valstybės funkcijoms atlikti nereikalingas ir pardavimui ruošiamas turtas yra išnuomojamas, tokiu būdu sumažiname tokio nenaudojamo turto išlaikymo išlaidas“, – pabrėžiama Turto banko atsakyme. Tiesa, nors pastatas – administracinės paskirties, nuotraukose matyti lovos, skalbimo mašina ir kiti gyvenimui būtini baldai.
Dalyvių registracija į šį aukcioną vyksta iki liepos 21 d. imtinai, o pats aukcionas vyks liepos 26–29 dienomis.
