Nauja būsto nuomos koncepcija
Nors co-living nuomos koncepcija yra populiari Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Vakarų šalyse, Lietuvoje ši paslauga atsirado visai neseniai. Kaip pasakoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, vystytojai co-living koncepcijos būstų realizaciją mūsų šalyje pradėjo ne iš karto, iki jos buvo žengta keliais etapais.
„Reikia apie tai kalbėti kaip apie segmentą, kuris turi kelias sudedamąsias dalis. Pirmiausia, yra studentų būstas, <...> kur mažai ploto, bet telpa viskas, ko reikia studentui, <...> tada – co-living koncepcijos būstai; natūralu, kad buvo pereita į šį etapą, kai nuomojama ne tik studentams, bet ir plačiajai masei, jauniems profesionalams, laikinai atvykusiems dirbti į didmiesčius, ir, žinoma, šeimoms, nes studentų būstas nėra pritaikytas šeimoms, ir tiesiog apartamentai nuomai, kuriuos valdo verslas nebūtinai viename objekte“, – paaiškina M. Statulevičius.
Anot pašnekovo, ir vystytojams, ir kitiems verslams, kurie samdo darbuotojus iš užsienių šalių, co-living paslauga tampa vis patrauklesnė.
„Tų modelių yra įvairių ir jie Lietuvoje populiarėja, verslui tapo įdomu šiame segmente veikti. Kodėl? Nes tai tapo niša, kuri buvo neišnaudota, pripildyta šešėlyje veikiančių butų nuomotojų“, – apie co-living būstų plėtrą pasakoja M. Statulevičius.
Pasak NT eksperto, šiai būsto nuomos koncepcijai populiarėti ir plėstis Lietuvoje dabar ypač geros galimybės, nes pastaraisiais metais mūsų šalyje daugėja užsienio kapitalo bendrovių, kurios nenori pirkti savo darbuotojams būsto, tad renkasi nuomą.
„Taip pat nemažai žmonių atvyksta į Vilnių dirbti laikinai – metams ar keleriems, ir jiems reikia lankstaus būsto nuomos sprendimo. O nuomotojai dažniausiai linkę butus patikėti mažiausiai metams, jeigu kalbame apie ilgalaikę nuomą, tai co-living tokiais atvejais – sprendimas“, – aiškina M. Statulevičius.
NT plėtros verslams ši nuomos koncepcija patraukli ir dėl to, kad galima diversifikuoti savo veiklas ir pajamas. Pasak M. Statulevičiaus, panašios veiklos kai kuriems vystytojams padėjo išgyventi didžiąją ekonominę krizę 2007–2009 metais.
„Dalis vystytojų tiesiog nori paskirstyti savo veiklą, jeigu būtų taip, jog sumažėtų, dingtų būsto poreikis, trūktų sklypų, ir vystytojas matytų, kad pastatys daugiabutį po dvejų metų, o nėra aišku, kaip tada atrodys rinka. Taigi dalis verslų sutinka kurti ilgalaikį santykį su savo klientais, siūlo išsinuomoti“, – tikina pašnekovas.
Privalumai kainuoja
Ši nuomos koncepcija pasižymi tam tikrais privalumais gyventojams. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento, co-living paslaugą teikiantys vystytojai veikia skaidriai, t. y. moka mokesčius. Tai reiškia, kad nuomininkas žino, kas sudaro jo nuomos mokestį, su gyventoju yra sudaroma sutartis ir jis jaučiasi saugiau, gali gyventi su vaikais, augintiniais ir pan. Taip pat yra teikiamos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, valymo, skalbimo ir pan. Kaip šios koncepcijos privalumą M. Statulevičius įvardija bendruomenių kūrimąsi ir pažintis.
„Žmonės tiesiog susipažįsta kartu gyvendami, kartu leisdami laiką, eidami į sporto sales, būna kai kur bendros virtuvėlės, žaidimų stalai, salės ar kiti bendri kambariai, kur susitinka tų pačių ir skirtingų profesijų, interesų žmonės, kartais gimsta ir verslai. Tai yra papildoma nauda, ko negali pasiūlyti paprasti nuomotojai“, – vardija pašnekovas.
Tačiau visi išvardyti privalumai gyventojams kainuoja. Pasak M. Statulevičiaus, paprastai vystytojų ar kitų NT bendrovių nuomojami būstai brangesni už tuos, kuriuos išsinuomoti siūlo privatūs butų savininkai.
Privatiems nuomotojams – konkurencija
Co-living nuoma, pasak M. Statulevičiaus, sudaro didelę konkurenciją privatiems butų nuomotojams, ypač tiems, kurie šia veikla užsiima nelegaliai – nemoka mokesčių, su nuomininkais nesudaro nuomos sutarčių. Be to, co-living gali būti išeitis gyventojams, turintiems vaikų, augintinių ir dėl to nerandantiems būsto, kurį galėtų išsinuomoti. Kita vertus, M. Statulevičiaus teigimu, tokia būsto nuomos koncepcija vargu ar gali tapti masiniu reiškiniu Lietuvoje.
„Kalbant apie tokią paslaugą, yra tam tikra imtis, kiek gali rinka „suvalgyti“ tokių būstų. Studentų būstų, skaičiuojama, Kaune gali būti apie 1000 kambarių, nes kitaip toks nuomos modelis nepasiteisins, tik tiek yra mokių užsienio studentų. Vilniuje yra 2–3 kartus daugiau studentų būstų. Co-living taip pat turi tam tikrą imtį, kiek tie žmonės linkę nuomotis. Tai lemia ir būsto rinka, kiek būstas yra įperkamas, o įperkamumas tik gerėja, atlyginimai auga labiau nei būsto kainos, tad tikėtina, kad co-living ilgai nebus tiems žmonėms alternatyva“, – svarsto NT ekspertas.
Plotas mažas, kaina didelė, tačiau vertinami privalumai
Co-living nuoma populiari ir labiausiai pasiteisinanti gali būti didmiesčiuose arba tuose miestuose, kuriuose yra daugiausia studentų, galinčių už būstą mokėti daugiau, tarptautinių įmonių darbuotojų, taip pat puikiai išvystyta susisiekimo infrastruktūra, pavyzdžiui, oro uostai, geležinkeliai ir pan. Lietuvoje tokius reikalavimus atitinka Kaunas, Klaipėda ir, žinoma, Vilnius. Vilniuje co-living nuomos projekto „Liv-in“ vadovė Vita Žutautaitė sako, kad šis projektas pritraukia jaunus ir aktyvius žmones ir iš Lietuvos, ir įvairių pasaulio šalių, – tai į Vilnių darbo reikalais atvykę arba stažuotes atliekantys asmenys, verslo atstovai, studijuoti iš kitų miestų ar šalių atkeliavę jaunuoliai, nenorintys gyventi bendrabučiuose ar turėti ilgalaikių nuomos sutarčių.
„Toks nuomos formatas itin populiarus tarp tų žmonių, kurie daug keliauja, taupo laiką, nenori ilgalaikių įsipareigojimų ar nėra pasiruošę įsigyti nekilnojamojo turto viename mieste“, – tikina pašnekovė.
„Delfi būstas“ pasiteiravo projekto vadovės, kokie yra tokios būsto nuomos privalumai. Pasak pašnekovės, nuomininkai, kurie naudojasi co-living paslaugomis, labiausiai vertina papildomas erdves.
„Gyventojai turi bendrų erdvių darbui, laisvalaikiui, naujoms pažintims – sporto salę, kino, žaidimų kambarį, dirbti skirtų zonų, savitarnos skalbyklą, yra lauko terasų. Kai situacija dėl viruso nurims, organizuosime įvairius renginius. Be to, pastate įsikūrusi express tipo parduotuvė, patogus susisiekimas su miestu. Pastebime, jog nuomininkai džiaugiasi, kad kompleksas palankus augintiniams, todėl už papildomą mokestį galima ir su jais apsigyventi“, – tikina V. Žutautaitė.
Pašnekovės teigimu, „Liv-in“ kompleksas sudarytas iš 5 korpusų, sujungtų horizontalia komunikacija ir liftais, jame taip pat yra požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, sandėliukų ir dviračių saugyklų. Gyventojai gali rinktis iš 6 skirtingų tipų apartamentų, kurių plotas svyruoja nuo 20 iki 39 kv. metrų. Apartamentų nuomos kainos prasideda nuo 350 eurų per mėnesį ir gali siekti net 600 eurų per mėnesį.
„Iš viso komplekse yra net 240 skirtingo dydžio apartamentų, skirtų gyventi vienam arba dviem asmenims. Kompleksas visu pajėgumu pradėjo veikti šių metų sausio mėnesį, užimtumas siekia apie 30 proc. Klientai renkasi įvairius nuomos terminus pagal poreikį, o daugiau nei pusė mūsų nuomininkų sutartis pratęsia ilgesniam laikotarpiui. Tai priklauso nuo asmeninių priežasčių – užsieniečiai neretai atvyksta dirbti ar studijuoti į Lietuvą terminuotam laikui. Lietuviai taip pat migruoja, kai kurie gyventojai ilgainiui sukuria šeimas ir išsikelia į erdvesnį būstą“, – pasakoja projekto vadovė.
Nors atrodytų, kad tokio tipo nuoma išties gali būti galimybė su kaimynais sukurti ilgalaikius ryšius, tačiau ji turi ir trūkumų, pavyzdžiui, problemos, susijusios su triukšmu, netvarka bendrose patalpose ir pan. Pasak V. Žutautaitės, tai sprendžiama nuomos sutartimi.
„Prieš pasirašydami nuomos sutartis, nuomininkai susipažįsta su mūsų vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose numatytos baudos, leidžiančios sudrausminti gyventojus, kurie elgiasi netinkamai. Taip pat turime sudarę sutartis su apsaugos kompanija, ji padeda prižiūrėti tvarką komplekse, tuo tikslu bendrose erdvėse įrengtos kameros. Didelių iššūkių kol kas pavyko išvengti“, – sako projekto vadovė.
„Delfi būstas“ pasidomėjo, kiek kainuoja nuoma „Liv-in“ projekte. Internetinėje svetainėje matyti, kad 21 kv. m buto nuomos kaina (be papildomų mokesčių) yra nuo 350 Eur, 24 kv. m buto – nuo 420 Eur, 36 kv. m – 500 Eur. Reikėtų įvertinti ir tai, kad kiekvienas butas įrengtas skirtingai, kai kuriuose iš jų yra daugiau baldų, erdvių ar pan.
