aA
Nors Lietuvoje loftų mada yra pakankamai nauja, iš tikrųjų šis būsto tipas atsirado gerokai seniau. Loftai iš dalies išgelbėjo miestus, kuriuose nenaudojamas gamyklines patalpas leista paversti gyvenamuoju būstu ir daugelis šia proga pasinaudojo. Todėl loftams būdinga negyvenamoji paskirtis, aukštos lubos, dideli langai ir vientisa, sienomis neperskirta erdvė. Daug žmonių, norėdami išlaikyti pastato autentiškumą, interjere palieka pastatui būdingus bruožus ir kuria industrinį dizainą, kai kurias detales, pavyzdžiui, lubas palikdami nepaliestas.
Niujorkietiškas loftas
© Leonas Garbačauskas

Loftai pirmiausia atsirado JAV

NT bendrovės „Baltic Asset Management“ rinkodaros vadovė Oksana Vaitkienė „Live Dinner TV“ laidoje paaiškino, kad pirmosios loftų užuomazgos kilo JAV, Didžiosios depresijos metais, kai bankrutuodavo gamyklos ir likdavo tušti pastatai, kurie, plečiantis miestui, atsidurdavo jo centre. Kadangi šie pastatai nebuvo pritaikyti gyvenimui, jų nuomos kainos buvo nedidelės. Tuomet loftais ėmė domėtis menininkai, kūrybiški žmonės, kurie nesunkiai prisitaikydavo prie aplinkos, tačiau neturėdavo didelių pajamų.

Taip susiformavo loftų mada ir iš JAV atkeliavo į Europą.

Bendrovės pardavimų vadovė Monika Kuzminskaitė papildė pašnekovę teigdama, kad tikruoju loftu galima vadinti būstą, kuris turėjo turėti gamybinių patalpų paskirtį. Anot jos, loftas turėtų būti tokia patalpa, kuri užimtų daugiau nei 100 kv. metrų. Šį objektą nuo bet kokio kito tipo būsto galima atskirti ir pagal tai, kad jame nėra pertvarų.

Pasak M. Kuzminskaitės, pirmosios loftų užuomazgos Lietuvoje atsirado praėjusio amžiaus pabaigoje. Pirmąjį loftą įsigijo „Menų spaustuvė“ 2002 metais. Pirmasis rinkai pritaikytas projektas įsikūrė buvusiame Sapiegos dvare Antakalnyje.

„Ta mada pas mus prasidėjo 2000-ųjų metų pradžioje ir kuo toliau, tuo tas gyvenimo būdas turi tendenciją augti, didėti. Kalbant apie šiandieninę rinkos situaciją, pačių loftų projektų nėra daug, galbūt kokie 5 projektai vystomi šiuo metu Vilniuje“, – sakė M. Kuzminskaitė.

Loftų pirkėjų vis daugėja, o projektų mažėja

O. Vaitkienė patikino, kad loftai traukia pirkėjus savo vieta, nes dauguma jų yra centre, o čia visa infrastruktūra jau yra sukurta. Kalbant apie būsto pasirinkimą priemiesčiuose ir tolimesniuose rajonuose, neretai jie pasižymi infrastruktūros stygiumi.

Anot jos, vystytojai dabar aktyviai ieško patalpų, kurias būtų galima paversti loftais. Pirkėjų vis daugėja, ir jais tampa nebe vien tik menininkai, loftus renkasi patys įvairiausi gyventojai.

Loftų kainos priklauso nuo dydžio, nuo vietos mieste ir nuo įrengimo, tačiau tai yra įperkamas būstas. M. Kuzminskaitė sakė, jog 11,5 kv. metrų ploto loftą Vilniuje galima įsigyti už 14 tūkst. eurų. Brangiausias loftas, kurį jų įmonei teko parduoti, kainavo 130 tūkst. eurų.

O. Vaitkienė atskleidė, kad Naujamiestyje loftų kaina svyruoja tarp 1300-1500 eurų už kvadratinį metrą. Tačiau M. Kuzminskaitė pridūrė, kad kuo mažesnis lofto plotas, tuo daugiau kainuoja jo kvadratinis metras. Kadangi didžioji dalis loftų yra miesto centrinėje dalyje, išsirinkus būstą su pilna apdaila reikia nusiteikti, kad už jį gali tekti sumokėti daugiau 1500 eurų už kvadratinį metrą.

Atnaujinti senas gamyklines patalpas reiškia, kad gali tekti iš naujo nutiesti visas komunikacijas ir papildomai investuoti į įrengimą. Tačiau pasak M. Kuzminskaitės, tuo jau pasirūpina vystytojas, jei loftas perkamas projekte.

„Jeigu loftas perkamas projekte, tai tikėtina, kad vystytojas tuos darbus bus atlikęs už jus. Iš principo, perkate tą patį butą su daline apdaila“, – teigė pašnekovė.

A energetinė klasė pasitaiko retai

Lofto įrengimas kaip ir paprasto buto, tačiau reikia turėti omenyje, kad jame yra aukštos lubos, todėl sienos gali kainuoti šiek tiek daugiau. M. Kuzminskaitė atkreipė dėmesį, kad loftas tikriausiai neturės A energetinės klasės, nes jis yra pastate, kuris statytas daug seniau – normalu, jei būsto energetinė klasė bus B.

Jeigu būstas šildomas elektra, tuomet per mėnesį vieno kvadratinio metro apšildymas kainuos 1 eurą. Taigi, jeigu loftas yra 50 kv. metrų ploto, tuomet jo šildymas per mėnesį atsieis 50 eurų.

Lietuvių graibstomi loftai turi paslapčių: ką reikia žinoti apie tokio turto įsigijimą?
© DELFI / Karolina Pansevič

Negyvenamoji paskirtis kainuoja papildomus mokesčius

NT ekspertės papasakojo ir apie minusus, su kuriais susiduria loftų gyventojai. Anot M. Kuzminskaitės, loftų gyventojų problemos nėra didesnės ar kitokios nei žmonių, kurie gyvena įprastuose butuose. Loftų gyventojai, kaip ir visi kiti centre gyvenantys vilniečiai, susiduria su automobilių parkavimo vietų trūkumu.

„Paplitusi nuomonė, kad lofte, kuris yra negyvenamosios paskirties, negalima deklaruoti gyvenamosios vietos. Galima, ir tai nėra kažkokia problema. Kas liečia teisinius aspektus, tai galima iki šių metų pabaigos nemokėti mokesčio už šitą turtą, išpildžius tam tikrus reikalavimus. Vienas iš tų reikalavimų yra bandymas įrodyti, kad žmogus mėgina pakeisti paskirtį, tai yra prašymas savivaldybei pateiktas. Kitas dalykas yra gyvenamosios vietos deklaravimas tame lofte, kas mums suteikia teisę būti atleistam nuo to mokesčio“, – paaiškino NT ekspertė ir pridūrė, kad nuo metų pabaigos negyvenamosios paskirties pastatų gyventojams teks mokėti pusės procento NT mokestį.

Niujorkietiškas loftas
Niujorkietiškas loftas
© Leonas Garbačauskas

Vis dėlto, ji pastebėjo, kad NT mokestis yra skaičiuojamas ne nuo sumos, kurią pirkėjas sumoka už objektą, tačiau nuo Registrų centro indeksuojamos vertės. Jeigu tai nėra nauja statyba, tuomet dažniausiai ji būna žemesnė negu lofto įsigijimo kaina. Taip pat kiekvienoje savivaldybėje jis yra skirtingas. Už standartinį 50 kv. metrų ploto loftą gali reikėti susimokėti apie 100 eurų per metus.

Loftui reikia didesnio pradinio įnašo

Perkant negyvenamosios paskirties būstą, bankas padeda padengti 75 proc. būsto vertės. Tai reiškia, kad perkant tokį turtą, reikia sukaupti 25 proc. pradinio įnašo. M. Kuzminskaitė sakė, kad finansavimo procentas svyruoja nuo 60 iki 75 proc. Mažesnę dalį bankas finansuoja dažniausiai tuo atveju, kai žmogus turtą perka iš antrų rankų.

Pasak ekspertės, 60 proc. žmonių loftus perka sau, o 40 proc. perka investicijai. Vien šie skaičiai parodo, kad investuotojams lofto tipo būstas yra patrauklus. Ji taip pat patikino, kad ilgalaikės nuomos pajamingumas yra mažesnis, siekia apie 8 proc., o trumpalaikės nuomos yra didesnis ir siekia apie 15 proc. per metus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.2143

Erdvesnis kotedžas ar butas už tą pačią kainą: viename iš jų slypi apgaulingi spąstai (185)

Nusprendusius pirkti būstą dažnai kankina dilema, ką geriau rinktis – butą ar kotedžą....

Ekspertai atsakė į klausimą, kas geriau – pirkti ar nuomotis būstą (224)

Būsto klausimais lietuviai stipriai skiriasi nuo Vakarų pasaulio šalių. Lietuvoje didžioji dalis...

Lietuvos pajūryje yra ir pigaus būsto: ką čia perka tautiečiai? (42)

Pigesni ir patogesni skrydžiai į užsienio kurortus lietuviams atvėrė galimybes įsigyti būstą...

Specialistai apie tai, kodėl vilniečiai perka būstą: įvardijo pagrindines priežastis (16)

Kylantis Lietuvos gyventojų būsto įperkamumo rodiklis ir pozityvūs pirkėjų lūkesčiai sujudino...

Kaune pradės kilti naujas išskirtinės architektūros kvartalas: žada, kad bus vienas įspūdingiausių projektų (11)

Kaune planuojamas naujas, išskirtinės architektūros gyvenamojo būsto kvartalas. Anot projektą...

Top naujienos

Andrius Tapinas. Dešimt detalių po rinkimų ir vienas noras

1. Išrinktasis Prezidentas vadovauti šaliai ateina geru metu – viskas gan stabilu, gaisrų...

Išrinkto prezidento tėvas: jau vakar kaimynai pradėjo belsti į langus (1)

Nuo šeštos ryto klaipėdiečio Antano Nausėdos telefonas netyla – artimieji, bičiuliai, kaimynai...

Išskirtinis interviu: Nausėda darys įtaką partijų veiklai ir keis Prezidentūrą (135)

Naujai išrinktas Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad iki liepos 12-osios, kai įvyks jo...

Maldeikienė apie Nausėdą: jis yra nulis (138)

„Jis yra nulis ir nėra asmenybė“, – taip po rinkimų pirmadienį naujienų agentūros BNS...

Konferencijoje nepasirodęs Karbauskis apie Marčiulionį neužsiminė, džiaugiasi Ropės pasiekimu (37)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis , pirmadienį neatvykęs į spaudos konferenciją...

Praėjus vos dienai po atidarymo, suskilo Kijevo tiltas. Klyčko įtaria, kad buvo šauta (9)

Stiklinį pėsčiųjų tiltą atidarė gegužės 25 d., minint Kijevo miesto jubiliejų. Vos po paros...

Nausėda susitinka su Grybauskaite: ką jie vienas apie kitą jau yra sakę anksčiau?

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su kadenciją baigiančia prezidente...

Dėl sveikatos negalėjęs delsti vilnietis į medikus kreipėsi privačiai: už ką kiekvieną mėnesį mokame mokesčius? (6)

DELFI redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame moteris rašė, kad ligai užklupus jos vyrą,...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (335)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Vilkai sugrįžo – vėl puola

Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijoje ūkininkaujantys žmonės įbauginti – vien per...